Vieniems džiaugiantis prieš dar vieną tarptautinę grožio fiestą, kiti spjaudosi ugnimi kaltindami organizatorius propagandos skleidimu, o konkurso dalyves, tris lietuvaites, tautiškumo išniekinimu.
Anksčiau tas pats konkursas vadinosi kitaip – „Miss Russia“.

Jame taip pat dalyvaudavo kitatautės merginos, tačiau jos atstovaudavo Rusijai. Pasak konkurso organizatorių, tokios taisyklės nepatiko ir jiems, ir dalyvėms, tad nutarta keisti pavadinimą.

„Merginos nori pristatyti savo šalis, jų grožį ir didžiuotis, kad yra kilusios iš ten, iš kur kilusios. Apsvarstėme daugybę pavadinimų, tačiau neradome geresnio sprendimo, kaip apibendrinti merginas, gyvenusias toje pačioje šalyje, kalbėjusias ta pačia kalba“, - „Tiesai“ sakė prisistatyti nenorėjusi viena konkurso „Miss USSR“ organizatorių.

Būtent konkurso pavadinimas sukėlė daugiausiai aistrų, dar 2013-aisiais Lietuvos ambasada Londone pasmerkė tokį renginį ir išplatino viešą pranešimą. Diplomatai tuomet pareikalavo pašalinti Lietuvos vardą iš visos su konkursu susijusios literatūros bei oficialaus konkurso tinklapio. Tas pats reikalavimas vis dar galioja.

Komentuodama lietuvių bendruomenės nepasitenkinimą renginio pavadinimu, organizacijos „Miss USSR“ neturėjo tvirtos pozicijos. Iš pradžių ji teigė nesupranti, kodėl kažkas jos organizuojamą renginį kritikuoja, vėliau nuomonę pakeitė: „Nežinau, kodėl jūs stengiatės kritikuoti, kai mes bandome tik surengti gražų kultūrinį renginį. Mums labai nepatinka, kad iš lietuvių bendruomenės sulaukiame daug neigiamų atsiliepimų“. Vėliau pašnekovė kalbėjo kiek kitaip: „Nežinau nieko apie neigiamą Lietuvos ambasados požiūrį į šį konkursą, mes negavome jokio laiško. Lietuvos vardo neminėjome jokioje reklamoje ir neturime iš kur pašalinti jos pavadinimo.“

Pasak Lietuvos ambasados Londone atstovo Gvido Venskaičio, suteikiant renginiui tokį pavadinimą, tikslingai stengiamasi reabilituoti Sovietų Sąjungą, savotiškai idealizuojant tą laikotarpį. „Tokiu būdu stengiamasi formuoti viešąją nuomonę, jog SSSR buvo „normali“ valstybė, nutylint jos įvykdytus nusikaltimus. Tokios informacinės kampanijos vyksta visoje Europoje, įskaitant Jungtinę Karalystę. „Miss USSR“ konkursas nėra išimtis“, - „Tiesai“ sakė ambasados darbuotojas.

Nerijus Maliukevičius
Pavadinimo svarbą pabrėžė ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas, žiniasklaidos bei politinių konfliktų ekspertas, Nerijus Maliukevičius. Pašnekovas įsitikinęs, kad toks buvusios Sovietų Sąjungos vardo naudojimas – didelis žingsnis atgal Lietuvos „vakarėjimo“ procese.

„Sovietinės nostalgijos kėlimas visada išnaudojamas tiek politiniais, tiek komerciniais tikslais iš Rusijos pusės. Kartais tai daroma tikslingai ir politiškai motyvuotai, kartais – grynai komerciniais tikslais, o kartais tie abu dalykai susipynę. Nepriklausomai nuo priežasties, rezultatas – užstrigimas praeityje“.

Kalbėdamas apie konkurso pavadinimo svarbą, ekspertas pabrėžė, kad nesuprasti pavadinimo skleidžiamos idėjos neįmanoma: „Siūlau pagalvoti, kaip skambėtų konkursas „Miss nacių sąjungininkai“ arba „Rytų Vokietijos gražuolės“. Tuo tarpu, konkurso organizatoriai „Miss USSR“ sulygino su „Miss Baltijos šalys“.

Sąsajų su Rusija neįžvelgia

Dabartiniame politiniame kontekste, esant ypač įtemptiems santykiams tarp Lietuvos ir Rusijos, lietuvių dalyvavimas konkurse „Miss USSR“ vertinamas itin neigiamai. Nors konkurso organizatoriai tvirtino, jog politinių motyvų kultūriniame renginyje nė su žiburiu nerasi, lietuvių bendruomenė ir ekspertai įsitikinę priešingai.

Konkurse dalyvaujančios gražuolės Karolina Venskutė, Julia German bei Samanta Pancerevaitė savo pasirinkimą atstovauti Lietuvai buvusios Sovietų Sąjungos vardu pavadintame renginyje komentuoti atsisakė.

Paklaustas, ar situaciją galima vertinti, kaip propagandos skleidimą, N. Maliukevičius teigė, kad ji gali būti suprasta dviprasmiškai. Pasak eksperto, konkursas savotiškai turi ideologinį krūvį ir deklaruoja virtualų Sovietų sąjungos egzistavimą.

„Ta idėja kardinaliai skiriasi nuo Lietuvos politinės pozicijos. Iš kitos pusės, Vladimiras Putinas gerokai pagadino dabartinės Rusijos įvaizdį. Visi projektai nebėra vertinami taip neutraliai, kaip anksčiau“, - teigė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojas, žiniasklaidos bei politinių konfliktų ekspertas.

Konkurso organizatoriai, savo ruoštu „Tiesai“ tvirtino apskritai nesuprantantys, dėl ko ir kokiais tikslais konkursas siejamas su Rusija: „Kodėl jūs sakote Rusija? Rusija čia niekuo dėta. Anksčiau šio konkurso nei karto nelaimėjo rusė mergina, kodėl jūs norite susieti šiuos dalykus? Konkursas vyksta Londone, jame dalyvauja merginos iš buvusios USSR šalių. Paaiškinkite man, kuo čia dėta Rusija ir dabartinė politinė situacija?“ - sutrikusi svarstė „Miss USSR“ konkurso organizatorė.

Vertinimai – dviprasmiški

Klubas „Beat“ V. Okunevičiūtės nuotr.
Lietuviai interneto platybėse patį konkursą ir dalyves vertina dviprasmiškai. Vieni džiaugiasi, jog gražuolėms pasisekė patekti į tarptautinio konkurso finalą ir jas skatina. Kiti, tuo tarpu, konkursą ir pačias dalyves vadina ne itin gražiais epitetais.

Jei panašus konkursas būtų rengiamas Lietuvoje, jis pažeistų šalies įstatymus, mat ten uždrausta naudoti sovietinę ir nacistinę simboliką. Kadangi, „Miss USSR“ vyksta Jungtinėje Karalystėje, nei jo organizatoriai, nei dalyviai nenusižengia jokiam vietos įstatymui.

Skatina lietuvius būti sąmoningais

Nors pašnekovų nuomonė apie renginį – skirtinga, tačiau visi lyg susitarę tvirtina, kad lietuvių merginų dalyvavimas jame – jų asmeninis reikalas. Su „Tiesa“ kalbėjusi įmonės „Miss USSR“ atstovė sakė, jog kitų šalių bendruomenės neįžvelgia neigiamos potekstės bei palaiko savo tautietes.

Esą, tik lietuviai skuba smerkti saviškes ir dėl neaiškios priežasties drabstyti jas purvais. Šis teiginys neįtikino N. Maliukevičiaus, prasitarusio, jog toks tvirtinimas panašus į dabartinę V. Putino ir Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją.

„Panašu, kad net ir komercinės struktūros D. Britanijoje bando sekti tokia pat argumentavimo logika“, - svarstė ekspertas.

„Jei atvirai, man gaila jūsų šalies dalyvių, nes jos sulaukia tik kritikos, o ne paramos, kaip turėtų. Jos stengiasi pristatyti Lietuvą visam pasauliui, renginyje dalyvaus garsūs žmonės iš viso pasaulio, galbūt jie net nežino, kas ta Lietuva. Jūsų merginos stengiasi pristatyti savo tėvynę gražiai, tačiau už tai sulaukia spaudimo ir priekaištų. Tai nuostabi galimybė pačiai šaliai, gaila, kad jūs to nesuprantate. Kitų šalių atstoves remia Vyriausybės, vietos bendruomenės ir žiniasklaida. O ką darote jūs? Smerkiate jas“, - pasipiktinimo neslėpė „Tiesos“ kalbinta organizatorė.

Viešame Lietuvos ambasados pranešime dėl atsiribojimo nuo minėto konkurso taip pat kalbama apie viso pasaulio požiūrį į lietuves buvusio Sovietų bloko konkurse. „Lietuviai masiškai skundžiasi dėl neteisingų istorinių faktų interpretacijos, susijusios su Sovietų Sąjungos okupacija. Lietuva buvo okupuota dar 1940-aisiais. Kai kurios didžiosios vakarų pasaulio šalys vis dar nežino, kad Lietuva – individuali valstybė“, - rašoma pranešime.

Nugalėtojos karūna. V. Okunevičiūtės nuotr.
Lietuvaičių dalyvavimas šiame konkurse jų tėvynės bei istorijos nežinantiems įvairių pasaulio šalių atstovams gali sudaryti klaidingą įspūdį, jog Lietuva vis dar glaudžiai susijusi su Rusija.

Ambasados atstovas G. Venskaitis tvirtino, kad lietuviams derėtų elgtis atsakingiau. „Nemanome, jog ir pavienių asmenų dalyvavimas sovietine simbolika persmelktuose renginiuose yra gera reklama mūsų šaliai. Esame laisvojo demokratiško pasaulio piliečiai, turėtumėme būti sąmoningesni“, - sakė ambasados atstovas.

Jam pritarė ir politinių konfliktų ekspertas, tvirtindamas, kad lietuvėms nederėtų dalyvauti nei konkurse „Miss USSR“, nei anksčiau vykusiuose „Miss Russia“ rinkimuose. „Lygiai taip pat buvo mūsų krepšinio rinktinei dalyvaujant sovietų čempionatuose po Lietuvos laisvės atgavimo. Dažnai prašoma nepainioti kultūrinių ar sporto renginių su politika. Nuo pat pradžių politika pasitelkta kaip komercinė vilionė pritraukti posovietines auditorijas. Politika čia yra – verslo ir pelno dalis“, - kalbėjo ekspertas.

Konkurso organizatoriai tvirtino, kad į renginį koncertuoti pakviestas SEL‘as, turėtų patenkinti tautiečių poreikius, mat jis atvykstantis tik dėl pastarųjų. Lietuvių emigrantų rinkimąsi į panašius renginius N. Maliukevičius komentavo atsargiai, tačiau supratingai.

Pasak eksperto, dalis emigrantų gali jausti nuoskaudą šaliai, iš kurios išvyko ieškodami geresnio gyvenimo, tad lojalumas tėvynei nebėra toks svarbus. Nors daugelis emigrantų didesnę ar mažesnę savo gyvenimo dalį praleido Sovietų Sąjungoje, jie visgi pasiduoda postmodernistinei V. Putino propagandai: „Kam kam, bet lietuviams, latviams ir estams yra ką tikro atsiminti apie skaudžią praeitį, bet prisirišama prie kitų dalykų, kurie tuo metu atrodo svarbūs. Čia pasirodo Sovietų Sąjunga su savo nostalgija. Apskritai emigrantų bendruomenių fenomenas – akivaizdus. Ieškodami panašių bendruomenių, jie žymiai glaudžiau bendrauja ne su vietine D. Britanijos bendruomene, o su artimesniais žmonėmis: latviais, estais ar rusais“.