Bandysime lyginti, kaip žmonės gyvena čia ir ten. Mėginsime suprasti, ar tikrai geriau ten, kur mūsų nėra. Pirmajam tekstui kalbinome dvi merginas – Sandrą Andriuškevičiūtę, dirbančią Didžiojoje Britanijoje Kembridže, kuri teikia valymo paslaugas, bei anykštėnę V.G., kuri yra vienos Anykčių įmonės valytoja.
Anykštėnė nepageidavo, jog jos pavardė būtų skelbiama. Nusprendėme, jog gal ir gerai, nes šiuo atveju pokalbis, regis, nuoširdesnis. Abi pašnekovės netekėjusios, neturi vaikų.
Koks Jūsų darbas?
Sandra Andriuškevičiūtė (S.A.): „Valome namus. Dirbame komandomis, po 2-3 žmones. Yra nustatyta, per kiek laiko privalome išvalyti namą. Ilgiausias užsakymas – 2 val. 15 min. Kiekviename name žinome, kuris ką privalome daryti. Per savaitę dirbu 36-40 valandų. Savaitgaliai laisvi.
V.G.: „Valau kontorą. Plaunu grindis, nuvalau stalus palaistau gėles. Dirbu penkias dienas per savaitę. Į darbą ateinu po pietų. Išeinu – vakare. Turėčiau dirbti 8 valandas, bet susisuku greičiau. Darbus padarau per 4-5 valandas.“
O koks atlyginimas?
S.A.: 240 svarų „į rankas“ per savaitę, 1000 svarų per mėnesį (4400 litų). Mano atlyginimas valandinis.
V.G.: Minimumas. „Į rankas“ gaunu 670 litų. Nuo darbo valandų kiekio mano atlyginimas nepriklauso.
Kiek išleidžiate būstui?
S.A.: Nuomojuosi erdvų kambarį. Su komunaliniais mokesčiais ir nuoma man per mėnesį jis kainuoja 375 svarus (1650 litų).
V.G.: Žinoma, kad norėčiau turėti savo kampą. Tačiau gaudama „minimumą“ negaliu kambario nuomotis, nekalbant apie butą. Todėl gyvenu pas tėvus.
O kiek kainuoja maistas?
S. A. Netaupau maistui. Per savaitę išleidžiu 40-50 svarų (170-220 litų). Anglijoje maisto kainos panašios kaip Lietuvoje. Nors, tiesą sakant, nebeskaičiuoju litais. Alkoholis, tiesa, brangus. Viskio „Grant“ litrinis butelis kainuoja 24 svarus (105 litai). Kas taupo, maitinasi bulvėmis ir kruopomis – išsiverčia su 10 svarų (44 litai) per savaitę.
V.G. Mano tėvai pensininkai. Abu gauna panašiai po 800 litų. Manau, kad aš save išmaitinu tik iš dalies. Paprastai produktus perka tėtis, turime nedidelį daržą, kuriame užsiauginame agurkų, morkų, bulvių. Aš vieną-du kartus nueinu į parduotuvę. Pirkiniams išleidžiu 40-50 litų per vieną apsipirkimą..
Ar turėjote reikalų su medikais? Kaip vertinate sveikatos apsaugos sistemą?
S.A. Lietuvoje nuėjęs pas gydytojus jautiesi kaltas, o Anglijoje ligonis sutinkamas su šypsena. Bet pagrindinis vaistas nuo visų ligų – paracetamolis. Mane Anglijoje operavo – dėmesio daug, bet medikai neskuba. Ir žiopli jie regis – kartą kraujo spaudimą matuodami užmiršo ranką apjuosti...Medikai stebisi, kad mes mokame patys žaizdą apsibintuoti, jog turime supratimą apie vaistus. Beje, Anglijoje labai rimta liga – stresas. Gali nueiti pas gydytojus, pasakyti: „Man – stresas“ - ir gausi nedarbingumo pažymėjimą. Patys anglai tuo dažnai naudojasi. Labai dažnai sprendimus, kaip gydyti ligonius, priima medicinos seselės, jos net ir receptą teisę turi išrašyti.
V.G. Neturėjau rimtų sveikatos problemų, bet kiek kartų reikėjo guldyti į ligoninę tėvus, visuomet likdavo slogus įspūdis. Anykščiuose dar, dar... O Vilniuje – kol nesusimoki už „nemokamą“ gydymą, tol gydytojas neprieina.
Ar turite kažkokių papildomų pajamų?
S.A. Mama raugintus agurkus siunčia...
V.G. Man atrodo, kad bent pusė mano pajamų yra „papildomos“. Kaip minėjau, gyvenu su tėvais – komunalinius mokesčius moka jie, iš dalies jie mane ir maitina.
Kur perkate drabužius?
S.A. Anglijoje. Pirkti drabužius Lietuvoje būtų prabanga. Yra pigių drabužių parduotuvės, kur marškinėliai vieną svarą kainuoja, o kelnės – 5 svarus. Tų drabužių ir kokybė, žinoma, yra prasta. Be abejo, yra ir gerų rūbų parduotuvės, kur moki ne tik už prekes, bet ir už prekės ženklus.
V.G. Parduotuvėje perku tik apatinį trikotažą. Visa kita „susirenku“ pievelėje. Išeiginių drabužių nedaug ir turiu, nelabai man jų ir reikia...
Ar keliaujate?
S.A. Du kartus per metus parskrendu į Lietuvą. Keliauti į kurortus nėra laiko – neužtenka atostogų. O dėl pinigų – galėčiau sau tai leisti. Bičiulių šeimyna išskrido savaitei į Kretą. Kelionė 3 žmonėms kainavo 800 svarų (3500 litų), taigi mažiau nei vieno žmogaus mėnesinis atlyginimas.
V.G. Nuvažiuoju kartą per porą mėnesių į Panevėžį ar Uteną. Kartą per metus nuvykstu į Vilnių. Po užsienį su mano alga – nepakeliausi....
Ką veikiate laisvalaikiu?
S.A. Šašlykai su draugais... Netoli yra pora klubų, bet nelabai aš juos mėgstu. Kartais nueiname į indų ar kinų restoranus.
V.G. Į klubus ar kavines nevaikštau. Geriausias laisvalaikis – gamtoje su draugais.
Ką darytumėte, jei netektumėte darbo?
S.A. Eičiau į darbo biržą. Ir užsieniečiams mokamos bedarbių pašalpos, kurių išgyventi užtenka. Man regis, kad ir kitą darbą susirasti nėra labai sudėtinga – darbo biržos duomenų bazėje kaupiami pasiūlymai, galima dalyvauti mokymuose ir įgyti naują profesiją. Anglijoje ieškantis darbo labai vertingas dalykas yra koks nors šioje šalyje išduotas popierius apie išsilavinimą, nebūtinai tai diplomas, net pažymėjimas apie išklausytus kursus yra gerai.
V.G. Eičiau į darbo biržą. Tiesą sakant, nežinau, ką galėčiau daryti... Esu baigusi tik vidurinę mokyklą, kažkokių amatų taip pat nemoku. Gal po kelių metų ir susirasčiau kokį darbelį, bet, matyt, nebūtų lengva. Ir dabar turiu pakankamai laisvo laiko, galėčiau kažkur kitur papildomai padirbėti, bet niekas nesiūlo...
Ką manote grįžimą į Lietuvą (išvažiavimą į užsienį)?
S.A. Kol kas nenoriu grįžti... Turto dirbdama Anglijoje nesukaupiau, bet čia jaučiuosi laisvesnė nei Lietuvoje.
V.G. Važiuočiau, bet bijau. Neturiu labai artimų žmonių, kurie galėtų padėti užsienyje susirasti darbo, o užsienio kalbos nemoku.
Kokia šalies, kurioje gyvenate, socialinė sistema?
S.A. Dabar valstybė stengiasi griežtinti pašalpų sistemą, bet vis tiek yra labai daug gudraujančių. Tie, kas sugeba suktis, – Anglijoje gali neblogai gyventi nieko nedirbdami. Vis dar populiarios fiktyvios skyrybos – vieniša motina su vaiku gauna socialinį būstą, pašalpas. Valstybė sėkmingai apgaudinėjama... Užsieniečiams ir anglams socialinėje srityje taikomos tokios pačios taisyklės. Jei man reikės valstybės paramos, manimi Anglija rūpinsis taip pat kaip anglais.
V.G. Man nepatinka, kad visokiems pijokams mokamos pašalpos. Bet nežinau, kas jau čia gerai iš pašalpų gyvena...
Ką manote apie šalies, kurioje gyvenate, piliečius bei savo darbdavius?
S.A. Anglai „žiauriai“ netvarkingi, visiški „sutriai“. Ko tik mes nerandame tvarkydami jų namus... Kartais lėkštes keliolika minučių iš po lovų reikia rinkti... Tarp anglų jaunimo daug narkomanų, alkoholikų. O mūsų darbdavė – tikra verslininkė. Regis, mums yra gera, tačiau viskas puikiai suskaičiuota. Važinėjame tarnybiniais automobiliais, bet už kurą susimokame patys, per valstybines šventes nedirbame, bet tas dienas iš atostogų išskaičiuoja.
V.G. Darbdavys – „svoločius“. Vien į mano atlyginimą ir jo automobilį pasižiūrėjus šitai aišku. Apie lietuvius ką manau? Man atrodo, kad užsieniečiai yra kultūringesni, mandagesni, ne tokie agresyvūs.
Turite įdomios darbo ir gyvenimo patirties užsienyje? Pasidalinkite savo istorija, atsiųskite ją delfi@delfi.lt.