Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas įsitikinęs, kad būtina skatinti verslo plėtrą, kitaip bus dar blogiau. Specialistai siūlo labiau koordinuoti pastangas sulaikyti žmones ir ragina politikus bei pareigūnus atsargiau rinkti žodžius, nes dažnai išeiviai tik paskatinami negrįžti.
Nerimą kelia 3 proc. migracija, o Lietuvoje ji siekia 13-14 proc.
„Mane šokiravo skaičiai, kuriuos turiu už laiką iki gegužės 1 d. – išvykimas išaugo 288 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje sakė D. Paukštė.
Anot jo, „jei emigracija viršija 3 proc. – toks yra vidurkis, reiškia, kad valstybėje yra kažkas negerai“. Lietuvoje šis rodiklis siekia 13-14 proc. – Europos Sąjungoje esą tik keturios valstybės patiria tokio lygio emigraciją, visos jos yra iš naujųjų bloko narių.
Tačiau pareigūnas siūlė nekelti panikos. Mat elektroninė sistema leidžia nustatyti, kur ir kaip žmonės deklaruoja išvykimą – Lietuvoje prieš išvažiuodami, konsulinėje įstaigoje užsienyje arba internetu. „Sudėję pastaruosius gauname apie 9 tūkst. žmonių, kurie buvo išvykę anksčiau ir nedeklaravo. Tų, kurie tik dabar išvyko ir deklaravo, yra 6 617 – bet ir tai yra 22 proc. daugiau nei pernai“, – pažymėjo D. Paukštė.
Anot jo, oficialų emigracijos mastą taip smarkiai išaugino prasidėjusios diskusijos dėl PSD – emigrantai suskubo deklaruoti negyvenantys Lietuvoje, kad nereikėtų mokėti šio mokesčio.
Statistika rodo, kad per praėjusius metus Lietuvoje neliko Šilutės dydžio miesto – gyventojų skaičius sumažėjo beveik 21 tūkst. Nors gimstamumas augo, o mirtingumas mažėjo, natūrali kaita vis tiek išliko neigiama.
Pareigūnai ne vilioja išeivius, o skatina negrįžti?
URK posėdyje vyko diskusija dėl Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos įgyvendinimo 2009 m. ataskaitos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ketina ją trečiadienį pateikti Vyriausybei.
Ekonominės migracijos reikalų komisijai vadovaujanti SADM viceministrė Audra Mikalauskaitė parlamentarams pripažino, kad darbas nevyko sklandžiai, į posėdžius buvo renkamasi itin retai. Pasak D. Paukštės, „komisija nesirinko ir nedirbo, kaip turėjo“, o ataskaita iš tiesų atspindi tai, kas vyko užpernai, bet ne šios dienos aktualijas. „Tai yra du skirtingi pasauliai“, – tvirtino jis.
Migracijos departamento atstovas aiškino, esą valstybės pareigūnų pareiškimai rodo, jog nėra koordinuotos pozicijos: „Vienas iš Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų emigrantams siūlo: socializuokite vaikus ten, kur išvykote, asimiliuokite vaikus. Manau, kad ne tokia valstybės pozicija turi būti.“
D. Paukštės žodžiais, gyventojai gali naudotis laisvo asmenų judėjimo teise. Įsikūrę kitose šalyse jie gauna teisę į bedarbio pašalpą, kuri esanti triskart didesnė nei vidutinis atlyginimas mūsų šalyje. „Absurdas – kaip tokiu atveju galime kviesti žmones grįžti ir siūlyti dirbti už 600 Lt atlyginimą?“ – stebėjosi jis. Anot pareigūno, emigracija yra kardinaliausia protesto forma – toks žingsnis rodo, kad žmogus negali susitvarkyti reikalų savo šalyje: „Kaip gali patarti grįžti, kai svarstomas darbo santykių liberalizavimas, kai siaurėja socialinės garantijos? Žmonės reaguoja į tai, kas darosi viduje.“
Aštrios kritikos negailėjo ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas M. Aleliūnas. Anot jo, komisijai teko blogas paveldas: „Yra taip, kaip yra, viskas apvalu, popieriniame pavidale efektyvumas nematuojamas konkrečiais rezultatais. Tuo tarpu bėgimas iš Lietuvos akivaizdus. Gaila, kad drastiškai ir efektyviausiai dirba „firmos“ ir „firmelės“, eksportuojančios į užsienio valstybes jaunimą dirbti prostitutėmis, atiduodant į kriminalo „globą“ arba „bomžavimui“, neradus galimybių įsidarbinti.“
Jis ragino daugiau pastangų dėti gaivinant ekonomiką ir skatinant verslą, kartu pripažino, kad klaidų padarė ne tik dabartinė, bet ir ankstesnė socdemų dominuojama Vyriausybė: „Ateityje svarbiausias kelias ir būdas – užtikrinti realius veiksmus, skatinant ekonomikos ir verslo plėtrą, susitvarkyti su pastarųjų penkerių metų valstybės valdymo krizės pasekmėmis. Tai priklauso ne nuo komisijos abstrakčios veiklos, o nuo nedelsiant būtinų ir realių Vyriausybės bei Seimo veiksmų, įskaitant smulaus verslo plėtrą. Be sparčios verslo plėtros nebus nieko gero, bus tik blogai ir dar blogiau.“
Siūlo skambinti pavojaus varpais
URK narys socialdemokratas Andrius Šedžius, išgirdęs minėtus skaičius, situaciją pavadino „nepaprastąja padėtimi“: „Tenka lankytis mokyklose, bendrauti su jaunais žmonėmis. Kai dvyliktokų paklausi, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį, 95 proc. sako, kad išvyks iš Lietuvos, nes nemato perspektyvų“, – sakė jis.
Anot parlamentaro, migracijos reikalus svarstanti komisija turi rinktis ne dukart per metus, o kas mėnesį ir skambinti pavojaus varpais. A. Šedžių neramina ir išeivių vaikų asimiliacija – esą Airijoje ar Didžiojoje Britanijoje kalbinti 5-6 metukų vaikai lietuviškai moka tik pasisveikinti.
Savo ruožtu liberalas Petras Auštrečivius siūlė SADM pervadinti į Socialinių reikalų ir emigracijos ar migracijos ministeriją, o dabartinę padėtį „gerai pakratyti ant šakių“. „M. Aleliūno atsakymas yra fantastiškas, reikia jį įsirėminti“, – gyrė Seimo narys.
Tuo metu Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas nepraleido progos paauklėti į posėdį atėjusius pareigūnus, nes „ataskaitoje pilna gramatinių klaidų – būtų gėra tokią nešti“. Tai esą atspindi ir komisijos darbo kokybę. „Šakėmis ant vandens rašytos iliuzijos, devizų, simbolių kūrimas. Lygioje vietoje nieko nedarome“, – piktinosi A. Valinskas.
Posėdyje dalyvavusi SADM Tarptautinių reikalų departamento vadovė Rita Skrebiškienė pažymėjo, kad „šiandien turime nemažai dokumentų ir atskirai veikiančių institucijų“, tačiau esą trūksta veiksmų koordinavimo. „Ne laikas dabar sėsti ir viską kurti iš naujo. Reikia konsoliduoti pajėgas. (...) Reikalinga vieninga migracijos politika, o ne imigracijos gairės, ryšių su užsienio lietuviais palaikymas ir panašiai“, – aiškino ji.
Anot R. Skrebiškienės, ekonominė migracija tėra vienas iš platesnio migracijos proceso aspektų. Žmonės esą išvyksta ne vien dėl ekonominių priežasčių, tačiau kitose valstybėse gerėjanti ekonominė situacija, didėjančios galimybės įsidarbinti yra ne paskutinėje vietoje.