Lietuvos didikų Giedraičių giminės likimas - ir lietuviškai

 (47)
Mykolas Giedraitis
Mykolas Giedraitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš savaitę į profesoriaus kunigaikščio Mykolo Giedraičio namų duris Oksforde, Jungtinėje Karalystėje, pabeldė du kunigai: Egidijus Arnašius – Airijos lietuvių sielovados kapelionas Dubline ir Petras Tverijonas – Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas. Abu ne vienerius metus kartu darbavosi Žemaitijoje, Mažeikių mieste, ir po daugelio metų, praleistų skirtinguose kunigiško pašaukimo baruose, ir toliau išlaiko gražų savitarpio sutarimą bei draugystę. Aplankyti Lietuvos didikų kunigaikščių Giedraičių palikuonį paskatino jo išleista prisiminimų knyga.

Tremtis išblaškė šeimą

Praėjusių metų viduryje pasaulį išvydo autobiografinė M. Giedraičio knyga, parašyta anglų kalba, „Crater‘s Edge“ („Ant kraterio krašto“). Knygoje aprašoma skaudi kunigaikščio šeimos dalia, neaplenkusi ir daugelio mūsų tėvynainių bei gerai pažįstama stalininės „saulės“ kruvina tikrovė. Kunigaikščio tėvelio Tado Giedraičio Lenkijos II Respublikos senatoriaus sušaudymas 1941-ųjų birželį Červenės miške Baltarusijoje, jo paties, tuomet tesulaukusio 11 metų vaiko, tremtis gyvuliniuose vagonuose su mamyte ir dviem seserimis.

Dvejus tremties metus išgyvenus visiškoje neviltyje, kenčiant badą šiaurinio Kazachstano buvusiame Nikolajevkos kaimelyje, Lenkijos vyriausybė emigracijoje Londone susitarė su Stalinu sukurti bendrą antifašistinę koaliciją su generolu Vladislovu Andersu priešakyje. Dėl to iš tremties ir įkalinimo vietų pradėta paleisti lenkų kilmės žmones, pasiruošusius stoti į V. Anderso, vadinamo lenkų Moze, kariuomenę.

Įdomu pastebėti, kad pats generolas V. Andersas buvo prasitaręs vyskupui V. Brizgiui apie savo žemaitišką kilmę, o istorikas dr. J. Lebionka teigia, jog generolas V. Andersas galimai gimė ir užaugo Tauragės dvare.

Išvers knygą į lietuvių kalbą

Dar 1942-ųjų kovą Stalinas sutiko, kad iš Rusijos į Persiją persikeltų 30 tūkst. Anderso karių. Kariuomenės branduolį sudarė virš 100 tūkst. buvusių Stalino represuotų lenkų kilmės žmonių, iš kurių būta 41 tūkst. kariškių ir 74 tūkst. civilių. Vienas iš įstabiausių generolo Anderso pasiekimų – rūpestis, kad būtų perkelta ir 11 tūkst. lenkų vaikų.

Kunigaikščio M. Giedraičio įstabaus išlikimo pavyzdys buvo jo mama – Ona Šostakauskaitė Giedraitienė. Likusi viena su mažais vaikais ji kūrė įmanomus ir neįmanomus išsigelbėjimo planus, kuriuos vėliau įvykdė keliaudama su vaikais link Afgano pasienio. Daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų buvo įveikta su padirbtais kelionės bilietais ir suklastotais kelionės leidimo štampais.

1942 metų rudenį kunigaikščiai Giedraičiai jau buvo Teherane, Irane. O 1944-ųjų sausį jaunasis kunigaikštis M. Giedraitis, būdamas vos 15 metų, įstojo į Anderso lenkų karių gretas, su kuriais netrukus persikėlė į Palestiną. Po karo visa šeima persikėlė į Angliją. Tik 1948 metais šeima sužinojo skaudžią savo tėvelio, kunigaikščio T. Giedraičio, lemtį Červenės miške.

Šiuo metu knyga „Crater‘e Edge“ jau verčiama į lietuvių kalbą. Artimiausiu metu ji turėtų pasirodyti ir mūsų knygynuose. Tie, kas nekantrauja skaityti knygą angliškai, gali ją įsigyti internete: www.bookdepository.co.uk . Knygos kaina – apie 15 eurų.

Apdovanotas už nuopelnus

Dar vienas ir ne mažiau svarbus  apsilankymo pas profesorių kunigaikštį M. Giedraitį tikslas – įteikti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos proginį medalį „Žalgirio mūšiui – 600 metų“. Jis skirtas garbiam kunigaikščiui už Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo bei jo tradicijų puoselėjimą.

Profesorius Mečislovas Jučas taip atsiliepia apie kunigaikštį M. Giedraitį: „Mecenatas, globojantis ir finansiškai remiantis paminklus, susijusius su Giedraičių giminės istorija Lietuvoje. Jis parėmė vyskupo Merkelio Giedraičio ir Mikalojaus Daukšos paminklo sukūrimą Varniuose, Videniškių vienuolyno restauravimą ir Giedraičių protoplasto Baltadvario archeologinius tyrimus. Į šį darbą įtraukė ir savo sūnų, taip pat Mykolą Giedraitį. Nėra kitos Lietuvos didikų giminės, kuri taip rūpintųsi Lietuvos praeitimi ir ypač jos krikščioniška kultūra“.

2009-aisiais – Jubiliejiniais Lietuvos Tūkstantmečio metais – Lietuvą pasiekė įstabi dovana iš kunigaikščių Giedraičių namų Oksforde. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai padovanota daugiau kaip tūkstantis knygų iš kunigaikščio asmeninės bibliotekos. Šios knygos galėjo atsirasti bet kuriame prestižiniame pasaulio universitete ar bibliotekoje, tačiau savo naujuosius namus jos rado Lietuvoje.

Už ypatingus nuopelnus Lietuvai prof. kun. M. Giedraitis dar 1995 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

 
47
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuviai svetur

Emigrantas įvardijo didžiausią svetur dirbančių tautiečių problemą (288)

2014 rugsėjo mėn. 22 d. 18:27
Lietuvoje daug ką išbandęs ir vis suklupdavęs Kazimieras Vokietijoje gavo viską – ir turtingą gyvenimą, ir pripažinimą.

Tikra istorija: iš go-go šokėjos virto pamaldžia musulmone (206)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 19:25
„Buvau tarsi žuvelė, kurią išmeta į krantą ir kuri nežino, kurioje pusėje vanduo, kuria kryptimi plekšentis, kad atsidurtų ten, kur saugu. Ir islamas man tiesiog davė kryptį. Pasijutau pagaliau esanti namuose. [...] Dabar laikausi, kad neapsiverkčiau, nes labai emocionali situacija, kai pasijauti išduotas, nereikalingas ir žmonės, kurių nepažinojai, ištiesia tau ranką“, – pasakoja lietuvė Daiva Keršytė, kažkada Lietuvoje gyvenusi audringą gyvenimą, o Londone tapusi musulmone.

Lietuvis vegetaras anglus maitina kiaulienos kepsniais (66)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 00:05
Konstantinas Kuznecovas
Asmeninio archyvo nuotr.
Konstantinas Kuznecovas (33 m.) – žmogus, mėgstantis daryti staigmenas. Mielai sutikęs duoti interviu „Tiesos“ žurnalistę jis pasitiko pasiruošęs – iškepęs didžiulį jautienos kepsnį jis pakvietė prieš pokalbį jį suvalgyti.

Kaip agresyvus nusikaltėlis tapo verslininku švaria reputacija (155)

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 17:11
Eduardas Gaulia
Stopkadras
„Verkti išmokau Anglijoje“, – sako Eduardas Gaulia, nes anksčiau, kai gyveno Lietuvoje, pats sau priminė ne žmogų, o bejausmį žvėrį, kuriuo visi šlykštėjosi. Štai kodėl jis nuo viso to pabėgo. Net pasikeitė pavardę, kad su praeities nuodėmėmis niekas nesietų.

Emigrantė: tokius dalykus mums Lietuvoje labai sunku įsivaizduoti (171)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 17:21
Jolita Herlyn
Stopkadras
„Mes ėjome pirkti gėlių jo draugo žmonai ir aš pajutau, kad nusileidžia meilė. Tai buvo toks keistas pojūtis. Galvojau, kaip taip gali būti, kad žinau konkrečius metrus ir centimetrus, kada nusileidžia šitas jausmas“, – pasakoja Jolita Herlyn, kurią pažintis su vokiečiu Svenu iš Klaipėdos per Daniją atvedė iki Vokietijos.