Lietuvos didikų Giedraičių giminės likimas - ir lietuviškai

 (47)
Mykolas Giedraitis
Mykolas Giedraitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš savaitę į profesoriaus kunigaikščio Mykolo Giedraičio namų duris Oksforde, Jungtinėje Karalystėje, pabeldė du kunigai: Egidijus Arnašius – Airijos lietuvių sielovados kapelionas Dubline ir Petras Tverijonas – Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas. Abu ne vienerius metus kartu darbavosi Žemaitijoje, Mažeikių mieste, ir po daugelio metų, praleistų skirtinguose kunigiško pašaukimo baruose, ir toliau išlaiko gražų savitarpio sutarimą bei draugystę. Aplankyti Lietuvos didikų kunigaikščių Giedraičių palikuonį paskatino jo išleista prisiminimų knyga.

Tremtis išblaškė šeimą

Praėjusių metų viduryje pasaulį išvydo autobiografinė M. Giedraičio knyga, parašyta anglų kalba, „Crater‘s Edge“ („Ant kraterio krašto“). Knygoje aprašoma skaudi kunigaikščio šeimos dalia, neaplenkusi ir daugelio mūsų tėvynainių bei gerai pažįstama stalininės „saulės“ kruvina tikrovė. Kunigaikščio tėvelio Tado Giedraičio Lenkijos II Respublikos senatoriaus sušaudymas 1941-ųjų birželį Červenės miške Baltarusijoje, jo paties, tuomet tesulaukusio 11 metų vaiko, tremtis gyvuliniuose vagonuose su mamyte ir dviem seserimis.

Dvejus tremties metus išgyvenus visiškoje neviltyje, kenčiant badą šiaurinio Kazachstano buvusiame Nikolajevkos kaimelyje, Lenkijos vyriausybė emigracijoje Londone susitarė su Stalinu sukurti bendrą antifašistinę koaliciją su generolu Vladislovu Andersu priešakyje. Dėl to iš tremties ir įkalinimo vietų pradėta paleisti lenkų kilmės žmones, pasiruošusius stoti į V. Anderso, vadinamo lenkų Moze, kariuomenę.

Įdomu pastebėti, kad pats generolas V. Andersas buvo prasitaręs vyskupui V. Brizgiui apie savo žemaitišką kilmę, o istorikas dr. J. Lebionka teigia, jog generolas V. Andersas galimai gimė ir užaugo Tauragės dvare.

Išvers knygą į lietuvių kalbą

Dar 1942-ųjų kovą Stalinas sutiko, kad iš Rusijos į Persiją persikeltų 30 tūkst. Anderso karių. Kariuomenės branduolį sudarė virš 100 tūkst. buvusių Stalino represuotų lenkų kilmės žmonių, iš kurių būta 41 tūkst. kariškių ir 74 tūkst. civilių. Vienas iš įstabiausių generolo Anderso pasiekimų – rūpestis, kad būtų perkelta ir 11 tūkst. lenkų vaikų.

Kunigaikščio M. Giedraičio įstabaus išlikimo pavyzdys buvo jo mama – Ona Šostakauskaitė Giedraitienė. Likusi viena su mažais vaikais ji kūrė įmanomus ir neįmanomus išsigelbėjimo planus, kuriuos vėliau įvykdė keliaudama su vaikais link Afgano pasienio. Daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų buvo įveikta su padirbtais kelionės bilietais ir suklastotais kelionės leidimo štampais.

1942 metų rudenį kunigaikščiai Giedraičiai jau buvo Teherane, Irane. O 1944-ųjų sausį jaunasis kunigaikštis M. Giedraitis, būdamas vos 15 metų, įstojo į Anderso lenkų karių gretas, su kuriais netrukus persikėlė į Palestiną. Po karo visa šeima persikėlė į Angliją. Tik 1948 metais šeima sužinojo skaudžią savo tėvelio, kunigaikščio T. Giedraičio, lemtį Červenės miške.

Šiuo metu knyga „Crater‘e Edge“ jau verčiama į lietuvių kalbą. Artimiausiu metu ji turėtų pasirodyti ir mūsų knygynuose. Tie, kas nekantrauja skaityti knygą angliškai, gali ją įsigyti internete: www.bookdepository.co.uk . Knygos kaina – apie 15 eurų.

Apdovanotas už nuopelnus

Dar vienas ir ne mažiau svarbus  apsilankymo pas profesorių kunigaikštį M. Giedraitį tikslas – įteikti Lietuvos Bajorų Karališkosios Sąjungos proginį medalį „Žalgirio mūšiui – 600 metų“. Jis skirtas garbiam kunigaikščiui už Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo bei jo tradicijų puoselėjimą.

Profesorius Mečislovas Jučas taip atsiliepia apie kunigaikštį M. Giedraitį: „Mecenatas, globojantis ir finansiškai remiantis paminklus, susijusius su Giedraičių giminės istorija Lietuvoje. Jis parėmė vyskupo Merkelio Giedraičio ir Mikalojaus Daukšos paminklo sukūrimą Varniuose, Videniškių vienuolyno restauravimą ir Giedraičių protoplasto Baltadvario archeologinius tyrimus. Į šį darbą įtraukė ir savo sūnų, taip pat Mykolą Giedraitį. Nėra kitos Lietuvos didikų giminės, kuri taip rūpintųsi Lietuvos praeitimi ir ypač jos krikščioniška kultūra“.

2009-aisiais – Jubiliejiniais Lietuvos Tūkstantmečio metais – Lietuvą pasiekė įstabi dovana iš kunigaikščių Giedraičių namų Oksforde. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai padovanota daugiau kaip tūkstantis knygų iš kunigaikščio asmeninės bibliotekos. Šios knygos galėjo atsirasti bet kuriame prestižiniame pasaulio universitete ar bibliotekoje, tačiau savo naujuosius namus jos rado Lietuvoje.

Už ypatingus nuopelnus Lietuvai prof. kun. M. Giedraitis dar 1995 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

 
47
Registruoti (0) Anonimiški (47)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Emigrantei gyvenimą pradėti iš naujo teko net du kartus (93)

2015 sausio mėn. 29 d. 18:32
Šveicarija, kurioje šįkart lankėsi „Emigrantų“ laidos kūrėjai, ne vieną dešimtmetį iš eilės patenka į patraukliausių vietų gyventi sąrašus. Vidurio Europoje įsikūrusią šalį puošia Alpių kalnų viršukalnės, pasakiški ežerai ir preciziškai prižiūrėti miestai.

Lietuvis Olandijoje prakuto gaudydamas vištas – bet niekaip nesusiranda merginos (24)

2015 sausio mėn. 25 d. 17:10
Lietuvis Olandijoje prakuto gaudydamas vištas – bet niekaip nesusiranda merginos
G. Daugirdaitės nuotr.
Į Olandiją išvykęs gyventi lietuvis planuoja per artimiausius keletą metų grąžinti būsto paskolą ir svajoja apie nuosavą verslą – barą, nors šiandien fermose gaudo ir vakcinuoja vištas. LRT Televizijos laidos „Emigrantai“ herojus uždirba 1400 ir daugiau eurų per mėnesį ir būtų visai patenkintas savo gyvenimu, jei ne viena bėda: nesusiranda širdies draugės.

Lietuvės Pietų Korėjoje: čia natūralu valytis dantis viešoje vietoje (3)

2015 sausio mėn. 24 d. 09:13
Pietų Korėja
Asmeninio archyvo nuotr.
Kuo lietuvaičius stebina tolimoji Pietų Korėja? Savo įspūdžiais apie niekada nemiegančią šalį dalijasi aktyvios, žavios ir save laimingomis įvardinančios studentės: Simona Gegieckaitė (22 m.) ir Jurgita Lipeikytė (20 m.), kurioms Dvišalių mainų programa universitete leido išvykti į Pietų Korėją stebėti tekančią saulę anksčiau nei namiškiai Lietuvoje.

Emigrantės istorija – tarsi serialas su neaiškia pabaiga (13)

2015 sausio mėn. 22 d. 19:26
Rima ir Omri Bliumenzon
Stopkadras
Kai sriubos virimą nutraukia pavojaus sirenos, kai vietoj pogulio ant sofutės tenka bėgti į požeminę slėptuvę nuo karo, kai meilę vyrui, už kurio ištekėjai, vėl ir vėl tenka įrodinėti religinei rabinų komisijai...

Mirė garsus išeivis žurnalistas (8)

2015 sausio mėn. 20 d. 20:27
Mirė garsus išeivis žurnalistas
DELFI (M.Ažušilio nuotr.)
Iš Niujorko atskriejo liūdna žinia, kad 2015 metų sausio 17 dieną, įpusėjęs devintą dešimtį, mirė žymus Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas ir žurnalistas Romas Kezys. Jis buvo Niujorko „Laisvės žiburio“ radijo steigėjas ir laidų vedėjas.