Lietuvos atstovybės užsienyje rengia Kovo 11-osios minėjimus

 (5)
Lietuvos atstovybės užsienyje rengia Kovo 11-osios minėjimus
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Kovo 11-osios proga Lietuvos atstovybės užsienyje organizuoja įvairaus pobūdžio šventinius minėjimus, į kuriuos kviečiami vietos lietuviai, rezidavimo valstybių valdžios atstovai, užsienio šalių diplomatai ir Lietuvos draugai, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Generalinis konsulatas Kaliningrade Nepriklausomybės atkūrimo šventę surengs kovo 11-ąją. Ji prasidės Šv. Mišiomis Šventosios šeimynos parapijos bažnyčioje. Po jų parapijos namuose vyks minėjimas ir dokumentinio filmo ,,Lietuva. Statusas – Nepriklausoma“ peržiūra.

Kovo 13 d. Černiachovsko (Įsručio) industriniame-pedagoginiame koledže vyks šventinis Kovo 11-osios koncertas.

Lietuvos ambasadoje Hagoje kovo 16 dieną į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą susirinks Nyderlandų valdžios, verslo, žiniasklaidos atstovai, Olandijos lietuvių bendruomenės nariai, skambės Nyderlandų radijo filharmonijos orkestro narių atliekami klasikinės muzikos kūriniai.

Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vaidotas Verba renginio svečiams papasakos apie Lietuvos 1990 m. pasirinktą kelią būti savo šalies šeimininkais.

Atstovybės Švedijoje diplomatai Kovo 11-ąją minės lankydamiesi pietiniuose šalies regionuose.

Kovo 9 d. Lietuvos generalinio garbės konsulato Malmėje patalpose surengta išvažiuojamoji konsulinė misija, kurios metu pietų Švedijoje gyvenantiems lietuviams teiktos konsulinės paslaugos.

Kovo 10 d. Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas kitame lietuvių gausiai gyvenamame pietų Švedijos Hoganeso miestelyje pradės Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą renginį, kuriame pasirodymą surengs ir susirinkusius šokti kvies Stokholmo tautinių šokių kolektyvas „Baltija“.

Prieš iškilmingą renginį Helsingborge įvyks Eitvydo Bajarūno susitikimas su Skonės regiono lietuvių bendruomene ir jos pirmininku Egidijumi Meškėnu, kurio metu bus aptarti tautiečiams aktualūs klausimai.

Pietų Švedijos Skonės regione gyvena apie dešimt tūkstančių išeivių iš Lietuvos. Tai yra didžiausias viename regione gyvenančių lietuvių skaičius visoje šalyje.

Punske kovo 11 d. vyksiančioje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventėje dalyvausiantis Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius perduos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio sveikinimą.

Kovo 11-ąją minėjimai organizuojami ir įvairiuose Kanados miestuose.

Kalgaryje Kanados lietuvių bendruomenė skaitys tautinę poeziją, prisiminimais apie Nepriklausomybės kovas čia pasidalins Lietuvos vietinės rinktinės karys Vaclovas Zujus. Taip pat rengiamas atsinaujinusio tautinių šokių kolektyvo „Klevelis“ pasirodymas, vyks filmo „Baltijos kelias“ peržiūra.

Monrealio šaulių kuopa organizuoja Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą, kurio metu bus laikomos mišios už Lietuvos Nepriklausomybę Aušros vartų parapijoje Monrealyje.

Kovo 13 d. ambasadoje Kijeve įvyks knygos „Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija“ pristatymas, kurį rengia Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis.

Kovo 16 d. Lvovo etnografijos muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos tautodailė: nacionaliniai kostiumai, tautinės juostos ir verbos“. Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtoje parodoje bus pristatytos audėjos Antaninos Didžgalvienės kaištinės, rinktinės ir pintinės juostos, taip pat bus eksponuojama Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų atkurtų Lietuvos tautinių kostiumų kolekcija.

www.DELFI.lt
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuviai svetur

Emigrantas įvardijo didžiausią svetur dirbančių tautiečių problemą (284)

2014 rugsėjo mėn. 22 d. 18:27
Lietuvoje daug ką išbandęs ir vis suklupdavęs Kazimieras Vokietijoje gavo viską – ir turtingą gyvenimą, ir pripažinimą.

Tikra istorija: iš go-go šokėjos virto pamaldžia musulmone (207)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 19:25
„Buvau tarsi žuvelė, kurią išmeta į krantą ir kuri nežino, kurioje pusėje vanduo, kuria kryptimi plekšentis, kad atsidurtų ten, kur saugu. Ir islamas man tiesiog davė kryptį. Pasijutau pagaliau esanti namuose. [...] Dabar laikausi, kad neapsiverkčiau, nes labai emocionali situacija, kai pasijauti išduotas, nereikalingas ir žmonės, kurių nepažinojai, ištiesia tau ranką“, – pasakoja lietuvė Daiva Keršytė, kažkada Lietuvoje gyvenusi audringą gyvenimą, o Londone tapusi musulmone.

Lietuvis vegetaras anglus maitina kiaulienos kepsniais (66)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 00:05
Konstantinas Kuznecovas
Asmeninio archyvo nuotr.
Konstantinas Kuznecovas (33 m.) – žmogus, mėgstantis daryti staigmenas. Mielai sutikęs duoti interviu „Tiesos“ žurnalistę jis pasitiko pasiruošęs – iškepęs didžiulį jautienos kepsnį jis pakvietė prieš pokalbį jį suvalgyti.

Kaip agresyvus nusikaltėlis tapo verslininku švaria reputacija (155)

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 17:11
Eduardas Gaulia
Stopkadras
„Verkti išmokau Anglijoje“, – sako Eduardas Gaulia, nes anksčiau, kai gyveno Lietuvoje, pats sau priminė ne žmogų, o bejausmį žvėrį, kuriuo visi šlykštėjosi. Štai kodėl jis nuo viso to pabėgo. Net pasikeitė pavardę, kad su praeities nuodėmėmis niekas nesietų.

Emigrantė: tokius dalykus mums Lietuvoje labai sunku įsivaizduoti (171)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 17:21
Jolita Herlyn
Stopkadras
„Mes ėjome pirkti gėlių jo draugo žmonai ir aš pajutau, kad nusileidžia meilė. Tai buvo toks keistas pojūtis. Galvojau, kaip taip gali būti, kad žinau konkrečius metrus ir centimetrus, kada nusileidžia šitas jausmas“, – pasakoja Jolita Herlyn, kurią pažintis su vokiečiu Svenu iš Klaipėdos per Daniją atvedė iki Vokietijos.