Lietuvos atstovybės užsienyje rengia Kovo 11-osios minėjimus

 (5)
Kovo 11-osios proga Lietuvos atstovybės užsienyje organizuoja įvairaus pobūdžio šventinius minėjimus, į kuriuos kviečiami vietos lietuviai, rezidavimo valstybių valdžios atstovai, užsienio šalių diplomatai ir Lietuvos draugai, praneša Užsienio reikalų ministerija.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Generalinis konsulatas Kaliningrade Nepriklausomybės atkūrimo šventę surengs kovo 11-ąją. Ji prasidės Šv. Mišiomis Šventosios šeimynos parapijos bažnyčioje. Po jų parapijos namuose vyks minėjimas ir dokumentinio filmo ,,Lietuva. Statusas – Nepriklausoma“ peržiūra.

Kovo 13 d. Černiachovsko (Įsručio) industriniame-pedagoginiame koledže vyks šventinis Kovo 11-osios koncertas.

Lietuvos ambasadoje Hagoje kovo 16 dieną į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą susirinks Nyderlandų valdžios, verslo, žiniasklaidos atstovai, Olandijos lietuvių bendruomenės nariai, skambės Nyderlandų radijo filharmonijos orkestro narių atliekami klasikinės muzikos kūriniai.

Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vaidotas Verba renginio svečiams papasakos apie Lietuvos 1990 m. pasirinktą kelią būti savo šalies šeimininkais.

Atstovybės Švedijoje diplomatai Kovo 11-ąją minės lankydamiesi pietiniuose šalies regionuose.

Kovo 9 d. Lietuvos generalinio garbės konsulato Malmėje patalpose surengta išvažiuojamoji konsulinė misija, kurios metu pietų Švedijoje gyvenantiems lietuviams teiktos konsulinės paslaugos.

Kovo 10 d. Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas kitame lietuvių gausiai gyvenamame pietų Švedijos Hoganeso miestelyje pradės Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą renginį, kuriame pasirodymą surengs ir susirinkusius šokti kvies Stokholmo tautinių šokių kolektyvas „Baltija“.

Prieš iškilmingą renginį Helsingborge įvyks Eitvydo Bajarūno susitikimas su Skonės regiono lietuvių bendruomene ir jos pirmininku Egidijumi Meškėnu, kurio metu bus aptarti tautiečiams aktualūs klausimai.

Pietų Švedijos Skonės regione gyvena apie dešimt tūkstančių išeivių iš Lietuvos. Tai yra didžiausias viename regione gyvenančių lietuvių skaičius visoje šalyje.

Punske kovo 11 d. vyksiančioje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos šventėje dalyvausiantis Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius perduos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio sveikinimą.

Kovo 11-ąją minėjimai organizuojami ir įvairiuose Kanados miestuose.

Kalgaryje Kanados lietuvių bendruomenė skaitys tautinę poeziją, prisiminimais apie Nepriklausomybės kovas čia pasidalins Lietuvos vietinės rinktinės karys Vaclovas Zujus. Taip pat rengiamas atsinaujinusio tautinių šokių kolektyvo „Klevelis“ pasirodymas, vyks filmo „Baltijos kelias“ peržiūra.

Monrealio šaulių kuopa organizuoja Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą, kurio metu bus laikomos mišios už Lietuvos Nepriklausomybę Aušros vartų parapijoje Monrealyje.

Kovo 13 d. ambasadoje Kijeve įvyks knygos „Lietuvos sienos: tūkstantmečio istorija“ pristatymas, kurį rengia Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis.

Kovo 16 d. Lvovo etnografijos muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos tautodailė: nacionaliniai kostiumai, tautinės juostos ir verbos“. Lietuvos Nepriklausomybės dienai skirtoje parodoje bus pristatytos audėjos Antaninos Didžgalvienės kaištinės, rinktinės ir pintinės juostos, taip pat bus eksponuojama Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų atkurtų Lietuvos tautinių kostiumų kolekcija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Grįžusieji į Lietuvą paneigia mitą: svarbiausia tikrai ne pinigai (117)

Aukštesnė gyvenimo kokybė, įdomus darbas ir šiuolaikiška darbo kultūra yra svarbiausi motyvai sprendžiant dėl grįžimo gyventi ir dirbti Lietuvoje – sutartinai tvirtina personalo specialistai, darbdaviai ir patys grįžę į Lietuvą darbuotojai. Su specialistu trūkumu susidūrę mūsų šalies darbdaviai nelaukia politikų sprendimų, kaip sustabdyti emigraciją ir susigražinti išvažiavusius, o patys sėkmingai parsivilioja išvykusius lietuvius.

Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” vaizdo įrašas (1)

Vis labiau nuogastaujama dėl didėjančių emigracijos tempų iš Lietuvos ir kaip tai paveiks šalies raidą. Vien per 2016 metus iš Lietuvos išvyko apie 30000 piliečių, kurių didžioji dauguma planuoja savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje.

Th. May turi gerų žinių lietuvių emigrantams (123)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May teigia, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, „labai prisideda prie mūsų ekonomikos ir visuomenės gerovės“. Tokiu būdu politikė išreiškė paramą tokių žmonių teisei pasilikti jos šalyje Londonui atsiskyrus nuo Briuselio, skelbia standard.co.uk.

Karti emigranto patirtis: pamirškite žmogiškumą, man buvo labai blogai (160)

Vidurinės mokyklos nebaigusiam lietuviui emigrantui Šiaurės Airijoje teko patirti neįdomaus darbo ir dar neįdomesnio nedarbo sunkumus bei depresiją, kurią išsigydė budizmo pagalba. Dabar jis padeda neprarasti ūpo kitiems sunkiai besijaučiantiems emigrantams.

Emigrantai apie valytojas su aukštuoju: blogai kalbama iš pavydo (189)

Išvykti į vis dar itin viliojančią Didžiąją Britaniją lietuvius veja studijos, naujų potyrių ir karjeros perspektyvų galimybės, visgi dažniausiai – geresnių gyvenimo sąlygų troškimas. Neretai tik atvykęs tautietis susiduria su sunkumais pritapti ir įsikurti, tad netgi ir su aukštuoju išsilavinimu griebiasi daugelio linčiuojamų valytojo ar statybininko pareigų. Vieniems šios sritys tebūna tarpinė stotelė atsispirti, kitiems metų metais svetur taip ir lieka karjeros aukščiausiu tašku.