Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga, Lietuvoj madinga stumdytisnuomonė

 (235)
Jeigu kas paklaustų, koks lietuviškas patiekalas labiausiai atitinka prakutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šakotis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru viduje.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Prisipažinsiu, buvo ir toks metas, kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar, kur pažvelgsi, ten šakočiai.

Jeigu troleibuse ar parduotuvėje netyčia susidūrus kas nors pasako „atsiprašau“, gali beveik nesuklysdamas spėti, kad tai tavo brolis emigrantas, atostogų į gimtinę parvykęs. Tą pastebi net tie, kurie iš Lietuvos niekur išvažiavę nebuvo ir išvažiavusius smerkia. Kad emigrantai atsiprašinėja, vietiniams patinka. Matyt, jų manymu, emigrantai taip ir turi elgtis. Bet patys vietiniai mandagumo manierų perimti nesiskubina. Nes Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga. Lietuvoj madinga stumdytis.

Vieną dieną senyvo amžiaus moterį palydėjau į turgų – norėjo nusipirkti uogų, grybų ir kitokių miško ir daržo gėrybių. Per tą pusantros valandos, kol vaikštinėjom tarp prekystalių, sunkiai vaikštanti moteriškė buvo pastumta net tris kartus. Ir niekas nė karto neatsiprašė, droždavo savo keliais neatsigręždami, ar jei atsigręždavo, tik tam, kad piktai ligotos senolės pusėn dėbteltų. Tarsi sakytų – sėdėk namie, ko čia painiojies po kojom.

Požiūris, kad senas žmogus - tai kliuvinys, Lietuvoj labai gajus. Su tuo požiūriu susidurti teko ne tik turguje – tai tikrai ne ta vieta, kur galima tikėtis gerų manierų. Tačiau toks „turginis“ santykis su silpnesniu žmogum įsigalėjęs visur – poliklinikose, ligoninėse, valstybinėse įstaigose, net privačiose įmonėse. Tiesa, privatininkai nesistumdo, jie elgiasi kitaip, užuodę, kad žmogus sunkiai susigaudo, ne visas naujoves supranta, nededa pastangų, kad tas naujoves išaiškintų, o paprasčiausiai apmulkina.

Anksčiau, kai dauguma lietuvių tebebuvo panašūs į cepelinus ar kugelius, vakarietiškų knygelių pasiskaitę gyvenimo būdo mokytojai į jų neišpaikintus smegenis pripūtė pernelyg daug perdėto pasitikėjimo savimi. Taip užaugo galvas pakėlusių karta ir užvertė tas galvas taip aukštai, kad nebemato nieko kito, tik savo užriestą nosį. O kai savo nosį tematai, tada nebereikia nei mandagumo, nei paslaugumo, nes kiti aplink neegzistuoja.

Beje, valdžios požiūris į senyvus žmones irgi stokoja pagarbos. Jeigu valdžiai reikia savo biudžetą subalansuoti, kas nukenčia pirmieji? Tikrai ne verslininkai, teisėjai ar valdininkai, t.y. turtingi ir įtakingi. Nukenčia pensininkai, nes jie nepajėgia apsiginti – nelabai susigaudo, kaip tai padaryti, o ir pinigų į teismus eiti neturi.

Valdžia, kuri privalėtų apginti silpnuosius, pataikauja stipriesiems. Kai tokia politika, toks ir požiūris. Jeigu dar pajėgi „šakotis“ ir apginti save, su tavim skaitosi, jei ne – nesipainiok po kojom. Lietuva skirta tik stipriesiems, tiems, kas gali sparčiai žingsniuoti ir turi jėgų kitus iš kelio išstumdyti.

Beje, kad lietuviai gerbia „šakotus“ pastebėjo ir reklamos davėjai. Štai vienas lietuviškas bankas skelbia: „Tu gali šakotis su (nurodyta kokio) banko kortele“. O reklamos kūrėjai labai greitai pagauna, kas žmonėms patinka ir ką jie vertina...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Lietuvė smuikininkė gyvenimą Maltoje pradėjo grodama gatvėje

Lietuvė Inga Marcel į Maltą atvyko pamačiusi reklamą televizijoje. Kišenėje ji teturėjo vos porą eurų, tačiau noras pakeisti jos netenkinusį gyvenimą buvo kur kas didesnis už visas baimes. Prabėgus penkeriems metams nedidelę Viduržemio jūros salą Inga vadina namais, kuriuose gyvena su paaugliu sūnumi, o į Lietuvą sugrįžta tik aplankyti mamos.

Grįžusieji į Lietuvą paneigia mitą: svarbiausia tikrai ne pinigai (118)

Aukštesnė gyvenimo kokybė, įdomus darbas ir šiuolaikiška darbo kultūra yra svarbiausi motyvai sprendžiant dėl grįžimo gyventi ir dirbti Lietuvoje – sutartinai tvirtina personalo specialistai, darbdaviai ir patys grįžę į Lietuvą darbuotojai. Su specialistu trūkumu susidūrę mūsų šalies darbdaviai nelaukia politikų sprendimų, kaip sustabdyti emigraciją ir susigražinti išvažiavusius, o patys sėkmingai parsivilioja išvykusius lietuvius.

Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” vaizdo įrašas (1)

Vis labiau nuogastaujama dėl didėjančių emigracijos tempų iš Lietuvos ir kaip tai paveiks šalies raidą. Vien per 2016 metus iš Lietuvos išvyko apie 30000 piliečių, kurių didžioji dauguma planuoja savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje.

Th. May turi gerų žinių lietuvių emigrantams (123)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May teigia, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, „labai prisideda prie mūsų ekonomikos ir visuomenės gerovės“. Tokiu būdu politikė išreiškė paramą tokių žmonių teisei pasilikti jos šalyje Londonui atsiskyrus nuo Briuselio, skelbia standard.co.uk.

Karti emigranto patirtis: pamirškite žmogiškumą, man buvo labai blogai (160)

Vidurinės mokyklos nebaigusiam lietuviui emigrantui Šiaurės Airijoje teko patirti neįdomaus darbo ir dar neįdomesnio nedarbo sunkumus bei depresiją, kurią išsigydė budizmo pagalba. Dabar jis padeda neprarasti ūpo kitiems sunkiai besijaučiantiems emigrantams.