Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga, Lietuvoj madinga stumdytisnuomonė

 (235)
Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga, Lietuvoj madinga stumdytis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Jeigu kas paklaustų, koks lietuviškas patiekalas labiausiai atitinka prakutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šakotis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru viduje.

Prisipažinsiu, buvo ir toks metas, kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar, kur pažvelgsi, ten šakočiai.

Jeigu troleibuse ar parduotuvėje netyčia susidūrus kas nors pasako „atsiprašau“, gali beveik nesuklysdamas spėti, kad tai tavo brolis emigrantas, atostogų į gimtinę parvykęs. Tą pastebi net tie, kurie iš Lietuvos niekur išvažiavę nebuvo ir išvažiavusius smerkia. Kad emigrantai atsiprašinėja, vietiniams patinka. Matyt, jų manymu, emigrantai taip ir turi elgtis. Bet patys vietiniai mandagumo manierų perimti nesiskubina. Nes Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga. Lietuvoj madinga stumdytis.

Vieną dieną senyvo amžiaus moterį palydėjau į turgų – norėjo nusipirkti uogų, grybų ir kitokių miško ir daržo gėrybių. Per tą pusantros valandos, kol vaikštinėjom tarp prekystalių, sunkiai vaikštanti moteriškė buvo pastumta net tris kartus. Ir niekas nė karto neatsiprašė, droždavo savo keliais neatsigręždami, ar jei atsigręždavo, tik tam, kad piktai ligotos senolės pusėn dėbteltų. Tarsi sakytų – sėdėk namie, ko čia painiojies po kojom.

Požiūris, kad senas žmogus - tai kliuvinys, Lietuvoj labai gajus. Su tuo požiūriu susidurti teko ne tik turguje – tai tikrai ne ta vieta, kur galima tikėtis gerų manierų. Tačiau toks „turginis“ santykis su silpnesniu žmogum įsigalėjęs visur – poliklinikose, ligoninėse, valstybinėse įstaigose, net privačiose įmonėse. Tiesa, privatininkai nesistumdo, jie elgiasi kitaip, užuodę, kad žmogus sunkiai susigaudo, ne visas naujoves supranta, nededa pastangų, kad tas naujoves išaiškintų, o paprasčiausiai apmulkina.

Anksčiau, kai dauguma lietuvių tebebuvo panašūs į cepelinus ar kugelius, vakarietiškų knygelių pasiskaitę gyvenimo būdo mokytojai į jų neišpaikintus smegenis pripūtė pernelyg daug perdėto pasitikėjimo savimi. Taip užaugo galvas pakėlusių karta ir užvertė tas galvas taip aukštai, kad nebemato nieko kito, tik savo užriestą nosį. O kai savo nosį tematai, tada nebereikia nei mandagumo, nei paslaugumo, nes kiti aplink neegzistuoja.

Beje, valdžios požiūris į senyvus žmones irgi stokoja pagarbos. Jeigu valdžiai reikia savo biudžetą subalansuoti, kas nukenčia pirmieji? Tikrai ne verslininkai, teisėjai ar valdininkai, t.y. turtingi ir įtakingi. Nukenčia pensininkai, nes jie nepajėgia apsiginti – nelabai susigaudo, kaip tai padaryti, o ir pinigų į teismus eiti neturi.

Valdžia, kuri privalėtų apginti silpnuosius, pataikauja stipriesiems. Kai tokia politika, toks ir požiūris. Jeigu dar pajėgi „šakotis“ ir apginti save, su tavim skaitosi, jei ne – nesipainiok po kojom. Lietuva skirta tik stipriesiems, tiems, kas gali sparčiai žingsniuoti ir turi jėgų kitus iš kelio išstumdyti.

Beje, kad lietuviai gerbia „šakotus“ pastebėjo ir reklamos davėjai. Štai vienas lietuviškas bankas skelbia: „Tu gali šakotis su (nurodyta kokio) banko kortele“. O reklamos kūrėjai labai greitai pagauna, kas žmonėms patinka ir ką jie vertina...

Anglija.lt
 
235
Registruoti (3) Anonimiški (232)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Kaip lietuviai Londone ieško antrųjų pusių? (6)

2015 kovo mėn. 1 d. 17:54
Naktinis klubas
Išvykę svetur lietuviai randa darbo, dažniausiai geriau apmokamo nei gimtinėje. Jie pramoksta užsienio kalbų, išmoksta pakovoti už save svetimoje aplinkoje. Daug kam emigracijos metu praplėstas akiratis padeda atrasti save. Žmonės netgi tampa tolerantiškesni kitokios rasės ar religijos asmenims. Tačiau, pasak „Emigrantų“, yra ir kita pusė, apie kurią vis dažniau prabyla svetimuose kraštuose nusėdę mūsų giminės ir draugai.

Lietuvis savo pavarde stulbino populiarios Vokietijos TV laidos vedėją (63)

2015 vasario mėn. 17 d. 23:00
TV laidos Kas taps milijonieriumi vedėjas Güntheris Jauchas
DELFI montažas
Berlyne gyvenančio muziko Rimvydo Kisevičiaus pavardė nuskambėjo Vokietijos žiniasklaidoje.

Laikai, kai bijojo apsikrėsti raudonomis bacilomis: kodėl V. Noreikai užtrenkė duris (132)

2015 vasario mėn. 15 d. 15:11
Virgilijus Noreika
DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Neįsileiskime atvykstančių iš sovietinės Lietuvos – jie mus gali „apkrėsti“ raudonomis bacilomis. Taip sovietmečiu mąstė nemažai Australijos lietuvių, piestu stojusių net prieš garsaus operos solisto Virgilijaus Noreikos koncertus šioje šalyje.

Norėjo paragauti emigranto duonos: už tūkstančių kilometrų aplankė nušvitimas specialiai DELFI (62)

2015 vasario mėn. 9 d. 22:28
Aivaras Liaukevičius
Asmeninio archyvo nuotr.
Po studijų supratęs, kad nenori būti nei teisininku, nei sociologu ar politologu, kaunietis Aivaras Liaukevičius susikrovė lagaminus ir išsikraustė į Australiją. Tik už tūkstančių kilometrų jį aplankė nušvitimas, kuo nori būti: vyras paneigė skeptikų prognozes ir Sidnėjuje sėkmingai pradėjo krepšinio trenerio karjerą.

Į Lietuvą iš Italijos nebegrįš: ten saulės daugiau ir maistas geresnis (123)

2015 vasario mėn. 8 d. 19:58
Alina su mylimuoju
Laidos kadras
Svajonių vyrą Italijoje susiradusi Alina prisipažįsta anksčiau buvusi širdžių „daužytoja“, o dabar planuojanti savo vestuves ir neketinanti grįžti į Lietuvą.