Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga, Lietuvoj madinga stumdytisnuomonė

 (235)
Jeigu kas paklaustų, koks lietuviškas patiekalas labiausiai atitinka prakutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šakotis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru viduje.
Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga, Lietuvoj madinga stumdytis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Prisipažinsiu, buvo ir toks metas, kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar, kur pažvelgsi, ten šakočiai.

Jeigu troleibuse ar parduotuvėje netyčia susidūrus kas nors pasako „atsiprašau“, gali beveik nesuklysdamas spėti, kad tai tavo brolis emigrantas, atostogų į gimtinę parvykęs. Tą pastebi net tie, kurie iš Lietuvos niekur išvažiavę nebuvo ir išvažiavusius smerkia. Kad emigrantai atsiprašinėja, vietiniams patinka. Matyt, jų manymu, emigrantai taip ir turi elgtis. Bet patys vietiniai mandagumo manierų perimti nesiskubina. Nes Lietuvoj atsiprašinėti nemadinga. Lietuvoj madinga stumdytis.

Vieną dieną senyvo amžiaus moterį palydėjau į turgų – norėjo nusipirkti uogų, grybų ir kitokių miško ir daržo gėrybių. Per tą pusantros valandos, kol vaikštinėjom tarp prekystalių, sunkiai vaikštanti moteriškė buvo pastumta net tris kartus. Ir niekas nė karto neatsiprašė, droždavo savo keliais neatsigręždami, ar jei atsigręždavo, tik tam, kad piktai ligotos senolės pusėn dėbteltų. Tarsi sakytų – sėdėk namie, ko čia painiojies po kojom.

Požiūris, kad senas žmogus - tai kliuvinys, Lietuvoj labai gajus. Su tuo požiūriu susidurti teko ne tik turguje – tai tikrai ne ta vieta, kur galima tikėtis gerų manierų. Tačiau toks „turginis“ santykis su silpnesniu žmogum įsigalėjęs visur – poliklinikose, ligoninėse, valstybinėse įstaigose, net privačiose įmonėse. Tiesa, privatininkai nesistumdo, jie elgiasi kitaip, užuodę, kad žmogus sunkiai susigaudo, ne visas naujoves supranta, nededa pastangų, kad tas naujoves išaiškintų, o paprasčiausiai apmulkina.

Anksčiau, kai dauguma lietuvių tebebuvo panašūs į cepelinus ar kugelius, vakarietiškų knygelių pasiskaitę gyvenimo būdo mokytojai į jų neišpaikintus smegenis pripūtė pernelyg daug perdėto pasitikėjimo savimi. Taip užaugo galvas pakėlusių karta ir užvertė tas galvas taip aukštai, kad nebemato nieko kito, tik savo užriestą nosį. O kai savo nosį tematai, tada nebereikia nei mandagumo, nei paslaugumo, nes kiti aplink neegzistuoja.

Beje, valdžios požiūris į senyvus žmones irgi stokoja pagarbos. Jeigu valdžiai reikia savo biudžetą subalansuoti, kas nukenčia pirmieji? Tikrai ne verslininkai, teisėjai ar valdininkai, t.y. turtingi ir įtakingi. Nukenčia pensininkai, nes jie nepajėgia apsiginti – nelabai susigaudo, kaip tai padaryti, o ir pinigų į teismus eiti neturi.

Valdžia, kuri privalėtų apginti silpnuosius, pataikauja stipriesiems. Kai tokia politika, toks ir požiūris. Jeigu dar pajėgi „šakotis“ ir apginti save, su tavim skaitosi, jei ne – nesipainiok po kojom. Lietuva skirta tik stipriesiems, tiems, kas gali sparčiai žingsniuoti ir turi jėgų kitus iš kelio išstumdyti.

Beje, kad lietuviai gerbia „šakotus“ pastebėjo ir reklamos davėjai. Štai vienas lietuviškas bankas skelbia: „Tu gali šakotis su (nurodyta kokio) banko kortele“. O reklamos kūrėjai labai greitai pagauna, kas žmonėms patinka ir ką jie vertina...

Anglija.lt
Užsienio naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Lietuvis apie egzotišką šalį: čia moterims leidžiama važiuoti per raudoną (28)

Jau metus lietuvis Jaunius (26m.) gyvena vienoje iš kontrastingiausių pasaulio šalių. Į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) drąsus jaunuolis išvyko darbo reikalais. Vasaros saule besilepinantis vaikinas „Tiesai“ pasakojo apie šią tolimą šalį, kur kontrastai rėžia akį kalbant apie ir apie gamtą, ir apie kasdienybę, ir apie žmones.

Lietuvė Kipre: svetima šalis myli labiau nei tėvynė (240)

Septynerius metus Kipre gyvenanti lietuvė Dalia Gruzdienė, palikusi Lietuvoje vyrą ir butą, grįžti į tėvynę kol kas neplanuoja. Ji sako, kad svetima valstybė savo darbuotojais rūpinasi labiau nei Lietuva: „Jei gaunu 1000 eurų algą, man, kaip niekur nieko, moka 600 eurų pašalpą ir neklausia, ar ieškausi darbo, ar neieškau, kodėl neieškau.“

Lietuvė rado aukso gyslą: pakliuvę į bėdą, emigrantai būriais plaukia pas ją (61)

Justina Kalkauskaitė-Vasiliauskienė – jauna, aktyvi ir ryžtinga lietuvė, kuri užsibrėžto tikslo siekia ramiai ir apgalvotai. Kaip ir daugelis, į Jungtinę Karalystę (JK) atvykusi vos keliems mėnesiams užsidirbti vasaros atostogų metu, čia pasiliko ir netgi sugalvojo, kuo galėtų būti naudinga šalyje gyvenantiems tautiečiams. 28-erių merginos pateikta idėja patikėjo ir britai darbdaviai, kurie ir ėmėsi plėtoti verslo pasiūlymą.

Rytų Londone verslaujantiems lietuviams – skaudi susidūrimų su vietiniais banditais patirtis (33)

Per Londoną nusiritusi lietuviškų parduotuvių apiplėšimų banga, pridariusi milžiniškų nuostolių ir įbauginusi vietos prekybininkus, nuslūgo. Nors įtariamieji – jau už grotų, nukentėję verslininkai TIESAI teigė, kad ši itin nemaloni patirtis juos, kai ko išmokė.

Dar vienas lietuvių rojus, kur valytojas uždirba 1295 eurus (248)

Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė Rūta Žičkienė čia gyvena jau daugiau nei šešerius metus. „Esu ekonominė migrantė“, – juokėsi pašnekovė pasakodama, kaip lietuviams čia sekasi gyventi, ir vardydama, kiek kainuoja gyvenimas skandinaviškame krašte. Pasirodo, čia tautiečiai už buto nuomą moka kone tris minimalius lietuviškus mėnesinius darbo užmokesčius ir tai nėra daug.