Žvejyba šiam vyrui jau seniai buvo didelė aistra. Lietuvoje S. Babravičius, kaip ir nemaža dalis Lietuvos vyrų, vasaros savaitgaliais traukdavo žvejoti ir sugauta žuvimi vaišino ne tik šeimą, bet ir kaimynus. Svečiuodamasis Norvegijoje lietuvis taip susižavėjo perpildytomis žvejybinėmis bazėmis, jose besirenkančiais tokiais pat kaip jis žvejais fanatikais ir dideliais laimikiais, kad pačiam kilo mintis kurti verslą, susiejusi jį su didžiausiu hobiu.

,,Esu aistringas žvejys. Norvegijos šiaurėje galima sugauti nerealių laimikių. Čia milijonai „žvejų-psichų“ iš viso pasaulio. Lietuvoje nėra tokios žvejybos galimybių, o Norvegijoje galiu suderinti verslą su hobiu. Manau tai – idealu“, – kalbėjo laikinai automobilių nuomos verslą palikęs S.Babravičius.

Nereikalingi grybai

Vyras pasakojo, kad Norvegija – tikras žvejų rojus dėl gausybės žuvų. Čia gaudomos menkės, uotai, jūrų velniai, saidos. „Kai gerai kimba ir vėjas palankus, žuvų pritraukiam pilną laivą“, – tikina S. Babravičius. Kartais dėl didelių bangų ir vėjo nepavyksta išplaukti į vandenis.

Tokiomis dienomis žvejai fanatikai renkasi kalnų ežerus, kuriuose gausu upėtakių. Lietuvis tikina, kad Norvegija tikras rojus ne tik fanatikams žvejams, bet ir miško gėrybių mėgėjams. ,,Dabar labai daug grybų, uogų, kurių norvegai nerenka. Ant kiekvieno kampo baravykai, raudonikiai. Jų tiek daug, kad nebežinome, ką daryti. Ir kepam, ir marinuojam“, – juokėsi lietuvis.

Sudomino žurnalistus

Nordlando srityje, Andoy saloje, lietuvis tikisi sukurti visą kompleksą, skirtą žvejams fanatikams ir mėgėjams iš viso pasaulio. Čia jie galės išsinuomoti katerius, specialią žvejybinę įrangą, gauti žvejybinio gido paslaugas ir apsistoti specialiai jiems sukurtuose apartamentuose.

,,Šis projektas skirtas žvejams romantikams, nebijantiems iššūkių, mėgstantiems keliauti. Norvegijoje yra gamtos įvairovė – kalnai, ežerai, fiordai, vandenynas. 2011-aisiais veiksime apie keturiasdešimties procentų pajėgumu, o nuo kitų metų balandžio – visu greičiu“, – sakė verslininkas.

S. Babravičius „Tiesai“ pasakojo, kad dabar vyksta intensyvūs darbai. Andoy saloje lietuvis su komanda renovuoja uostą, rengia prieplauką, veda gėlo vandens sistemą.

„Tvarkome visą infrastruktūrą, rudenį išvalysime smėlį iš uosto dugno. Visas šis verslas labai sudomino vietinius. Mes išjudinome ir paįvairinome jų gyvenimą. Norvegams neįprasta, kad lietuviai gali užsiimti verslu ir investuoti į jų kraštą, o ne tik valyti žuvį ar dažyti sienas“, – dėstė S. Babravičius.

Iš Lietuvos – pigiau

Vyras sakė, kad imtis verslo šalyje, kurioje viskas keletą kartų brangiau nei Lietuvoje, jam nebuvo baisu. Dar su keliais investuotojais ėmęsis darbo žvejys teigė, kad ilgiausiai užtruko patalpų paieškos.

,,Pavyko, tiesa, per dvejus metus, nebrangiai įsigyti nekilnojamojo turto. Statybines medžiagas, baldus, įrangą ir katerius gabenamės iš Lietuvos. Nors ir prisideda transportas ir muitai, bet išlaidos pakenčiamos. Čia viskas kokius penkis kartus brangiau. Prie lietuviškos kainos pridėjus transporto išlaidas ir muitą vis tiek išeina du su puse karto pigiau“, – skaičiavo S. Babravičius. Jis prisiminė, kad pritrūkus pjuvenų neseniai už jas teko sumokėti per keturiasdešimt litų.

Nepatinka brangus alus

Lietuvis pasakoja, kad Norvegijoje kai kurių paslaugų reikia laukti labai ilgai. „Vietiniai daro viską labai lėtai. Be to, atstumai čia ypač dideli. Didelių miestų Šiaurėje nedaug, todėl ir paslaugas suteikti sudėtingiau. Pavyzdžiui, internetą vedė tris savaites, nes įrangą vežėsi 1500 kilometrų“, – prisimena S. Babravičius. Ir nors kai kurie dalykai užtrunka labai ilgai, jis sako, kad jam patinka ramybė, racionalus ir lėtas gyvenimo ritmas.
Nemažai bendraujant su norvegais verslo reikalais susidarė įspūdis, kad jie – nuoširdūs žmonės. ,,Pavyzdžiui, jie pagelbėja, kai reikia vertėjo. Labai nustebau, kai vieną kartą pažįstamas norvegas užuot paskambinęs atvažiavo pasakyti, kad negalės vėliau susitikti. Vienintelis dalykas, kuris man čia nepatinka, tai aukštos alaus kainos“, – juokėsi lietuvis.

Niekada nesutemsta

Keletą mėnesių Norvegijoje gyvenantis lietuvis sako, kad jau įprato prie Norvegijos šiaurės oro, tačiau vis dar neįpranta prie nesutemstančio dangaus. ,,Oras pastovus, nešaltas, bet ir ne Maljorka. Klimatui įtaką daro Golfo srovės. Vidutiniškai šilta, nors ir esame už poliarinio rato. Šiek tiek keista gyventi be nakties – visą laiką šviesu kaip dieną, saulė iš viso nenusileidžia. Liepos gale Baltosios naktys baigiasi“, – kalbėjo verslininkas. Tačiau yra ir geroji poliarinės nakties pusė – bet kuriuo paros metu galima išplaukti žvejoti, nes visą laiką šviesu. Tačiau žvejybai labai svarbus ir vėjas. Vyras pasakojo, kad kartais žvejybą tenka nutraukti dėl ypač didelių, iki keturių metrų aukštį siekiančių bangų, didelio vėjo. Kai kuriems žvejams tokiomis sąlygomis prasideda jūros liga.

Nelaiko savęs emigrantu

S. Babravičius pasakoja, kad lapkričio–sausio mėnesiais Norvegijos šiaurėje klimatas ypač niūrus. Čia būna poliarinė naktis, tamsu, vandenynas labai audringas, todėl šį laikotarpį lietuvis ketina praleisti Lietuvoje.

Vyras savo verslo Norvegijoje nevadina emigracija ir juokauja, kad tai yra ilgesnė komandiruotė. ,,Nelaikau savęs emigrantu, nes tris keturis mėnesius per metus būsiu Lietuvoje. Vadinu tai ilgalaike komandiruote“, – sakė žvejys fanatikas. Anot jo, toks įvardijimas palengvina išsiskyrimą su šeima. Tačiau lietuvis pripažįsta, kad psichologiškai vis tiek nėra lengva. ,,Man Tėvynės ilgesys egzistuoja, bet Lietuvos Respublikos kaip valstybės – ne. Kol tėvynė ir valstybė netaps sinonimu, tol visi ir važiuosime į kitus labiau civilizuotus kraštus“, – kalbėjo S. Babravičius.