39-erių kunigas, jau spėjęs pabendrauti su naujuoju popiežiumi Pranciškum, savo padėties Vatikane nesureikšmina ir sako, kad reikalui esant bet kada galėtų grįžti į Lietuvą.
Padeda popiežiui priimti sprendimus
Ne kiekvienam atsiveria mažiausios ir uždariausios pasaulio valstybės – Vatikano – paslaptys. Popiežiaus Pranciškaus valdų pilietybes šiuo metu turi daugiau nei 800 žmonių. Tai jiems suteikia teisę Vatikane gyventi ir dirbti.
Monsinjoras Visvaldas – vienas jų. Lietuviui dvasininkui, kilusiam iš Klaipėdos, 39-eri. Ir jau 19-a metų jis blaškomas po pasaulį. Pastaruosius devynerius metus jo namai – tarp Romos ir Vatikano.
Italijos sostinę nuo Vatikano skiria vos viena gatvė. Peržengi ją – ir pasikeičia taisyklės. Vatikane visą parą galioja rimtis. Negalima rėkauti, bėgioti, be leidimo filmuoti ir fotografuoti profesionaliomis kameromis.
Visi, turintys teisę Vatikane gyventi ir dirbti, vienaip ar kitaip susiję su Šventuoju Sostu. Tai – aukšto rango šventikai, dirbantys tiesiogiai popiežiui, žmonės iš diplomatinio korpuso ir, žinoma, aptarnaujantis personalas bei apsaugininkai. Kiekvienas asmuo privalo turėti idealią charakteristiką, neturinčią jokių dėmių – kitaip darbo čia negausi.
Visvaldas šiuo metu dirba institucijoje, kuri atsakinga už Vatikano santykius su kitomis valstybėmis. Kiekvienam darbuotojui paskirta grupė valstybių, kurias jis privalo koordinuoti. Lietuvis šiuo metu rūpinasi santykiais su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis. „Visi klausimai, kurie liečia santykius tarp Vatikano ir tų valstybių, arba svarbūs bažnytiniai klausimai pereina per mūsų sekciją. Mano pareiga juos išstudijuoti ir viršininkams pateikti pasiūlymus“, - atskleidė laidos herojus.
Ar atvyks popiežius į Lietuvą?
Vienas iš atsakingiausių skyriaus, kuriame dirba kunigas Visvaldas, darbų – analizuoti pasaulio žemėlapį ir padėti popiežiui nuspręsti, į kurią valstybę artimiausiu metu jam vertėtų nuvykti.
„Mes išreiškiame savo nuomonę, pateikiame pasiūlymus. Jeigu tai netinkamas momentas, be abejo, mūsų sekcijos pareiga yra pasakyti, kad (kelionę – red. past.) reikia atidėti. (...) Tarp tų šalių, su kuriomis santykius kuruoju, yra krikščioniškų ir musulmoniškų valstybių, pavyzdžiui, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Tadžikistanas. Todėl reikia žiūrėti, ar pravartu, kad į musulmonišką šalį tiek popiežius, tiek jo pavaldiniai važiuotų daug dažniau nei į krikščioniškas šalis. Kad neįžeistume savo brolių krikščionių...“ - atskleidė kunigas.
Todėl paspartinti Bažnyčios vadovo kelionės į mūsų šalį jis, deja, negali. Vis dėlto kunigas atskleidė, kad nėra girdėjęs apie planuojamą popiežiaus vizitą į Lietuvą. Be to, dvasininkas svarstė, kad vargu ar popiežius Pranciškus artimiausiu metu atvyks į mūsų šalį.
Diplomatinėje Vatikano tarnyboje dirba daug italų, lenkų, prancūzų, vokiečių, argentiniečių ir brazilų, o štai lietuviškai šnekėti Visvaldui tenka retai. Apskritai Vatikano institucijose dirba trys tautiečiai: du lietuviai kunigai ir viena moteris, besirūpinanti švietimu.
Kaip lietuviams pavyko įsitvirtinti daugelio dvasininkų išsvajotame Vatikane? Pašnekovas atskleidė, kad jam ir kitam kunigui tautiečiui pasisekė, kadangi jie Romoje su daug kuo susipažino dar studijų metais.
Puse lūpų kalbama, kad daugybė kunigų siekdami garbės svajoja apie šiltą popiežiaus pašonę. Tačiau Vatikane dirbantis kunigas sakė, kad siekiančiam garbės čia įsitvirtinti labai sunku.
„Viena iš asmeninių savybių (norint įsidarbinti Vatikane - red. past.) yra labai įdomi – kad neturėtumėt didelio noro dirbti šitą darbą. Jeigu veržiamės į šitą darbą, iškyla klausimas, kodėl mes veržiamės? Tokiam darbui, be abejo, reikia pasiruošimo, reikia daug gabumų užsienio kalboms“, - sakė kunigas, pridėjęs, kad laisvai kalba šešiomis kalbomis.
Su popiežium jau spėjo pabendrauti
Uždariausia pasaulio valstybe Vatikanas vadinamas ne veltui. Prie durų ir vartų į jį ištisai budi per 200 ginkluotų policininkų ir kariūnų. Visa informacija apie gyvenimą viduje į viešąją erdvę patenka tik per spaudos tarnybos pareigūnus.
Lietuvis dvasininkas atskleidė, kad Vatikane yra degalinė, paštas, retai naudojama traukinių stotis, kelios parduotuvės. Be to, jis teigė, kad popiežiaus vasaros rezidencijos valdose pagaminama dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktų ar mėsos. Tiesa, prekės Vatikane kur kas pigesnės. Anot jo, pavyzdžiui, benzinas gali kainuoti net 30 proc. pigiau.
Apaštaliniuose rūmuose vyksta oficialūs susitikimai su garbingais svečiais – nuo prezidentų iki karalių. Ten pat ir lietuvio darbo kabinetas. Dirbdamas vienoje turistų lankomiausių pasaulio vietų, Visvaldas jaučiasi tarsi būtų scenoje: pro Vatikano pastatų langus jis mato tūkstantines minias. Kunigas atskleidė, kad po popiežiaus pasikeitimo į Vatikaną atvyksta žymiai daugiau piligrimų – visi nori pamatyti naująjį Bažnyčios vadovą.
Monsinjoras pripažino kartais sulaukiantis žmonių skambučių, kurie, spaudoje paskaitę apie atvirą popiežiaus bendravimą, prašo suteikti galimybę jam paskambinti. Kunigas teigė, kad kai kada skambinančiųjų bėdos iš tiesų būna rimtos, tačiau pasauliečiams telefonu pakalbėti su popiežiumi neįmanoma, kadangi jis yra pernelyg užimtas.
Net ne visiems Vatikano tarnautojams pavyksta prieiti prie popiežiaus. O štai lietuviui buvo suteikta išskirtinė proga. Pokalbio metu Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į išskirtinį lietuvio ūgį – be dviejų centimetrų du metrai.
„Tai buvo ne tiek dalykinis (pokalbis – red. past.), o tiesiog draugiškai 2-3 minutes trumpai pasišnekėjom. Popiežius jau porą kartų yra manęs paklausęs, ką žaidžiu – krepšinį ar tinklinį? Sakau: aš tai buvau tinklininkas“, - pasakojo dvasininkas.
Kolegijoje dirbančios vienuolės pasirūpina, kad kunigų gyvenimo sąlygos būtų aukščiausios klasės. Jos tvarko kambarius, gamina valgyti, rūpinasi vidinio sodo priežiūra. Kartais Visvaldas ir jo kolegos palepinami maisto produktais iš gimtinės.
„Gaunam ir sūrių, ir alaus, ir pieno produktų, ir bulvių. Nesunku iš Lietuvos atsivežti ir pomidorų, raugintų agurkų, uogų“, - vardijo lietuvis.
Jeigu tik turi mažiau darbo, dvasininkas mėgsta pasivaikščioti po miestu muziejumi vadinamą Romą. Italijos sostinėje kunigai ir vienuoliai nieko nestebina, kadangi čia jų labai daug. Net ir jie patys vieni su kitais ne visuomet spėja pasisveikinti. Tiesa, prašantys išmaldos vyskupams ramiai praeiti neleidžia.
Lietuvis atskleidė, kad grįžęs į tėvynę visuomet sulaukia pagarbos, tačiau to jam visai nereikia. Kunigas sakė, kad didelis dėmesys jį verčia nejaukiai jaustis. Iš savo parapijiečių Klaipėdoje Visvaldas dažnai girdi kvietimus grįžti atgal į namus. Bet kunigas Vatikane jaučia padaręs dar toli gražu ne viską, todėl į Lietuvą grįžta tik atostogauti.
„Terminas nėra nurodomas – tiesiog dirbame tiek, kiek reikia. Paskui gali pasakyti: ačiū, galite grįžti į savo vietą. Mano vieta yra Lietuvoj. Arba gali pasakyti taip: dabar jus siunčiame į Alžyrą ar Kanadą. (...) Aš manau, kad galiu šitą darbą dirbti. Iš tiesų jis man patinka. Žinoma, Lietuva yra mano tėvynė ir jeigu reiktų, bet kuriuo atveju galėčiau grįžti“, - tikino kunigas.
Kas laukia bažnyčios jai vadovauti ėmus popiežiui Pranciškui? Monsinjoras, kalbėdamas apie popiežių, paminėjo, kad jis siekia didesnio atvirumo ir kontaktavimo ne tik su krikščionimis, bet ir su kitų tikėjimų išpažinėjais.
Laida „Emigrantai“ – kiekvieną antradienį 19.30 per LRT televiziją.