Lietuviai Vašingtone paminėjo Holokausto atminimo dieną

 (4)
Ketvirtadienį Lietuvos ambasada JAV Vašingtone surengė Holokausto dienos – Yoma HaShoah minėjimo renginį, skirtą Japonijos Generalinio konsulo Kaune Čiune (Sempo) Sugiharos atminimui. Renginys organizuotas kartu su partneriais - JAV Valstybės departamentu, Japonijos ir Izraelio ambasadomis. Čiune Sempo Sugiharos 1940 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais išduotų vizų dėka buvo išgelbėti 6000 žydų kilmės asmenų.
© Organizatorių nuotr.

„Šiandien mes prisimename drąsų iškilaus humanisto Čiune Sugihara, Yad Vašem pripažinto Pasaulio Tautų teisuoliu, žygdarbį. Noriu padėkoti Lietuvos, Japonijos ir Izraelio ambasadoms, dirbusioms su mumis ties šiuo renginiu pastaruosius du mėnesius. Kuomet Lietuvos ambasada kreipėsi į mano biurą su šia puikia idėja mes buvome apstulbinti Čiune Sugihara žygdarbio ir pajutome, kad tai puiki tema Valstybės departamento metiniam Holokausto minėjimo renginiui“, - sakė JAV Valstybės departamento Specialusis Pasiuntinys Holokausto klausimams Thomas Yazdgerdi.

Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas dėkodamas renginio partneriams ir pristatydamas garbės svečią Leo Melamed bei filmo apie Sugiharą režisierių Cellin Cluck pabrėžė, kad teisingas pasirinkimas kartais yra labai sudėtingas. „Čiunė Sugihara žodžiais „Darykime teisingą nes tai teisinga“ ir niekada nepamirškime Holokausto siaubų, tam, kad jie daugiau niekada nepasikartotų“ - sakė Lietuvos ambasadorius JAV.

Renginio metu atsiminimais dalinosi garbės svečias Leo Melamed, Čikagos akcijų biržos įkūrėjas, Litvakas, būdamas 7 metų išgelbėtas 1940 m. Kaune Sugiharos išduotos vizos Leo Melamed šeimai. Į renginį ponas Melamed atvyko iš Čikagos kartu su žmona Betty ir dukra Idelle.

„Tu tiesiog jauti kas yra teisinga. Visi turime tai viduje, tik kartais teisingas pasirinkimas reikalauja nepaprastos drąsos“ - sakė jis.

Renginį apibendrinęs JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotojas ambasadorius Chacon teigė, kad gyvų liudininkų liudijimai apie jų išgyvenimus tokie kaip Leo Melamed ir drąsūs veiksmai, kaip kad Čiune Sugihara, mums primena apie Holokausto siaubus, bet taip pat įkvepia mokytis iš šių iškilių žmonių, ir tai suteikia ypatingą prasmę metiniam Holokausto dienos Yom Hashoah minėjimui Valstybės departamente“.

Renginio metu buvo parodytas 2015 m. Japonijos televizijos sukurtas filmas „Persona non Grata“, pasakojantis apie Čiune Sugihara žygdarbį. Į gausius renginio dalyvių klausimų atsakė filmo režisierius Cellin Gluck.

Tai pirmasis JAV Valstybės departamento metinis renginys, skirtas Holokausto atminimo dienai, rengiamas kartu su partneriais – Lietuvos, Japonijos ir Izraelio ambasadomis.

Tai taip vienas didesnių Valstybės departamento renginių 2017 m. kuriame dalyvavo gausus būrys garbių svečių, daugiau nei 200 Valstybės departamento darbuotojų.

DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Emigranto sėkmės istorija: dirba vienoje didžiausių britų TV, bet vieną dieną žada grįžti į Lietuvą (62)

Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (112)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.