Gyvena su dviem vardais
Viena savo pavardės skelbti nenorėjusi lietuvė sakė, kad ji šiuo metu gyvena su dviem vardais – darbovietėje ji yra Lita, o lietuviškoje draugų ir artimųjų aplinkoje – Jolita. Savo vardą merginai keisti teko ne savo noru, o darbdavio pageidavimu.
“Mano darbas yra priimti užsakymus, tad atsiliepdama klientams turiu kiekvieną kartą pasakyti savo vardą ir klientai prašydavo, kad aš jį pasakyčiau paraidžiui, nes nesuprasdavo. Tai nepatiko savininkui ir jis liepė supaprastinti vardą”, – pasakoja iš Jolitos į Litą pavirtusi mergina.
Ji sakė, kad naujasis vardas jai nelabai prie širdies, nes primena dykai dalijamo laikraščio “Lite” pavadinimą, tačiau ji neturėjo didelio pasirinkimo. Tiesa, nei paso, nei kitų dokumentų keisti nereikėjo, tačiau jai keista, kai žmonės į ją kreipiasi kitokiu vardu, nei nuo mažens buvo įprasta – vardas jai labai svarbi tapatybės dalis.
Ir tai ne vienintelis vardo transformacijos atvejis. Lietuviai, kurie sukiojasi anglakalbėje aplinkoje dažnai linkę modifikuoti savo vardus, kad būtų lengvesni ištarti ar įsiminti ir skambėtų įprasčiau britų ausiai. Tad Nijolės greitai virsta Nikolėmis ar Nelėmis, Jovitos – Vitomis, Vytautai – Vitais, Remigijai – Remiais ir taip be galo.
Vardą supaprastino
Anglijoje jau penkerius metus gyvenanti ir universitete teisę studijuojanti Jolanta Leonaitė sakė, kad savo vardą ji jau seniai supaprastino ir prisistato ne Jolanta, o Jole.
„Turėjau draugą italą, tai jam mano vardas atrodė per ilgas ir jis sugalvojo trumpesnį variantą. Man patiko, jau seniai tą vardo variantą vartoju, tad pripratau“, - sako daugiausia su britais bendraujanti mergina.
Lietuvoje draugai ir artimieji ją vadina taip, kaip seniau – Jolanta ar Jolantėle, tačiau naujiesiems draugams, net ir lietuviams, ji prisistato Jole. Jos nuomone, susigalvoti paprastesnį vardą nereiškia, kad atsisakai savo šaknų ar tautinės savasties. „Mano vardas nėra grynai lietuviškas, jis graikiškas, o net Lietuvoje įprasta, kad ilgi vardai trumpinami. O jei trumpesnis, kitiems įsiminti ir vartoti patogesnis vardas padeda labiau įsilieti į anglišką visuomenę – aš to ir noriu. Mano draugas – anglas, mokausi su britais, bendrauju daugiausia angliškai – man nepatinka užsidaryti, atsiriboti ir saugoti savo tautiškumą ar savo vardo ar pavardės grynumą“, – sako Jolė.
J.Leonaitė teigia, kad vardą Jolanta anglai ištaria ne taip jau blogai, daug sunkiau merginoms su kitu populiariu lietuvišku vardu – Jurgita. „Turiu draugę Jurgitą, tai jos vardą anglai visada taria Džordžita“, – sako ji.
Nepatogumų dėl savo vardo teko patirti ir Ievai B. Mergina pasakojo, kad įsidarbinusi batų parduotuvėje asistente, pirmą darbo dieną ji keletą kartų neatpažino per garsiakalbį ištarto savo vardo.
„Priėjo prie manęs vadybininkė ir sako – kodėl neateini, aš kelis kartus tave kviečiau. Aš sakau – negirdėjau, kad mane būtum kvietusi, ir taip išsiaiškinau, kad visi tie „Aivi“, „Iveja“, „Ave“, kuriuos girdėjau, bet nesureagavau, ir yra mano vardas. Mat vadybininkė matė, kas ant mano kortelės užrašyta, o kaip tas vardas tariamas, ji nepasidomėjo“, – juokdamasi prisimena Ieva.
Britus moko tarti taisyklingai
Jau daugiau kaip dešimt metų Londone gyvenantis Gediminas Kantauskas sakė, kad jau ilgus metus kartu dirbantys bendradarbiai išmoko puikiai ištarti jo pilną vardą, bet jis neprieštarauja, jei jie vartoja ir sutrumpintą variantą Ged.
“Tačiau aš visada stengiuosi paaiškinti, kad mano vardas tariamas ne Džed, ar Džef, nes pas juos įprasta raidę g tarti kaip dž. Žmonės juk gali priprasti prie vardo, tegu ir neįprasto”, – sako jis. Vyras teigia, kad daug kas priklauso nuo vietos ir pobūdžio – jei pokalbis ar susitikimas nereikšmingas, vienkartinis, tada jis į tai, kaip pašnekovas ištaria jo vardą, nekreipia dėmesio. Jei tai formalus renginys – seminaras ar konferencija – Gediminas pasakydavo, kaip jo vardas teisingai tariamas.
“Manau, kad tai priklauso nuo paties žmogaus, kaip pats į savo vardą žiūri, jį vertini, taip ir aplinkiniai žiūri. Ypač istoriniai vardai – jie turi svorį. Aišku, jei pačiam asmeniui nėra brangu nei vardas, nei seneliai, nei iš kur jis kilęs – o jauni žmonės dažnai net nenori lietuviais būti laikomi – tai ir lietuviški vardai tampa nebepatogūs vartoti”, – sako Nacionalinėje standartų agentūroje Londone dirbantis lietuvis.
Pavardės keisti nežada
Ilgą ir net lietuviškais standartais žiūrint komplikuotą pavardę turinti Valerija Chockevičienė sako, kad jai tokia pavardė nekliudo.
„Kaip perskaito į polikliniką atėję žmonės, taip perskaito, aišku, neteisingai ištaria, pataisau ir tiek. Vaikai mokykloje irgi nesiskundžia, kad turėtų sunkumų dėl komplikuotos pavardės, tik kartais namuose pasijuokiame, kad mus kas nors „chocolates“ (liet. šokoladas) pavadina“, – juokiasi angliškoje klinikoje stomatologe dirbanti moteris.
Į klausimą, ar nekyla mintis supaprastinti pavardę, Valerija atsako: „Nesirengiu išsidirbinėti, mano pavardė tokia ir kam ją keisti. Mano dėdė karo metu išvyko į Ameriką. Lietuvoje buvo Steponavičius, Amerikoje virto Steponiu, kitas dėdė apsigyveno Britanijoje, tai tas pavirto Steponaičiu.“
Moteris prisipažįsta, jog ji pati ne visada sugeba teisingai ištarti kitų, ypač juodaodžių, indų ar pakistaniečių, pavardes, tad jai atrodo normalu, kad norint ištarti neįprastas pavardes ar vardus, reikia pasistengti, o jei kam ištarti neišeina, nėra ko dėl to jaudintis.
Lietuviai – nelietuviai?
Bene garsiausias lietuvis, užsienyje pasikeitęs pavardę, yra Voldemaras Adamkavičius, kuris, emigravęs į Ameriką, tapo Valdu Adamkumi. Būsimasis Lietuvos prezidentas pavardę pasikeitė todėl, kad amerikiečiai ją smarkiai iškraipydavo. Tačiau pavardę žinomas lietuvis susitrumpino taip, kad būtų aišku, jog ji yra lietuviška.
Tačiau yra daugybė atvejų, kai nuoroda į vienos ar kitos įžymybės lietuvišką kilmę dingsta kartu su pakitusia pavarde. Daugumai gerai žinoma anglų kino ir teatro aktoriaus bei režisieriaus sero Johno Gielgudo (1904-2000) pavardė. Jis yra vienas iš vos kelių žmonių pasaulyje, kurie yra laimėję visus keturis svarbiausius pramogų meno apdovanojimus: televizijos „Emmy“, muzikos „Grammy“, kino „Oskarą“ ir teatro „Tony“.
Gielgudo vardu pavadintas ir vienas iš seniausių ir garsiausių Londono teatrų. Tačiau kad anglų garsenybės kilmės šaknys lietuviškos, pasakytų tik nedaugelis. O juk jo tėvas buvo kilęs iš Gelgaudiškio ir priklausė kilmingai Gelgaudų giminei, turinčiai kraujo ryšį su grafais Tiškevičiais.
Kita garsenybė – Holivudo kino žvaigždė Charlesas Bronsonas (1921-2003) gimė skurdžioje lietuvių išeivių Buchinskių šeimoje Pensilvanijoje ir augo kartu su kitais keturiolika vaikų. Jis studijavo aktoriaus meną, pradėjo vaidinti teatre ir patraukė Holivudo kūrėjų dėmesį. Pavardė Buchinskis, kaip neskambi, buvo pakeista į Bronsono - taip buvo vadinami vieni Holivudo vartai.
Daugybėje serialų Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje vaidinusio aktoriaus Kazo Garo tikrasis vardas - Kazimieras Gaižutis. Jis gimė 1940 metais Kaune. Su tėvais po karo atvyko į Ameriką ir nuo devynerių metų jau vaidino reklamose bei televizijos filmuose. Užaugęs jis tapo populiariu veiksmo filmų herojumi - vaidino ir banditus, ir policininkus ar šerifus. Labiausiai aktorių išgarsino serialai, ypač tokie, kaip britų „Keistas pranešimas“ (1968).