„Ačiū, kad suradote laiko užpildyti anketą, bet šiais metais konkurencija labai didelė ir kitų kandidatų kompetencijos labiau atitiko mūsų reikalavimus“, – tokį standartinį neigiamą atsakymą šimtus kartų girdi Jungtinėje Karalystėje (JK) aukštąsias mokyklas baigę studentai, siekiantys susirasti darbą. Absolventų nedarbo lygis šiemet yra aukščiausias per pastaruosius septynerius metus.
© Corbis/Scanpix

„Darbo ieškau jau metus. Spėju, kad jau užpildžiau bent 200 anketų. Procesas labai nuobodus, tie patys klausimai, kiekviena kompanija nori sužinot, kodėl nori dirbti būtent pas juos, tad kiekviena anketa – tarsi rašinėlio rašymas. Tikrai žudo“, – ne itin pakiliai kalba Marius Miginis, Bradfordo universiteto ekonomikos ir tarptautinių santykių specialybės absolventas.

Jis, kaip ir kiti 19 640 pernai baigusiųjų universitetus JK, dar neturi darbo. Anot Aukštojo mokslo statistikos agentūros (Higher Education Statistics Agency, HESA), kas dešimtas iš praėjusių metų absolventų iki šiol nesusirado darbo. Užpernai tokių buvo 8 procentai. Praėjusiais metais aukštojo mokslo diplomą įgijusių jaunų žmonių nedarbo lygis yra aukščiausias per pastaruosius septynerius metus.

Būtent dėl šios priežasties – antrus metus iš eilės darbo negaunančių absolventų – šiemet į vieną darbo vietą Jungtinėje Karalystėje jau pretenduoja 70 diplomuotų naujokų.

500 anketų per savaitę

„Pikčiausia būna, kai gauni automatišką atsakymą: „Ačiū, kad suradote laiko užpildyti anketą, bet šiais metais konkurencija labai didelė ir kitų kandidatų kompetencijos labiau atitiko mūsų reikalavimus.“ Po šimtojo ar šimtas penkiasdešimtojo neigiamo atsakymo pradedi pulti į depresiją“, – savo darbo paieškų patirtimi dalijasi lietuvis M. Miginis.

Tiesa, kiek kitaip, nors ir patyręs ne mažiau sunkumų, savo pirmuosius metus darbo rinkoje apibūdina kitas to paties universiteto absolventas – Noelis Oguntokunas. Vaikinas pasakojo, kad pirmiausia darbo bandė ieškoti Bradforde ir šalia esančiame Lidse, o kartu dirbo pardavėju drabužių parduotuvėje. Tačiau tai nepasiteisino, ir jis nutarė grįžti į savo gimtąjį Londoną ir pabandyti įsitvirtinti ten. Be to, pasak vaikino, jis nusprendė susikoncentruoti tik į pozicijas, tiesiogiai susijusias su apskaita, ir nešvaistyti energijos išsilavinimo neatitinkantiems darbams.

„Užpildydavau apie 500 anketų kiekvieną savaitę, ir taip visą mėnesį, kol gavau savo pirmąjį darbą. Tapau finansų asistentu draudimo kompanijoje. Bet alga buvo labai maža“, – aiškina N. Oguntokun.

Lengviausia medikams

Nors ir ne pačios populiariausios pagal įsidarbinimo galimybes profesijos, tačiau abiejų pašnekovų įgytos specialybės nėra ir sunkiai darbą susirandančiųjų sąrašo gale. HESA surinkti duomenys rodo, jog lengviausia darbus gauna medicinos ir stomatologijos specialybių absolventai (nedarbo lygis čia 0 proc.), švietimo specialybių absolventų nedarbo lygis siekia 5 proc., kalbų studijas baigusiųjų – 9 proc., o tokių ypač populiarių sričių kaip masinė komunikacija ar kompiuterių mokslas atitinkamai 14 proc. ir 17 proc.

HESA duomenimis, 96 proc. JK universitetų praėjusių metų absolventų, radusių darbą, įsidarbino šalies viduje, kiti darbo gavo kitose šalyse.
52 proc. įsidarbinusių studentų sutiko pasidalyti informacija apie savo darbo užmokesčio dydį. Vidutinė absolventų metinė alga – 20 500 svarų sterlingų, tokia pat ji buvo užfiksuota ir prieš metus. Mažiausia absolventų alga– 15 000, didžiausia – 24 000 svarų sterlingų per metus.

Tos pačios HESA duomenimis, darbo nesusirado 10 proc. pernai universitetus baigusių vyrų ir 6 proc. merginų. Pernai skirtumas buvo kiek mažesnis, atitinkamai 8 proc. ir 5 proc. Tiesa, nors nedirbančių vaikinų daugiau, tačiau jie uždirba daugiau nei merginos.

Lietuvoje išskėstomis rankomis niekas nelaukia

„Po pusės metų darbo paieškų JK nusprendžiau pabandyti susirasti darbą Lietuvoje. Užpildžiau anketas į tris kompanijas – KPMG, „Deloitte“ ir „Ernst&Young“. Anketos pildymo ir pokalbio procesas KPMG buvo visiškai toks pat, kaip JK. „Deloitte“ net nesureagavo į mano anketą. O „Ernst&Young“ pakvietė į pokalbį. Darbo negavau, bet ir nelabai norėjau už 1000 litų atlyginimą grįžti į Lietuvą“, – prisipažino M. Miginis.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos 2–9 dienomis įregistruota 8,3 tūkst. bedarbių – vidutiniškai 2065 per dieną (ankstesnę savaitę – 1513). Daugiau nei pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų amžiaus. Kaip ir prognozuota, ieškodami darbo, pirmosiomis liepos dienomis į teritorines darbo biržas kreipėsi daugiau jaunuolių.

Anot Darbo biržos darbo rinkos paslaugų ir stebėsenos skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Butkienės, daugiausia sulaukiama baigusiųjų socialinį darbą, socialinę pedagogiką, ekonomiką ir verslo vadybą.

„Kaip ir paprastai, vasarą yra didesnis baigusių mokymo įstaigas žmonių registravimasis į Darbo biržą. Paprastai didžiausias absolventų skaičius registruojamas liepos mėnesį, bet jau ir birželio mėnesį įregistruota 3,6 tūkst. absolventų, o tai yra 5 kartus daugiau negu gegužę. Palyginti su praėjusių metų birželiu, besiregistruojančiųjų skaičius išaugo apie 2 kartus“, – ne ką linksmesnį absolventų likimą Lietuvoje apibūdina Darbo biržos atstovė.

Belskis, ir bus atidaryta

M. Miginis, kaip ir dauguma kitų darbo negaunančių absolventų, yra priverstas po truputį keisti darbo paieškų strategiją. Lietuvis pasakoja kelis mėnesius savanoriškai padirbėjęs buhalteriu, šiuo metu dirba universitete tyrimų asistentu ir kaupia patirtį. „Gal po vasaros pavyks ką nors susirasti“, – tarsteli jis.

Tuo tarpu mūsų kalbintas britas N. Oguntokunas darbuojasi jau trečioje darbovietėje. Po pusmečio, praleisto draudimo kompanijoje, vaikinas susirado kitą darbą, nes nors patirtis ir buvo puiki, tačiau alga jo netenkino. Įsidarbinusio rinkodaros kompanijoje jaunesniuoju apskaitininku N. Oguntokuno metinė alga šoktelėjo į viršų pora tūkstančių svarų sterlingų. Tačiau kompanijai netekus didžiausio kliento „British Gas“, dalis darbuotojų buvo atleisti, tarp jų ir mūsų pašnekovas.

Tuo pat metu paūmėjo vaikino sveikatos problemos, tad jis net nebandė ieškotis naujo darbo, kol pasveiks. Tačiau netrukus sulaukė skambučio iš įdarbinimo agentūros, kurioje buvo užsiregistravęs dar tada, kai tik ėmė žvalgytis darbo Londone.

„Nors mano pasitikėjimas savimi buvo labai kritęs, o ir sveikata nekokia, tačiau agentūros darbuotoja įtikino, kad nueičiau į pokalbį, ir jame pasirodžiau tiesiog puikiai. Tuomet gavau kvietimą į antrą pokalbį ir vėl pasirodžiau labai gerai“, – savo patirtimi dalijosi N. Oguntokunas. Dabar jis yra labai patenkintas būdamas jaunesniuoju apskaitininku vienoje rinkodaros kompanijoje. Pašnekovas sako, kad darbo paieškos – taip pat sunkus darbas, bet pataria nenuleisti rankų ir nenustoti pildyti anketų. „Kuo daugiau jų užpildysi, tuo didesnis šansas gauti darbą“, – šypsosi jis.

„Taip, mums teko dalia ieškotis darbų sunkiu ekonominiu laikotarpiu. Kita vertus, juk mes net ir nežinome, ką reiškia darbo ieškoti ar dirbti ekonominio pakilimo periodu. Todėl reikia pratintis prie tokios ekonominės padėties, kokia ji yra, ir nepasiduoti. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris užpildė daugiau anketų nei aš. Kai kurie mano pažįstami, net būdami protingesni už mane, neturi darbo ir stebisi, kaip man pavyko jį susirasti. Aš tiesiog nenustojau pildęs anketų, kol gavau darbą“, – įkvepiančiai pokalbį užbaigia N. Oguntokunas, patenkintas savo darbu centriniame Londone ir jau laukiantis pirmojo algos pakėlimo, nors dirba mažiau nei metus.

Išeitis – magistrantūra

Jurgita Jakutytė Warwicko universitetą baigė ne pernai, o šiemet. Tačiau mergina darbo paieškomis neužsiima – jau žino, kad rudenį išvyksta studijuoti toliau. Mergina atvirauja, kad stoti į magistrantūrą antrajame pagal dydį Danijos mieste Aarhus sugalvojo neseniai ir todėl, kad tiesiog nešovė jokia geresnė mintis, o vienerius metus nieko neveikti nesinorėjo.

Pernai JK universitetus baigusių ir studijas toliau tęsiančiųjų buvo 18 proc. (37 755), užpernai – 17 proc., šiemet duomenų dar nėra. Tačiau JK studentų sąjungos atstovai įsitikinę, kad padidėjęs noras studijuoti toliau yra tiesiogiai susijęs su prasta padėtimi darbo rinkoje. Studentai tikisi, kad per pora metų ekonominė padėtis pagerės, o per tą laiką jie įgis magistro diplomą ir turės dar vieną privalumą ieškodami darbo.

„Nemaža dalis mano bendraamžių renkasi magistratūrą ir bando vienu ypu viską pabaigti. Šiaip pasižvalgius aplinkui situacija tokia: jei baigęs universitetą dar neturi darbo pasiūlymo, tai arba tęsi studijas toliau, arba turi vadinamuosius „gap year“, arba ieškai praktikos ir tikiesi, kad po jos pasiūlys darbą“, – dėsto pašnekovė.

Kita vertus, J. Jakutytė sako puikiai žinanti, kad darbą finansų srityje, ypač gerai vertinamose kompanijose ir investiciniuose bankuose, susirasti sunku, tačiau mergina teigia nesanti tikra, ar tai krizės padarinys, ar panašiai buvo ir iki tol.

„Konkurencija nežmoniška. Atranka tikrai didžiulė, yra keli lygiai, kuriuos turi pereiti, norėdamas gauti praktiką arba darbą. Bet jei pereini, gauni gerą atlyginimą ir užsigarantuoji puikų karjeros atskaitos tašką“, – aiškina pašnekovė.

Vis dėlto mergina įsitikinusi, kad nenuleidžiant rankų, pildant vieną anketą po kitos darbą susirasti įmanoma. „Situacija sudėtinga, bet nėra beviltiška“, – šypteli J. Jakutytė.

Tėvynė nevilioja perspektyvomis

Nors artimiausius pora metų mergina dar krims mokslus, tačiau darbo paieškų problemos jai nesvetimos. Ji sako nors ir pagalvojanti apie grįžimą Lietuvon, bet girdėjusi, kad be magistro diplomo normalaus darbo tėvynėje rasti nepavyktų.

„O grįžti į Lietuvą ir dirbti už 600 litų per mėnesį nelabai norėčiau. Taip pat dar noriu pamatyti, ką gali pasiūlyti tarptautinės kompanijos. Noriu iššūkių, naujų idėjų, minčių, noriu mokytis ir mokytis. Ir nesu tikra, ar Lietuvos kompanijos man gali visa tai pasiūlyti. Kiek yra tekę girdėti, Lietuvoje kompanijoms vadovauja labai inertiški, savo sistemoje užsikonservavę, nieko keisti nenorintys žmonės. O aš norėčiau padirbėti, pabūti ten, kur idėjos yra laukiamos ir išmėginamos“, – kalbėjo finansų ir apskaitos bakalauro diplomą neseniai įgijusi mergina.

Biudžeto karpymai palies ir absolventus

Absolventų nedarbas pasieks rekordines aukštumas, jei viešojo sektoriaus biudžetai bus apkarpyti 25 proc., įspėja Aukštojo mokslo karjeros paslaugų skyrius (Higher Education Careers Service Unit (Hecsu).

Kasmet apie 39 000 viešojo sektoriaus pozicijų užpildo absolventai. Bet jei dėl lėšų karpymo penktadalis viešojo sektoriaus darbo vietų bus „nukirpta“, tai anot Hecsu, absolventų nedarbo lygis padvigubės. 

Be to, labiausiai nukentės regionai, mat paprastai daugiausia absolventų viešajame sektoriuje įdarbinama už Londono ribų.

Dirba žemos kvalifikacijos darbus

Dar viena absolventų, žiniasklaidos jau pramintų „užmirštąja karta“, bėda yra ta, kad jie, nenorėdami sėdėti visai be darbo, yra priversti imtis jų kvalifikacijos neatitinkančių užsiėmimų. 50 000 praėjusių metų absolventų sekretoriauja, pilsto alų baruose, krauna prekes prekybos centruose į lentynas ar darbuojasi fabrikuose ir taip įgytas žinias švaisto vėjais. Tik 40 proc. absolventų sugebėjo susirasti savo išsilavinimą atitinkantį darbą.

JK darbdavių TOP šimtuke vidutiniškai į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja 45 absolventų anketos, o kai kuriose sferose skaičius siekia net 270.

Vis dėlto pranešama ir tai, kad šiemet darbdaviai yra pasirengę priimti 18 proc. daugiau absolventų nei praėjusiais metais, nes po recesijos pamažėle sugrįžta teigiamos verslo nuotaikos. Tačiau artimiausi ketveri metai, anot ekspertų, absolventams, ieškantiems vietos po saule darbo rinkoje, bus itin sunkūs.

Absolventų metinis uždarbis pagal specialybes (TOP 15)

 SpecialybėAbsolventaiNeturintys aukštojo išsilavinimo
1.Stomatologija£29,805 
2.Medicina£28,896 
3.Chemijos inžinerija£28,415£14,785
4.Ekonomika£25,726£16,539
5.Bendroji inžinerija£25,455£16,655
6.Veterinarijos medicina£25,206£19,861
7.Rytų ir Pietų Azijos studijos£24,769£16,498
8.Statybos£24,755£15,078
9Civilinė inžinerija£24,473£14,614
10.Mechaninė inžinerija£24,446£16,168
11.Socialinis darbas£23,816£15,274
12.Matematika£23,644£15,835
13.Aeronautika ir gamybos inžinerija£23,464£16,181
14.Fizika ir astronomija£23,275£16,203
15. Elektros ir elektronikos inžinerija£23,123£17,37

Šaltinis: HESA


JK absolventų (baigusių 2009) nedarbo lygis pagal specialybę

ŽemiausiAukščiausi
Medicina 0 proc.Kompiuterių mokslas 17 proc.
Švietimas 5 proc.Komunikacija 14 proc.
Teisė 6 proc.Architektūra 13 proc.
Biologijos mokslai 9 proc.Inžinerija 13 proc.
Kalbos 9 proc.Menai 13 proc.
Matematika 10 proc.Verslo studijos 11 proc.

Šaltinis: HESA

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (35)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (83)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (87)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (86)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...