Karaliaučiaus istorijos ir dailės muziejuje atidaryta paroda apie Kristijoną Donelaitį ir Tolminkiemį, kuriame Lietuvos literatūros klasikas Donelaitis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį – keturiasdešimt metų čia kunigavo, kūrė pasakėčias, parašė svarbiausią savo kūrinį – poemą Metai. Čia, Tolminkiemio bažnyčios kriptoje, jis ir palaidotas. Visa tai mena įkurtas memorialinis muziejus.
Poetė, plenero dalyvė Dalia Bielskytė pasakodama savo įspūdžius, gautus praleidus su kitais menininkais dešimt dienų, džiaugėsi ypatinga Tolminkiemyje jaučiama Donelaičio dvasia. Anot jos, vien dėl jos buvo verta šį plenerą organizuoti, kad į Lietuvą būtų atvežtas gabalėlis Donelaičio – ar drobėje, ar poezijos posmuose.
Menininkai vaikščiodami Donelaičio pramintais takais, turėjo galimybę iš šio laikotarpio pažvelgti į praeitį, interpretuodami Donelaičio tekstus bei jo gyvenimą, prisiliesti prie senosios kultūros ir ją pavaizduoti drobėje.
Kitas plenero dalyvis Virginijus Viningas lygino meno supratimą Lietuvoje ir Karaliaučiuj. Jo manymu, jis gerokai skiriasi – Lietuvos meno mokykla labiau europietiška, o Karaliaučiuje jaučiamas likęs rusiškas realizmas.
Plenero dalyvis Sarkis Gogorianas taip pat džiaugėsi galėjęs dalyvauti renginyje ir susipažinti su Donelaičio muziejumi, jo kūryba. K. Donelaičio poezija, menininko teigimu, artima jo sielai.
Plenero dalyvis Andrejus Mašichinas pabrėžė, kad būtent tokie renginiai, kaip šis pleneras, yra puikus būdas ir proga susipažinti su tokiais didžiais kūrėjais. Jis sakęsi iki plenero nieko apie K. Donelaitį nežinojęs.
Plenero koordinatorė Violeta Jusionienė pasakoja, kad jos projektas yra tęstinis, trunkantis tris metus. Po šių metų tapybos plenero kitais metais seks grafikos, o vėliau – taikomųjų darbų pleneras. Po to bus organizuojama viena didžiulė paroda.
Lietuvoje 2014-ieji metai paskelbti Kristijono Donelaičio metais – tuomet bus minimos rašytojo gimimo 300-osios metinės.
Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis, kalbėdamas apie K. Donelaičio atminimo įamžinimą, primena, kad Guseve yra paminklas šiam kūrėjui. Taip pat, jo teigimu, vyksta diskusijos ir bandymai pavadinti vieną iš Kaliningrado bibliotekų, gatvių K. Donelaičio vardu. Deja, kaip teigia R. Senapėdis, ne viskas priklauso tik nuo lietuvių – planus reikia derinti ir su kita puse..
Anot diplomato, iki 2014-ųjų svarbiausi darbai yra atnaujinti ekspoziciją Donelaičio muziejuje ir restauruoti pačią bažnyčią.