JAV istorikas: mano tautiečiai lietuviai – tarp labiausiai neįvertintų Amerikoje

 (92)
© Corbis/Scanpix
„Ką, nėra lietuvių dienos?” – W. C. Kashatus laiškas su tokiu retoriniu klausimu pavadinime pirmadienį pasirodė dienraščio „Philadelphia Daily News” interneto puslapio nuomonių skiltyje.

Laišką istorikas parašė reaguodamas į diskusijas, neseniai kilusias dėl gėjų ir lesbiečių istorijos mėnesio panaikinimo Filadelfijos mokyklose.

„Jei gėjai ir lesbietės primygtinai reikalauja istorijos mėnesio mokyklose, mano tautiečiai nusipelno Amerikos lietuvių istorijos dienos, - pažymi autorius. – To prašyti nėra per daug. Tiesą sakant, yra 29 dienos, pripažinimo vertos mažiau nei mes nusipelnome”.

Anot jo, „šiandien atrodo, kad kiekviena etninė ir rasinė grupė yra pagerbiama specialiai diena ar mėnesiu, išskyrus 1,7 mln. Amerikos lietuvių”.

Kaip nurodo W. C. Kashatus, afroamerikiečiai turi Juodosios istorijos mėnesį, italai – Kolumbo dieną, airiai – šv. Patriko dieną: „Net Amerikos lenkai turi specialią dieną, skirtą pagerbti revoliucijos herojus Kazimierą Pulaski ir Tadeušą Kosciušką. Nors T. Kosčiuška net nebuvo lenkas. Jis buvo lietuvis”.

Istorikas apgailestauja, kad nei mokyklose, nei plačiau visuomenėje Amerikos lietuviai niekada nebuvo tinkamai įvertinami: „Visada jaučiausi, kad mano tautiečiai šioje šalyje buvo tarp labiausiai neįvertintų ir nepripažintų etinių grupių, nepaisant to, kad jie prisidėjo prie ekonominio klestėjimo ir kultūros puoselėjimo ne mažiau nei kiti”.

W. C. Kashatus savo laiške primena, kada ir kodėl šimtai tūkstančių lietuvių keliavo į Jungtines Valstijas, trumpai aprašo imigrantų patirtus vargus, jų veiklą bandant įsitvirtinti už Atlanto.

„Amerikos lietuviai buvo tarp tų darbininkų, kurie industrinėje eroje tapo darbo rinkos stuburu”, - tvirtina istorikas.

Jis taip pat paminėjo keletą įvairiose srityse išgarsėjusių lietuvių kilmės amerikiečių: astrofizikę Sallie Baliunas, dizaineres Lane Bryant ir Beth Levine, 1912 -1919 metais FTB vadovavusį Bruce’ą Bielaski, amerikietiško futbolo žaidėjus Johnny Unitą, Dicką Butkų ir Joe Jurevicių, golfo žaidėją Johnny Goodmaną, sunkaus svorio bokso čempioną Jacką Sharkey, tenisininką Vitą Gerulaitį, aktorius Nicką Adamsą, Charlesą Bronsoną, Genie Francis ir Johną C. Reilly, filmų kūrėją Joną Meką, „Playboy” modelį Lisą Boyle.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Emigranto sėkmės istorija: dirba vienoje didžiausių britų TV, bet vieną dieną žada grįžti į Lietuvą (62)

Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (112)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.