JAV istorikas: mano tautiečiai lietuviai – tarp labiausiai neįvertintų Amerikoje

 (92)
JAV simboliai, JAV vėliava, Amerika
© Corbis/Scanpix

„Ką, nėra lietuvių dienos?” – W. C. Kashatus laiškas su tokiu retoriniu klausimu pavadinime pirmadienį pasirodė dienraščio „Philadelphia Daily News” interneto puslapio nuomonių skiltyje.

Laišką istorikas parašė reaguodamas į diskusijas, neseniai kilusias dėl gėjų ir lesbiečių istorijos mėnesio panaikinimo Filadelfijos mokyklose.

„Jei gėjai ir lesbietės primygtinai reikalauja istorijos mėnesio mokyklose, mano tautiečiai nusipelno Amerikos lietuvių istorijos dienos, - pažymi autorius. – To prašyti nėra per daug. Tiesą sakant, yra 29 dienos, pripažinimo vertos mažiau nei mes nusipelnome”.

Anot jo, „šiandien atrodo, kad kiekviena etninė ir rasinė grupė yra pagerbiama specialiai diena ar mėnesiu, išskyrus 1,7 mln. Amerikos lietuvių”.

Kaip nurodo W. C. Kashatus, afroamerikiečiai turi Juodosios istorijos mėnesį, italai – Kolumbo dieną, airiai – šv. Patriko dieną: „Net Amerikos lenkai turi specialią dieną, skirtą pagerbti revoliucijos herojus Kazimierą Pulaski ir Tadeušą Kosciušką. Nors T. Kosčiuška net nebuvo lenkas. Jis buvo lietuvis”.

Istorikas apgailestauja, kad nei mokyklose, nei plačiau visuomenėje Amerikos lietuviai niekada nebuvo tinkamai įvertinami: „Visada jaučiausi, kad mano tautiečiai šioje šalyje buvo tarp labiausiai neįvertintų ir nepripažintų etinių grupių, nepaisant to, kad jie prisidėjo prie ekonominio klestėjimo ir kultūros puoselėjimo ne mažiau nei kiti”.

W. C. Kashatus savo laiške primena, kada ir kodėl šimtai tūkstančių lietuvių keliavo į Jungtines Valstijas, trumpai aprašo imigrantų patirtus vargus, jų veiklą bandant įsitvirtinti už Atlanto.

„Amerikos lietuviai buvo tarp tų darbininkų, kurie industrinėje eroje tapo darbo rinkos stuburu”, - tvirtina istorikas.

Jis taip pat paminėjo keletą įvairiose srityse išgarsėjusių lietuvių kilmės amerikiečių: astrofizikę Sallie Baliunas, dizaineres Lane Bryant ir Beth Levine, 1912 -1919 metais FTB vadovavusį Bruce’ą Bielaski, amerikietiško futbolo žaidėjus Johnny Unitą, Dicką Butkų ir Joe Jurevicių, golfo žaidėją Johnny Goodmaną, sunkaus svorio bokso čempioną Jacką Sharkey, tenisininką Vitą Gerulaitį, aktorius Nicką Adamsą, Charlesą Bronsoną, Genie Francis ir Johną C. Reilly, filmų kūrėją Joną Meką, „Playboy” modelį Lisą Boyle.

www.DELFI.lt
 
92
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuviai svetur

Anglijos lietuvių žiniasklaida vienijasi: „Londonietės“ projektą tęs „Tiesa“

2014 spalio mėn. 2 d. 14:41
Ingrida Bilaišytė Davison (dešinėje), Alvaido Lukausko nuotr.
Žurnalo projektas „Londonietė“ sudomino Anglijoje įsikūrusius lietuvius verslininkus.

Emigrantės patirtis: turi būti išprotėjęs, kad pats sau taip padarytum (34)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 20:04
Marija Djačenko
Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvoje Marija Djačenko žinoma kaip atvira ir kandi internetinių straipsnių autorė. Tokia pat ji ir duodama interviu: nebijanti rėžti tiesiai savo minčių ir nevyniojanti žodžių į vatą.

Emigranto sėkmės istorija: vardiniai drabužiai, sportinis automobilis ir labai didelė alga (269)

2014 rugsėjo mėn. 30 d. 10:14
Egidijus emigravo į Vokietiją būdamas šešiolikos metų – nebaigęs mokyklos ir net nemokėdamas užsienio kalbų. Praėjus aštuoneriems metams, jis jau galėjo pasigirti sėkmės istorija, kurią susikūrė tapęs asmeniniu treneriu ir pradėjęs uždirbti 6 tūkst. eurų per mėnesį.

Emigrantė Juliana: lietuviai anglų akyse – tik pigi darbo jėga (481)

2014 rugsėjo mėn. 28 d. 10:12
Lietuviai anglų akyse – tik pigi darbo jėga, tačiau pagarbą išsikovoti įmanoma, tik bus nelengva, sako pirmą kartą sezoninės emigrantės duonos paragavusi Juliana Kuzminaitė. Mergina nusprendė grįžti namo: „Kai čia dirbi, gauni geresnį atlyginimą, bet viduje jautiesi negerai. [...] Man daug geriau buvo Lietuvoj“. Jos vaikinas Titas Šepetys dar kuriam laikui pasiliks, nes nori užsidirbti pinigų savo verslui.

Muilo operą primenantis emigranto gėjaus gyvenimas: nuo smurto iki milijonieriaus išlaikytinio (308)

2014 rugsėjo mėn. 25 d. 14:33
Mindaugo Grudzinsko gyvenimo istorija taip domina Lietuvos žurnalistus, kad už pasirodymą televizijos laidose jis jau ėmė prašyti atlygio. Anot vaikino, kvietimų atskristi į Vilnių dėl interviu sulaukia kiekvieną savaitę, o jo laikas kainuoja. Tačiau su „Emigrantais“ jis susitiko nemokamai ir atvirai papasakojo visą savo istoriją: kaip pateko į vaikų namus, kaip gynėsi nuo smurtaujančio širdies draugo, kaip tapo milijonieriaus lėlyte ir kaip pagaliau surado laimę Vokietijoje – su mylimuoju pasirašė partnerystės sutartį, ką galima prilyginti vestuvėms.