JAV istorikas: mano tautiečiai lietuviai – tarp labiausiai neįvertintų Amerikoje

 (92)
JAV simboliai, JAV vėliava, Amerika
© Corbis/Scanpix

„Ką, nėra lietuvių dienos?” – W. C. Kashatus laiškas su tokiu retoriniu klausimu pavadinime pirmadienį pasirodė dienraščio „Philadelphia Daily News” interneto puslapio nuomonių skiltyje.

Laišką istorikas parašė reaguodamas į diskusijas, neseniai kilusias dėl gėjų ir lesbiečių istorijos mėnesio panaikinimo Filadelfijos mokyklose.

„Jei gėjai ir lesbietės primygtinai reikalauja istorijos mėnesio mokyklose, mano tautiečiai nusipelno Amerikos lietuvių istorijos dienos, - pažymi autorius. – To prašyti nėra per daug. Tiesą sakant, yra 29 dienos, pripažinimo vertos mažiau nei mes nusipelnome”.

Anot jo, „šiandien atrodo, kad kiekviena etninė ir rasinė grupė yra pagerbiama specialiai diena ar mėnesiu, išskyrus 1,7 mln. Amerikos lietuvių”.

Kaip nurodo W. C. Kashatus, afroamerikiečiai turi Juodosios istorijos mėnesį, italai – Kolumbo dieną, airiai – šv. Patriko dieną: „Net Amerikos lenkai turi specialią dieną, skirtą pagerbti revoliucijos herojus Kazimierą Pulaski ir Tadeušą Kosciušką. Nors T. Kosčiuška net nebuvo lenkas. Jis buvo lietuvis”.

Istorikas apgailestauja, kad nei mokyklose, nei plačiau visuomenėje Amerikos lietuviai niekada nebuvo tinkamai įvertinami: „Visada jaučiausi, kad mano tautiečiai šioje šalyje buvo tarp labiausiai neįvertintų ir nepripažintų etinių grupių, nepaisant to, kad jie prisidėjo prie ekonominio klestėjimo ir kultūros puoselėjimo ne mažiau nei kiti”.

W. C. Kashatus savo laiške primena, kada ir kodėl šimtai tūkstančių lietuvių keliavo į Jungtines Valstijas, trumpai aprašo imigrantų patirtus vargus, jų veiklą bandant įsitvirtinti už Atlanto.

„Amerikos lietuviai buvo tarp tų darbininkų, kurie industrinėje eroje tapo darbo rinkos stuburu”, - tvirtina istorikas.

Jis taip pat paminėjo keletą įvairiose srityse išgarsėjusių lietuvių kilmės amerikiečių: astrofizikę Sallie Baliunas, dizaineres Lane Bryant ir Beth Levine, 1912 -1919 metais FTB vadovavusį Bruce’ą Bielaski, amerikietiško futbolo žaidėjus Johnny Unitą, Dicką Butkų ir Joe Jurevicių, golfo žaidėją Johnny Goodmaną, sunkaus svorio bokso čempioną Jacką Sharkey, tenisininką Vitą Gerulaitį, aktorius Nicką Adamsą, Charlesą Bronsoną, Genie Francis ir Johną C. Reilly, filmų kūrėją Joną Meką, „Playboy” modelį Lisą Boyle.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (92)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Baltijos šalių išeivijos konferencijoje – dėmesys Ukrainai ir Rusijos grėsmėms (23)

Šeštadienį Vašingtone įvykusioje Jungtinio Baltijos Amerikos Nacionalinio Komiteto (JBANK) konferencijoje šios organizacijos vienijami Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendruomenių JAV atstovai diskutavo apie svarbiausius saugumo iššūkius Baltijos šalims dėl stiprėjančios Rusijos agresijos regione ir savo vaidmenį jų akivaizdoje.

Dėl jos viena kaimynė išsikraustė, kitos – belsdavo į sieną ir keikdavo specialiai DELFI (273)

Viena kaimynė, neapsikentusi pianistės Gintautės Gataveckaitės grojimo, išsikraustė. Antra, nors ir būdama kurčia, belsdavo į sieną. Bet kamuoti kaimynus buvo verta: šiandien į Australiją emigravusi 27-erių lietuvė mokytojauja ir karjeros siekia Melburne.

Po išpuolio prieš lietuvę airiai stojo į kovą (18)

Bendruomenė Rytų Belfaste, Airijoje, susirinko į lietuvės verslininkės, kurios saloną padegė rasistiniais motyvais, palaikymo akciją.

Tarptautinėse kompanijose dirbantys lietuviai apie svajonių darbus užsienyje: tai priimtina ne visiems (1)

Stiprėjant globalizacijai ir taip išsitrinant valstybių sienoms darbo rinkoje, vis daugiau lietuvių siekia karjeros tarptautinėse įmonėse užsienio šalyse. Statistikos departamento duomenimis, 2014 – aisiais užsienyje gyveno daugiau nei 619 tūkst. lietuvių. Daugiausiai jų įsikūrę Europoje – daugiau nei 502 tūkst., taip pat Šiaurės Amerikoje – beveik 85 tūkst.

Tėvų į emigraciją pastūmėti jaunuoliai: atvirai apie mestus mokslus, darbo paieškas ir depresiją (250)

Londonas – miestas, į kurį pastaruoju metu atvyksta daugiausiai naujųjų emigrantų iš Lietuvos. Mūsiškių bendruomenė čia gerokai išsipūtusi – apie 50–60 tūkst. žmonių, ir šis skaičius vis auga. Bet ne visi atvykėliai šį miestą ir apskritai emigraciją pasirinko savo noru.