Įspėjimas migrantams: gauti darbą Švedijoje bus labai sunku

 (38)
Naujas Stokholmo universiteto tyrimas rodo, kad Švedija yra antroji blogiausia šalis Europoje, vertinant integraciją į darbo rinką, rašo thelocal.se.
© A.Stackevič nuotr.

„Palyginus su kitomis Europos šalimis, Švedijoje žemas įdarbinimo procentas ir aukštas nedarbo lygis tarp tų žmonių, kurie gyvena šalyje iki dešimties metų“, - nacionaliniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė sociologas Ryszardas Szulkinas iš Stokholmo universiteto.

Šios studijos metu Švedijos nedarbo statistika buvo palyginta su kitų 15 Europos šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Norvegiją ir Daniją.

Per pirmuosius dešimt gyvenimo Švedijoje metų įsidarbinti negali 27 proc. imigravusių moterų ir 23 proc. imigravusių vyrų. Dėl šių skaičių Švedija atsiduria beveik pačioje imigrantų nedarbo lygio sąrašo apačioje.

Padėtis blogesnė tik Ispanijoje, kur aukštesnis imigrantų vyrų nedarbo lygis, ir Prancūzijoje, kur darbo negauna daugiau imigrančių moterų.

R. Szulkino teigimu, imigrantams tiesiog sunku prasibrauti į Švedijos darbo rinką.

Tačiau tyrimas rodo, kad po dešimties metų kažkas atsitinka ir imigrantų padėtis darbo rinkoje pagerėja.

Tuomet nedarbo lygis tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų sumažėja iki 11 proc.

Ilgą integracijos periodą Švedijoje gali paaiškinti tai, kad ši šalis priima daugiau pabėgėlių negu kitos Europos valstybės.

Pastarosios, savo ruožtu, priima daugiau darbo imigrantų.

Pasak R. Szulkino, pabėgėliams reikia daugiau laiko įsitvirtinant darbo rinkoje, jeigu jiems atvykus nebūna laisvų darbo vietų.

Nepaisant to, tyrimas pademonstravo, kad integracijos politika Švedijoje nėra pakankamai veiksminga.

„Jeigu jie neranda darbo, pragyvenę šalyje nuo penkerių iki šešerių metų, tai, žinoma, yra nesėkmė“, - sakė R. Szulkinas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Būsto nuoma lietuvių imigrantų pamėgtose Europos šalyse: kur gyventi pigiausia? (171)

Nuomos kainos Jungtinėje Karalystėje (JK) ir būstų krizė – seniai apkalbėta ir nieko nebestebinanti tema. Pripratome, adaptavomės ir sukamės, kaip kiekvienas išmanome: vieni nuomojamės palėpę ar mažą kambariuką, kiti kraustomės į tolimesnius, užtat pigesnius rajonus. Treti dalijamės net ir kambariu, kad tik sutaupytume sunkiai uždirbtus pinigus.

Jungtinėje Karalystėje per eismo įvykį žuvo lietuvė (6)

Užsienio reikalų ministerija patvirtina gavusi informaciją apie Jungtinėje Karalystėje (JK) per eismo įvykį žuvusią lietuvę.

Aštuonmetis lietuvis suvirpino britų širdis – apdovanotas už mirštančios mamos priežiūrą (46)

Aštuonmetis londonietis apdovanotas už mirštančios mamos priežiūrą. Kajus Vaivadas susirgus mamai perėmė visas namų ruošos pareigas. Vos aštuonerių lietuvis apdovanotas princesės Dianos vardu pavadintu apdovanojimu. Berniukas savo vaikišką gyvenimą iškeitė į suaugusiojo pareigas tuomet, kai jo mamai diagnozuotas vėžys.

Papasakojo apie kryžiaus kelius išsikraustant iš JK: gali tekti pakloti nemenką sumelę (146)

Ne vienas lietuvis emigrantas anksčiau ar vėliau nusprendžia palikti Jungtinę Karalystę (JK) ir grįžti į tėvynę arba persikelti į kitą šalį – ypač po britų salas aukštyn kojomis apvertusio „Brexit“. Tačiau išsikraustymas iš šalies gali tapti didžiuliu galvos skausmu. Šio straipsnio autorė, pakuodamasi daiktus kelionei namo, nė nemanė, kad santaupų prireiks ne tik naujo gyvenimo pradžiai, bet ir atsisveikinimui su senuoju.

Moteris lietuviška pavarde Anglijoje iš darbdavio pavogė 120 tūkt. svarų ir išvyko atostogauti į Dubajų (49)

Diana Vyšniauskienė (41 m.) pavogė didelę sumą iš kibernetinio saugumo įmonės „S-RM Intelligence“ Londone. Moteris sakė pavogusi 122 000 svarų (apie 135 tūkst. eurų) iš pykčio, kad jai nesuteikė pareigų paaukštinimo, nes ji buvo ne JK gyventoja, rašo „Daily Mail“ (šio leidinio tekste nurodoma lenkiška D. Vyšniauskienės tautybė – red.).