Įspėjimas migrantams: gauti darbą Švedijoje bus labai sunku

 (38)
Naujas Stokholmo universiteto tyrimas rodo, kad Švedija yra antroji blogiausia šalis Europoje, vertinant integraciją į darbo rinką, rašo thelocal.se.
© A.Stackevič nuotr.

„Palyginus su kitomis Europos šalimis, Švedijoje žemas įdarbinimo procentas ir aukštas nedarbo lygis tarp tų žmonių, kurie gyvena šalyje iki dešimties metų“, - nacionaliniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė sociologas Ryszardas Szulkinas iš Stokholmo universiteto.

Šios studijos metu Švedijos nedarbo statistika buvo palyginta su kitų 15 Europos šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Norvegiją ir Daniją.

Per pirmuosius dešimt gyvenimo Švedijoje metų įsidarbinti negali 27 proc. imigravusių moterų ir 23 proc. imigravusių vyrų. Dėl šių skaičių Švedija atsiduria beveik pačioje imigrantų nedarbo lygio sąrašo apačioje.

Padėtis blogesnė tik Ispanijoje, kur aukštesnis imigrantų vyrų nedarbo lygis, ir Prancūzijoje, kur darbo negauna daugiau imigrančių moterų.

R. Szulkino teigimu, imigrantams tiesiog sunku prasibrauti į Švedijos darbo rinką.

Tačiau tyrimas rodo, kad po dešimties metų kažkas atsitinka ir imigrantų padėtis darbo rinkoje pagerėja.

Tuomet nedarbo lygis tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų sumažėja iki 11 proc.

Ilgą integracijos periodą Švedijoje gali paaiškinti tai, kad ši šalis priima daugiau pabėgėlių negu kitos Europos valstybės.

Pastarosios, savo ruožtu, priima daugiau darbo imigrantų.

Pasak R. Szulkino, pabėgėliams reikia daugiau laiko įsitvirtinant darbo rinkoje, jeigu jiems atvykus nebūna laisvų darbo vietų.

Nepaisant to, tyrimas pademonstravo, kad integracijos politika Švedijoje nėra pakankamai veiksminga.

„Jeigu jie neranda darbo, pragyvenę šalyje nuo penkerių iki šešerių metų, tai, žinoma, yra nesėkmė“, - sakė R. Szulkinas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (21)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.

Dėl viešnamyje sutiktos lietuvaitės galvą pametęs britas užsakė savo žmonos žmogžudystę (95)

Teisme Londone narpliojama byla, kurioje savo žmonos nužudymo užsakymu kaltinamas vyras – sutuoktine jis atsikratyti norėjo dėl to, kad galėtų pasisavinti jos turtą ir gyventi su jauna prostitute iš Lietuvos.

Lietuviai Vašingtone paminėjo Holokausto atminimo dieną (3)

Ketvirtadienį Lietuvos ambasada JAV Vašingtone surengė Holokausto dienos – Yoma HaShoah minėjimo renginį, skirtą Japonijos Generalinio konsulo Kaune Čiune (Sempo) Sugiharos atminimui. Renginys organizuotas kartu su partneriais - JAV Valstybės departamentu, Japonijos ir Izraelio ambasadomis. Čiune Sempo Sugiharos 1940 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais išduotų vizų dėka buvo išgelbėti 6000 žydų kilmės asmenų.

Lietuvių atsakas į „Brexit“ – antroji „BackTo.LT“ konferencija Londone (32)

Atsakydami išstojimo iš ES procesą aktyvavusiai Didžiosios Britanijos premjerei balandžio 8 d. Londone lietuviai rengia antrąją „BackTo.LT“ projekto „Atgal į Lietuvą!“ konferenciją Londone. Projekto iniciatoriai siekia parodyti Lietuvoje atsiradusias naujas karjeros ir verslo galimybes bei pakviesti lietuvius iš viso pasaulio prisidėti prie modernios Lietuvos kūrimo, užmegzti naujus verslo ryšius.

Delyje paminėtas Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių sidabrinis jubiliejus (4)

Delyje trečiadienį paminėta Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 25-erių metų sukaktis. Šia proga prestižiniame renginių ir konferencijų centre „India International Centre“ surengti du pristatymai – knygos „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ ir dokumentinio filmo „Lietuvos kolumbai Indijoje“.