Užsienio šalyse veikiančios lituanistinės mokyklėlės ir lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos į Vilnių siunčiamuose laiškuose prašo ne tik specialių mokymo programų ir priemonių, vaikams patrauklių kompaktinių plokštelių, kompiuterinių žaidimų, bet ir paremti organizuojant renginius, perkant kompiuterį ar fotoaparatą.
Taip elgtis išeivius verčia ne tik kuklūs biudžetai, bet ir vietos valdžios požiūris. Esą matydami, kad prie lietuvių ar kitų bendruomenių finansiškai prisideda jų šalys, pinigų atseikėja ir vietiniai.

Mokyklėlės veikia net Japonijoje ir Lotynų Amerikoje

Iš viso neformalusis lituanistinis ugdymas, apimantis savaitgalines mokyklėles ir pan., vyksta 31 šalyje, kur veikia 191 mokykla. Daugiausia tokių mokyklų veikia JAV – 31, Kaliningrado srityje (Rusija) – 25, Jungtinėje Karalystėje – 22.

Baltarusijoje veikia 14 mokyklėlių, Lenkijoje ir likusioje Rusijos dalyje – po 12, Vokietijoje – 11, Airijoje – 9, Ukrainoje ir Ispanijoje – po 7, Latvijoje – 6, Kanadoje – 5, Australijoje – 4, Argentinoje – 3, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje ir Šveicarijoje – po 2.

Dar po vieną mokyklą veikia Austrijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Islandijoje, Japonijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir Urugvajuje.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) duomenimis, šias neformalaus ugdymo mokyklėles, kur išeivių vaikai mokomi lietuvių kalbos, supažindinami su Lietuvos istorija, kultūra, folkloru, kitais dalykais, lanko 6256 mokiniai.

Aštuoniose šalyse dirba iš Lietuvos siunčiami mokytojai: Baltarusijoje – 8, Rusijoje – 4, Kaliningrado srityje – 23, Lenkijoje – 4, Ukrainoje – 4, Latvijoje – 4, Moldovoje – 1, Gruzijoje – 1. Jų atlyginimams pernai buvo skirta 630,2 tūkst. Lt (6,9 proc. švietimui skirtų lėšų), šiemet numatyta 716,6 tūkst. Lt (11,6 proc.).

Penkiose valstybėse (Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje) veikia septynios lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos, jose mokosi 1215 mokinių.

Šių mokyklų išlaikymas kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, Pelesos lietuvių mokyklai (Baltarusija) pernai buvo skirta 1,76 mln. Lt, šiemet numatyta 1,9 mln. Lt, Vasario 16-osios gimnazijai (Vokietija) – atitinkamai 1,2 mln. Lt ir 800 tūkst. Lt, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai (Lenkija) – atitinkamai 325 tūkst. Lt ir 350 tūkst. Lt. Pernai šios sumos sudarė 36,3 proc. švietimui skirtų lėšų, šiemet – 45,2 proc. Į bendrojo lavinimo mokyklas taip pat siunčiami mokytojai iš Lietuvos.

Bendras formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų skaičius pastaraisiais metais vis augo (pavyzdžiui, 2006 m. jų buvo 152, pernai – 195), tačiau šalių, kur tokios mokyklos ir mokyklėlės veikia. Tačiau užpernai jos veikė net 33 šalyse. Tiesa, šiemet JAV pradėjo veikti dvi naujos mokyklėlės, o Murmanske – lietuvių kalbos kursai.

Net 1 tūkst. Lt – svari parama

Užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklėlės ir bendrojo lavinimo mokyklos pernai pateikė 130 paraiškų ir prašymų finansuoti tam tikrus projektus, suteikti paramos ir pan. Kaip viename iš šią savaitę vykstančių Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių teigė TMID generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičienė, 113 iš jų buvo patenkinta, atseikėjus apie 450 tūkst. Lt.

Šiemet, dar net neįpusėjus metams, pateikta jau 101 paraiška. Pirmame Koordinacinės tarybos, kuri turi įvertinti visus prašymus, buvo apsvarstytos 44 paraiškos, projektams skirta 162 tūkst. Lt.

Mokyklų ir mokyklėlių prašymuose minimi ne tik vadovėliai, specializuotos mokymo programos ir priemonės.

Anot TMID Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Violetos Raulynaitienės, dažniausiai mokytojai prašo vaizdinių mokymo priemonių – kompaktinių plokštelių, DVD, kompiuterinių žaidimų, kurie ne tik palengvina pasiruošimą pamokoms, bet ir vaikus domina labiau nei žodiniai paaiškinimai ar paprastos iliustracijos.
Tačiau kartais mokyklų laiškai būna dar pragmatiškesni. Pavyzdžiui, iš Argentinos atskriejo prašymas padėti įsigyti kompiuterį, iš kitos šalies – fotoaparatą, kuris praverstų keliaujant į ekskursijas. Pasitaiko net tokių prašymų, kaip padėti apšildyti patalpas.

Kadangi TMID pagal kiekvieną prašymą gali skirti ne daugiau kaip po 1 tūkst. Lt, trūkstamos sumos bendruomenėms tenka ieškoti kitur.

Anot V. Raulynaitienės, ne visi prašymai būna patenkinami. Vertindama, ar skirti lėšų, Koordinacinė taryba.atsižvelgia į daugelį aspektų – ar bendruomenė jau yra gavusi paramos, kokiam skaičiui žmonių norimas įsigyti daiktas ar planuojamas projektas būtų naudingas.

„Bendruomenės sako, kad net ir dalinė mūsų parama yra didelė paspirtis. Galų gale mūsų skiriami pinigai yra dėmesio joms išraiška. Be to, jei tam tikrame krašte galima skirti lėšų imigrantų bendruomenėms, valdžia, matydama Lietuvos paramą, kur kas mieliau pati duoda pinigų“, - DELFI pasakojo V. Raulynaitienė.

Skundžiasi menka tėvų motyvacija

Kaip rodo TMID neseniai atlikta 151 lituanistinės mokyklos atstovų apklausa, užsienyje dirbatiems pedagogams – tiek profesionalams, tiek savamoksliams – norėtųsi daugiau bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir su Lietuvos mokytojais bei mokiniais.

Airijoje įsikūrę lietuviai pasiūlė kurti viešai prieinamą metodikų, pamokų planų, testų ir švenčių scenarijų archyvą. Iš Danijos atėjo siūlymas organizuoti vasaros stovyklas, lietuvių kalbos olimpiadas, konkursus Lietuvoje lituanistinių mokyklų mokiniams.
Keturi iš dešimties respondentų pripažino jaučiantys pasirengimo dirbti lituanistinėse mokyklose stoką, tiek pat nurodė, jog būtina kelti kvalifikaciją – specialiuose kursuose Lietuvoje ar regioniniuose renginiuose atskiruose kraštuose.

Didžiausiomis problemomis apklausos dalyviai vadino silpną tėvų motyvaciją leisti vaikus į lituanistines mokyklas, skirtingą vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygį, patalpų trūkumą. Be to, daugeliui vaikų tai yra papildoma veikla, didinanti mokymosi krūvį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Už mokesčių mokėtojų pinigus – kelias į niekur (41)

Kėdainių rajono pakraštyje esančiame Miegėnų kaime verda aistros – gyventojai nesuvokia, kam...

Smūgis A. Bosui: prabangų namą prašoma sulyginti su žeme (383)

Vilniaus pašonėje, miškų apsuptyje, prasidėjusias Lietuvoje žinomo verslininko Antano Boso...

Įspūdinga sulaikymo operacija Kaune: vyras įtariamas žmogžudyste (2)

Pirmadienį DELFI skaitytojas atsiuntė nuotraukas ir vaizdo įrašą iš įspūdingo sulaikymo. Kaune...

Kūdikį pražudęs Ramzis keliasi naujam gyvenimui: jau spėjo pasirodyti vestuvėse (8)

Po patirto šoko ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo kūdikis, dobermano Ramzio gyvenimas...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (698)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Tomas Vosylius. Superkova ar cirkas už didelius pinigus? (15)

Interneto platformoje „Sporto namai“ kiekvieną dieną savo jausmais, mintimis ir rūpesčiais...

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (5)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris...

Lietuvoje įspėjama apie apgaulingą žinutę: neatidarykite „Facebook“ nuorodos (4)

Bendraujantys socialiniu tinklu „Facebook“ pastaruoju metu galėjo sulaukti žinutės, kuri neva...

5 patarimai, kaip supjaustyti svogūną be ašarų (16)

Be svogūnų neapsieina beveik nė vienas rimtesnis patiekalas, jie kaip niekas kitas papildo ir...

Darbdavys sugalvojo būdą tikrinti, kiek laiko darbuotojai praleidžia darbo vietoje (17)

Didžiosios Britanijos bankas „ Barclays “ įrengė įtaisus, per kuriuos stebi, kiek laiko...