Nors daugelis mano, kad emigravusių tautiečių duona kur kas skalsesnė nei likusiųjų Lietuvoje, prieš kraunantis lagaminus verta pamąstyti, ar pavyks įveikti ne tik kalbos barjerą, namų ilgesį, bet ir išmokti gyventi šalia kitos rasės ar tikėjimo žmonių. Užsienyje gyvenančių lietuvių patirtis rodo, kad tai tampa nelengvu išbandymu vyresnio amžiaus atvykėliams, o lengviausiai adaptuojasi dar stereotipų neturintys vaikai.
Draugystė
© Corbis

Tai savo kailiu patytė vilnietė Neringa. Prieš keletą metų moteris su dviem dukrom atvyko į Airiją. Keturių metukų jaunėlę ji užrašė į darželį, o dvylikametė pradėjo lankyti airišką mokyklą. Moteris iš pradžių nuogąstavo, kad mergaitė nesugebės gerai mokytis dėl nepakankamų anglų kalbos žinių, tačiau sunkumų iškilo visai kitur.

Airiškas vidurines mokyklas lanko iš įvairių šalių atvykę moksleiviai, tad nieko nestebina klasėje sėdintys juodaodžiai vaikai, indai, kinai ir kt. Tačiau tai tapo tikru išbandymu lietuvei. Kai mergaitė atsisakė sėdėti viename suole su juodaode, jos mamą iškvietė pasiaiškinti į mokyklą. Prireikė netgi psichologų pagalbos, kad moksleivė nejaustų diskomforto bendraudama su kitos rasės bendramoksliais, mat iki tol kitokios odos spalvos žmones ji buvo mačiusi tik televizoriaus ekrane.

Požiūrį formuoja tėvai

Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius dr. Arūnas Teišerskis įsitikinęs, kad maži vaikai visada bendrauja be jokių išankstinių nuostatų su kitataučiais ar kitaip atrodančiais žmonėmis, nes jie dar neturi susiformavusių elgesio nuostatų ar kitų gyvenimo stereotipų.

„Tik vėliau susiformuoja tam tikras požiūris ir elgesys, kurį įtakoja tiek tėvai, tiek bendra vaikus supanti aplinka bei visuomenė“, – kalbėjo du mokyklinio amžiaus vaikus turintis A. Teišerskis.

Pasak jo, kad svečiose šalyse atsidūrę lietuviai į kitos rasės žmones nežiūrėtų „išpūtę akis“, pirmiausia turėtų padėti švietimas. Žmonės turi pradėti pažinti pasaulį, kitas kultūras, taip pat įsisamoninti, kad jiems įprastas elgesys nėra vienintelis įmanomas ir tikrai ne visada pranašesnis nei kitų kultūrų elgesys.

„Be to, visada galioja senas geras principas: geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Todėl keliaujantys ir bandantys patys viską sužinoti bei patirti žmonės visada yra tolerantiškesni kitoms tautoms, kultūroms nei tie, kurie sėdi užsidarę savo kiaute. Nesvarbu, ar kalbame apie lietuvius, ar apie kitų tautybių žmones“, – įsitikinęs A. Teišerskis.

Veikia sovietinis palikimas

Jeigu jaunąją kartą galima šviesti, tai vyresnio amžiaus lietuvius kur kas sunkiau išmokyti pakantumo kitoms rasėms ar religijoms.

A. Teišerskio manymu, neigiamas lietuvių požiūris į kitataučius susiformavo dėl to, kad sovietmečiu buvo ypatingai intensyviai brukama asimiliacijos ir „tautų draugystės“ idėja, kuriai natūraliai susiformavo pasipriešinimas ir atmetimas, kartu ir kitų kultūrų bei elgesio normų atmetimas, kartais net panieka joms.

„Lietuvis, susidūręs su kitos tautybės ir kultūros asmeniu, lygindavo to asmens kultūrą bei elgesį ir natūraliai matydamas skirtumus, kurie jo auklėjimui būdavo nepriimtini, atmesdavo juos, mintyse suformuodamas nuomonę, kad jam įprastas elgesys ir kultūra yra pranašesni ir „aukštesnio lygio“ nei kitataučių“, – kalbėjo jis.

Be to, reikia nepamiršti, kad dažnas lietuvis, gyvendamas Lietuvoje, per savo gyvenimą nesutinka jokio afrikiečio ar azijiečio ir visą gyvenimą augęs ir gyvenęs tik tarp jam pažįstamų žmonių pasijaučia „nejaukiai“ pirmą kartą sutikęs kitos kultūros asmenis.

Tolerancijos išmokys atvykėliai?

Penkerius metus Airijoje gyvenantis Ridas Bieliajevas augina metukų ir dviejų mėnesių sūnelį. Jis įsitikinęs, kad užaugęs jo vaikas visai kitaip žiūrės į kitataučius, kitos odos spalvos ar kultūros žmones, nes auga multikultūrinėje aplinkoje.

„Manau, tolerancija lietuviams nėra svetima, tačiau šeimose galėtų tam būti skiriama ir daugiau dėmesio. Kiek pamenu, mokykloje visada buvo diegiama tolerancija, tačiau namuose tėvai vaikams neretai daro atvirkštinę reakciją: žiūrėdami televizorių keikia kitataučius ir taip vaikams diegia priešiškumą kitaip atrodančiam, kitaip mąstančiam žmogui“, – kalbėjo R. Bieliajevas.

Jo manymu, Airijoje lietuviai, kaip ir atvykėliai iš kitų šalių, yra imigrantai, todėl laikui bėgant netgi pradedama jausti simpatiją panašaus socialinio statuso žmonėms. Be to, jeigu nori gyventi visavertį gyvenimą, esi priverstas peržengti įvairius barjerus ir išmokti gyventi kitokioje aplinkoje, kurioje netrikdo nei kitokia odos spalva, nei kultūra ar tikėjimas.

„Stodami į Europos Sąjungą lietuviai turėjo susitaikyti su tuo, kad laukia dideli išbandymai kitų kultūrų atžvilgiu. Manau, jų požiūris į kitataučius ar kitą religiją išpažįstančius žmones pasikeis tada, kai ir Lietuvoje atsiras daugiau atvykėlių iš įvairių šalių“, – mano Airijoje gyvenantis lietuvis.

Vaikai lengviau priima „kitokius“

„Jaunesni vaikai labai natūraliai priima „kitokius“ vaikus: kitaip atrodančius dėl rasės, religijos ar kokios nors negalios. Maži vaikai labai tiesmuki, jie paklausia, jei kas nors neaišku ir nuo to, kaip mes, suaugusieji, atsakome į klausimus, priklauso mūsų vaikų elgesys“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto psichologijos katedros lektorė Renata Garckija.

Pasak jos, vaikai labai imlūs: jie išmoksta iš mūsų ne tik to, ką mes kalbame, bet ir elgesio. Didžiausias autoritetas – tėvai, taigi ir tobulas modelis išmokti tam tikro elgesio. Tuo tarpu vyresni vaikai jau būna išmokę tam tikrų nuostatų ir elgesio, todėl toliau „dalinasi“ su savo bendraamžiais, o tėvų vaidmuo tampa vis mažiau svarbus.

Pasak Mykolo Romerio universiteto psichologijos katedros lektorės Rasos Erentaitės, vaikams, kurie nuo pat mažens auga multikultūrinėje aplinkoje, vystosi sudėtingesnis savo grupės arba „mes“ supratimas.

„Tokių vaikų „mes“ gali tilpti skirtingų tautybių, kalbų, įgalumo ar seksualinės orientacijos žmonės, kurie panašūs pagal kokį kitą svarbų požymį. Pavyzdžiui, socio-ekonominį statusą, lankomą mokyklą, gyvenamąjį rajoną ar pan. Kadangi tai laikoma „sava“ grupe, minėti skirtumai matomi kaip nereikšmingi, grupės nariai suvokiami kaip panašūs nepaisant kai kurių skirtumų“, – kalbėjo R. Erentaitė.

Ji įsitikinusi, kad tiesioginis kontaktas su kitų socialinių – kultūrinių grupių atstovais yra vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių nepalankias nuostatas ir gąsdinančius stereotipus apie kitas grupes.

Savus vertina palankiau

Socialinės psichologijos tyrimuose pastebima, kad socialinę grupę, kuriai save priskiria, asmuo vertina palankiau nei kitas socialines grupes.

Pasak R. Erentaitės, tokią tendenciją galima pastebėti ir bendraujant su lietuvių bendruomenių atstovais užsienyje. Jei žmogus tapatinasi su etnine lietuvių grupe, t.y., šią grupę suvokia kaip „savą“, kitų etninių grupių atstovai jam atrodo labai besiskiriantys nuo „savų“, visai „kitokie“.

„Nors daugelis lietuvių užsienyje dirba tuos pačius darbus kaip ir kiti imigrantai, gauna panašų atlygį ir toje aplinkoje priklauso tai pačiai socio-ekonominei klasei, bet yra tendencija tam tikras kitataučių grupes suvokti kaip labai besiskiriančias nuo lietuvių. Dažniausiai – blogąja prasme“, – kalbėjo R. Erentaitė.

Pasak jos, todėl į tam tikrų grupių kitataučius žiūrima kaip į „žemesnės“ klasės atstovus, daug kuo prastesnius nei lietuviai, nuolat vartojami žeminantys epitetai, klijuojamos etiketės.

„Galima daryti prielaidą, kad daugelio Lietuvoje užaugusių žmonių nuostatas paveikė sąlyginis mūsų visuomenės vienodumas. Ten, kur yra daugiau įvairovės, mažiau neigiamų stereotipų. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo atliktas moksleivių tyrimas: besimokantieji etniškai mišriose mokyklose yra tolerantiškesni kitataučių, kitatikių bei kitų rasių atžvilgiu nei moksleiviai iš etniškai vienalyčių mokyklų“, – teigė Mykolo Romerio universiteto psichologijos katedros lektorė R. Erentaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prastos naujienos planuojantiems uždirbti iš būsto nuomos (10)

Dar neseniai bankai ir įvairūs ekspertai buto įsigijimą nuomai įvardino kaip patrauklią...

Mokestis už mokyklos įnorius mamai atėmė žadą: išeitis – tik užsienis (230)

Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai atakuoja ne tik parduotuves, bet ir siuvyklas. Tiesa,...

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (380)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Krito naujų butų pardavimai (60)

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (59)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako kelionių...

V. Matijošaitis: per ateinančius porą metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės Kauno gatvės (269)

Dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas, sako Kauno meras...

Rizikingų bitkoinų vertė vilioja: ar gali pabrangti iki 25 tūkst. JAV dol.? (21)

Bitkoino vertė šią vasarą pasiekia vis naujas rekordines aukštumas, o analitikai žada ir...

Pavojų kelia ir nedidelė žaizda (2)

Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (218)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (17)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...