Gotlando saloje atidarytas Lietuvos garbės konsulatas

 (4)
Lietuvos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Carlas Bildtas rugsėjo 3 dieną Gotlando saloje, Visbyje, dalyvavo Lietuvos garbės konsulato atidaryme.
© URM

Pristatydamas naują Lietuvos garbės konsulę Dalią Andersson, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas pažymėjo, kad Lietuvos garbės konsulato įkūrimas artimiausioje geografiškai Švedijos saloje Gotlande suteiks naujų galimybių vystyti turizmą, kultūrinius ir akademinius abiejų šalių ryšius.

Filologė pagal išsilavinimą D. Andersson yra gimusi Vorkutoje (Rusija), ne vienerius metus gyvena Gotlando saloje, kur šiuo metu dirba Visbio Almedaleno universitetinėje bibliotekoje.

Pasak L. Linkevičiaus, Gotlandas įkūnija gražius istorinius Baltijos regiono ryšius ir yra puikioje strateginėje vietoje, suteikiančioje galimybę toliau skatinti verslo, turizmo, kultūros, akademinius mainus.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Švedijos ryšius, C. Bildtas priminė Gotlando saloje ilgus Šaltojo karo metus gyvenusį lietuvį, laisvės kovotoją Joną Pajaujį, kuris buvo simbolinė gija, jungusi Gotlandą ir okupuotą Lietuvą.

Susitikimo dalyviai prisiminė ne tik Gotlandą ir Lietuvą siejusius istorinius ryšius, bet ir Gotlando reikšmę šiuolaikinėje istorijoje – būtent čia buvo pasirašytas žymusis 1989 metų Gotlando memorandumas, kuriame buvo aiškiai suformuluotas Lietuvos nepriklausomybės siekis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Emigranto sėkmės istorija: dirba vienoje didžiausių britų TV, bet vieną dieną žada grįžti į Lietuvą (62)

Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (112)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.