Net gaunantieji minimalią algą gali sau leisti įsigyti norimų daiktų. Tuo tarpu Lietuvoje didesniam pirkiniui, o kartais net būtiniems daiktams, tenka ilgokai pataupyti. Apie apsipirkimo subtilybes Lietuvoje ir Anglijoje „Tiesa“ kalbėjosi su lietuviais, gyvenančiais svetur, ar tik atvažiuojančiais apsipirkti.
Vos atsikrausčiusiems į Jungtinę Karalystę lietuviams būdinga taupyti ir stengtis nesižvalgyti į spindinčias vitrinas. Pirmiausia todėl, kad žmonės kiekvieną kainą savo gautus pinigus iš svarų sterlingų verčia į savo šalies valiutą, tad pirmasis įspūdis išgąsdina.
Tačiau įsitvirtinę šioje šalyje atvykėliai bene visi tikina, jog būtiniausios ir ne tokios būtinos prekės čia atsieina pigiau.
Vaikų aukle Londone dirbanti Birutė Jasaitienė tikino, kad didžiausią kainų skirtumą ji pastebėjusi pirkdama būtiniausius maisto produktus. Kasdien vartojamos prekės, pasak 48-erių moters, įkandamos visiems pirkėjams be išimties. Bent minimalų uždarbį gaunantis žmogus gali sau leisti ir šiek tiek prabangesnius produktus.
„Savo namuose prižiūriu trijų šeimų vaikus, kasdien turiu juos pamaitinti. Vienas iš jų netoleruoja laktozės, kitų tėvai nori, kad gaminčiau maistą tik iš ekologiškų produktų. Lietuvoje tokio maisto kainos tikrai ne visiems įkandamos, o Anglijoje jų galima nebrangiai rasti daugelyje prekybos centrų. Nors maistą vaikams perku iš savo pinigų, man jis „nekainuoja karvės“ ir net nereikia prašyti tėvų, kad šie kompensuotų išlaidas“, – pasakojo auklė.
Lietuvė pridūrė, kad maistas jai pačiai per savaitę kainuojantis vos 20 svarų, ir už tą sumą ji galinti valgyti viską, ko užsigeidžia. „Gyvendama čia svarą dedu šalia lito ir palyginu. Čia uždirbu 1000 ir Lietuvoje uždirbčiau tiek pat, bet ten maistui per savaitę tikrai neužtektų 20 litų. Už tokią sumą neįpirkčiau nei mėsos, nei daržovių. Gyvendama čia savęs neskriaudžiu ir perku tai, ko noriu“, – atviravo pašnekovė.
Jungtinės Karalystės Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje skelbiama, kad daugeliui maisto produktų parduotuvėse netaikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kitaip tariant, būtiniausios reikmės maisto produktai kainuoja pigiau nei kai kuriose kitose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kur maisto produktams taikomas standartinis 21 proc. PVM.
Drabužiai – pigesni ir kokybiškesni
Jungtinėje Karalystėje PVM netaikomas ir vaikų drabužiams. Vaikiškoms prekėms taikomas mažesnis nei standartinis – 5 proc. PVM. Tai žino ir išnaudoja Lietuvoje gyvenanti mama Lina Judytė. Moteris teigė du kartus per metus atskrendanti į Londoną apsipirkti, ir dažniausiai ji įsigyja vaikiškų drabužių.
„Pirkdama JK superku visą garderobą: kas tinkama į darželį, šventinius, kasdienius drabužius. Dar pasidairau po brangesnes parduotuves. Renkuosi, ir dėl kainų galvos neskauda. Daug mano pažįstamų net netiki, kad aš perku daiktus tokiomis žemomis kainomis, kai už vaikiškus džinsus per išpardavimą moku vos 3–4 svarus“, – kalbėjo jauna mama.
L. Judytė „Tiesai“ sakė, jog Lietuvoje parduodamos labai brangios prekės, o pigesnių galima rasti tik turguje: „Ten – baisūs drabužiai, o kainuoja panašiai kaip Anglijoje, kur didelis spalvų pasirinkimas, audiniai – kokybiški ir natūralūs, piešiniai gražūs, o asortimentas – milžiniškas.“
Anglijoje gyvenantys lietuviai išlaidų drabužiams taip pat neskaičiuoja ir atkreipia dėmesį ne tik į kainą, bet ir į kokybę. Gyvenant šalyje, kur vien kelionė į darbą dažnam trunka mažiausiai valandą, o per dieną vien svarbiausiems reikalams tvarkyti nueinama dešimtys kilometrų, būtina, kad drabužiai ir batai būtų patvarūs.
Šios savybės aktualiausios fizinius darbus dirbantiems žmonėms. Kasdien nešiojami pigūs drabužiai dažnai suplyšta per dvi savaites, o batai – per mėnesį.
Statybose dirbantis Rokas kasdien nešioja du komplektus drabužių: vieną – kelionei į darbą ir namo, kitą – darbe. Pagal darbo saugos reikalavimus, jo apavas turi būti specializuotas, iš vidaus kaustytas metalu bei neperduriamais padais. 31-erių vyras neslepia, kad tokie batai kainuoja iki 100 svarų, tačiau jis juos nešiojantis mažiausiai metus, o kartais ir ilgiau.
„Batus privalau pirkti kokybiškus, kitaip susidraskyčiau per dieną, ir iš darbo gali išmesti. Darbinės, patogios ir patvarios kelnės kainuoja pusšimtį, bet labai ilgai tarnauja. Marškinėlius perku dažniau, nes greitai praranda ne tik spalvą, bet ir formą. Bet, kai galiu nusipirkti marškinėlius ar megztuką darbui už kelis svarus, man visai neskauda žiūrėti, kaip jau pirmą dieną juos išterlioju, o po poros savaičių lengva ranka metu lauk“, – juokėsi stalius.
Daugeliui įsigyjamų drabužių ar batų Jungtinėje Karalystėje suteikiama nuo 14 d. iki 28 d. garantija. Tiek laiko galima prekę grąžinti be jokios priežasties arba pastebėjus defektą ne dėl pirkėjo kaltės. Pavyzdžiui, jei išyra drabužio siūlė, klientas turi teisę grąžinti prekę ir atgauti visus už ją sumokėtus pinigus.
Lietuvos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pranešė, kad kasmet šalyje daugėja drabužiais ir batais nepatenkintų pirkėjų, kurie negali grąžinti prekės pardavėjui ir atgauti išleistų pinigų. Dažniausiai šie skundai pateikiami dėl nekokybiškų batų, kai jiems sušlapus atšoka padas ar jie ima leisti vandenį. Tokių prekių pardavėjai atgal nepriima, tad vartotojams, išleidusiems didžiulę sumą už vieną daiktą, tenka kreiptis į valstybines instancijas.
Tamsioji žemų kainų pusė
Gyvenant šalyje, kurioje bene kiekvienai progai nebrangu nusipirkti po atskirą drabužių komplektą, o kasdien valgyti gardžiausius patiekalus, nesunku pervertinti savo tikruosius poreikius. Vien aprangai ir aksesuarams Jungtinės Karalystės pirkėjai kasmet išleidžia milijardus. 2013-aisiais internetinėse parduotuvėse buvo išleista 91 mlrd. svarų. Statistikos ekspertai teigia, kad didžiausi išleidžiamų pinigų šuoliai pastebimi recesijos, švenčių laikotarpiu bei per išpardavimus.
Iš Lietuvos į Angliją apsipirkti atvykstanti L. Judytė teigė dažniausiai Londone apsipirkinėjanti rudenį ir pavasarį. Tuo metu ne tik galima rasti įvairesnių, skirtingiems metų laikams tinkamų drabužių, bet dažnai pasitaiko ir išpardavimų.
„Sutaupau tūkstančius, nes pirkdama beveik kiekvieną daiktą galiu pasakyti, kiek jis kainuotų Lietuvoje. Pavyzdžiui, striukė JK kainuoja 10 svarų, o Lietuvoje gali neieškoti be 70–80 Lt. Žinoma, gal būna ir pigiau, bet tada randi atsitiktinai, kartais, o JK – visada ir dar gali rinktis. Visuomet perku keliems sezonams, tad ilgainiui reikia atsargas tik papildyti“, – patirtimi dalijosi mama.
Mažos kainos – galvos skausmas medikams
Tačiau ne visiems nedidelės drabužių ar maisto kainos suteikia džiaugsmo. Jungtinės Karalystės medikai sunerimę dėl vis dažniau pasitaikančių sveikatos sutrikimų dėl žmonių perkamosios galios. Pirmiausia, žemos maisto kainos turi daug įtakos visuotiniam persivalgymo sindromui. Nors socialinių tinklalapių grupėse dažnas lietuvis smerkia britus dėl nutukimo, neretas prisipažįsta, kad esant mažoms maisto kainoms nesunku padaryti sau meškos paslaugą vien lepinantis skanėstais.
Kita dėl mažų kainų išsivysčiusi priklausomybė – pirkimo manija. Ji lietuviams visai nauja ir gyvenant Lietuvoje pasitaiko nedažnam, tačiau Jungtinėje Karalystėje pirkimo manija kasmet apsėda tūkstančius. Labiausiai nuo jos kenčia jaunos merginos ir moterys. Išsivysčius šiai priklausomybei žmogus jaučia nenumaldomą poreikį išleisti pinigus, nepriklausomai nuo to, kam juos leidžia. Pirkimo manijos apsėsti žmonės ypač įsiaudrina per išpardavimus. Tada prekės įsigyjamos impulsyviai, nepagalvojus, ar jų apskritai kada nors prireiks.
Po apsipirkimo toks žmogus jaučiasi nuvargęs, neretai – puola į depresiją. Maniakinius apsipirkinėtojus tenka gydyti ir nuo fizinių skausmų. Vienu metu nešant daugybę pirkinių krepšelių gali būti pažeista raumenų pusiausvyra ir sutrikdyta kraujotaka. Gydytoja Rosemary Leonard žurnalui „Vogue“ pasakojo apie šio sutrikimo, vadinamo, „sunkių maišelių spaudimu“, kankinamas moteris.
„Dažniausiai pirkėjoms sutrinka kraujotaka, tuomet gali imti tirpti rankos, kartais prarandama sąmonė. Simptomai panašūs į aukšto slėgio padarinius. Taip pat dažnai pasitaiko raumenų trūkčiojimas, rankų, riešų ir kaklo srityse jaučiama įtampa. Šių susirgimų padažnėja ekonomikos pagerėjimo bei išpardavimų laikotarpiais“, – kalbėjo gydytoja R. Leonard.
Patarimai, kaip sutaupyti renkantis prekes:
• Jei įmanoma, derėtis. Parduotuvėse ne visi daiktai ar drabužiai atrodo tobulai. Gerai apžiūrėjus beveik visada galima atrasti trūkumų, pavyzdžiui, dėmė ant paskutinės norimo dydžio suknelės, netiesi siūlė ar įplyšusi pakuotė. Esant tokiems defektams pardavėjai daro nuolaidą.
• Turėti kantrybės ir palaukti išpardavimų. Daugelis prietaisų parduodami pigiau vos tik pasirodžius naujam modeliui. Drabužių parduotuvėse išpardavimai vyksta kasmet tuo pačiu metu.
• Ieškoti alternatyvų. Jei išsirinkta prekė neatitinka jūsų numatyto biudžeto, visada galima rasti pigesnę, bet labai panašią.
• Išeinant apsipirkti visada reikia turėti pirkinių sąrašą. Jis apsaugos nuo impulsyvaus apsipirkinėjimo.
• Susipažinti su sezonine prekyba. Pavyzdžiui, sezoniniai drabužiai daug brangesni, nei ne sezono metu. Maisto produktai – atvirkščiai, sezoninės vietinės daržovės pigesnės nei importuotos.