Šių metų balandį Lietuvoje įsigaliojo nauja pensijų kaupimo sistemos įstatymo pataisa, leidžianti žmonėms pateikti prašymą kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokos dalimi kaupti pensijų įmokas savo lėšomis. Taip pat asmenys, pasirašę pensijų kaupimo sutartis iki šių metų, gavo teisę vienašališkai nutraukti šias sutartis ir sulaukę pensijos gauti tik „Sodroje“ sukauptų pinigų išmokas. Jei iki rugsėjo Lietuvos gyventojai nepraneš pensijų kaupimo fondams nutraukiantys sutartį, ji galios toliau.
Pensijų kaupimo reforma suteikia galimybę prisijungti prie naujos kaupimo sutarties. Ją pasirinkus „Sodros“ įmokos į pensijų fondus palaipsniui kis. Nuo 2014 metų į pensijų fondus bus pervedami 2 proc. „Sodros“ įmokos, 1 proc. nuo asmens algos bei 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto. 2016-aisiais nuo asmens algos bei vidutinio darbo užmokesčio nuskaičiuojama suma padidės iki 2 proc., o „Sodros“ įmoka nesikeis.
Nuo 2030 m. „Sodros“ įmoka išaugs iki 3,5 proc., o iš asmens algos bei vidutinio darbo užmokesčio iš valstybės bus atskaičiuojami tie patys 2 proc. Jei asmuo nepasirinks naujo pensijų kaupimo modelio, jo pensija bus kaupiama tik „Sodroje“: šiuo metu 2 proc., o nuo 2020 m. – 3,5 proc.
Reformos gąsdina
Užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams ši reforma sukėlė dar daugiau klausimų ir abejonių dėl savo ateities. Dalis jų prieš išvykdami dirbo Lietuvoje bei kaupė pensiją privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Išvykus iš šalies pensijos kaupimas buvo sustabdytas, grįžus atgal ir pradėjus mokėti mokesčius jis turėtų būti atnaujintas. Vis gilėjanti „Sodros“ krizė Jungtinės Karalystės emigrantus verčia susimąstyti apie pensijos kaupimą D. Britanijoje, kad sulaukus garbaus amžiaus ir grįžus į Lietuvą netektų badauti.
„Tiesa“ kalbino šešerius metus su šeima Londone gyvenančią ir pardavėja dirbančią Rūtą, kuri prieš išvykdama dirbo Lietuvoje. „Dirbau Lietuvoje vos baigusi studijas, tad apie pensijos kaupimą nė nesvarsčiau. Žinojau, kad kaupiu darbo patirtį ir kai pasensiu, gausiu pensiją iš „Sodros“, tuo metu šių žinių ir pakako“, – pasakojo Rūta.
Tik sukūrusi šeimą moteris teigė susimąsčiusi apie pensijos kaupimą, tačiau D. Britanijoje nesiryžusi pradėti, mat, nebuvo tikra, kiek ilgai čia gyvens. Rūtos nuomone, pensijų reformos Lietuvoje truputį gąsdina, tačiau labiausiai tuos, kurie planuoja artimiausiu metu grįžti.
„Liekantiems Anglijoje, tikriausiai, visos pensijų reformos yra tas pats, juk, vienu ar kitu atveju, gyvendamas čia kaupi darbo stažą, kuris galios ir Lietuvoje. O kaupiamosios pensijos dalies įnašų iš Anglijos turbūt niekas nepervedinėja“, – samprotavo Rūta.
Pensija iš kelių valstybių
„Sodros“ atstovė Diana Krasavceva Anglijos lietuviams skirtame seminare teigė, kad Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje dirbę lietuviai turės teisę pretenduoti į abiejose šalyse sukauptą pensiją. Valstybinę pensiją sudaro dvi dalys: pagrindinė bei papildoma. Ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje tam, kad gautum valstybinę pensiją, reikia tam tikrą metų skaičių mokėti mokesčius valstybei bei turėti reikiamą darbo stažą, tačiau sulaukus pensinio amžiaus būtina pasirinkti, kuri valstybė mokės bazinę pensiją. Lietuvos įstatymais nustatyta, kad bazinė pensija mokama tik tuomet, kai asmuo gyvena Lietuvoje, tuo tarpu D. Britanijos Vyriausybė leidžia gyvenimui pasirinkti bet kurią Europos ekonominės zonos šalį.
Pagrindinei pensijai gauti mokesčius Jungtinėje Karalystėje reikia mokėti 30 metų, nors bazinei pensijai pakanka ir 10 metų pensinio draudimo. Lietuvoje minimalus pensinio draudimo stažas – 15 metų. Mažiausia bazinė pensija Anglijoje 2013 metais yra 107 svarai sterlingai per savaitę, o Lietuvoje – iki 50 litų per savaitę. Ją gali gauti asmenys, dirbę 10 metų pagal Jungtinės Karalystės įstatymus bei 15 metų – pagal Lietuvos.
Ilgiau dirbusiems skiriama papildoma pensijos dalis bei priedas už kiekvienus papildomus darbo metus. Lietuvoje 30 metų darbo stažą turinčių asmenų pagrindinė pensijos dalis siekia 396 litus per mėnesį. Jungtinėje Karalystėje 30 metų ir ilgesnį darbo stažą turinčių asmenų pensijos dydis labai skirtingas, nes, skirtingai nei Lietuvoje, nėra nustatyta suma, pagal kurią skaičiuojama papildoma pensijos dalis. D. Britanijoje gaunama papildoma dalis priklauso nuo mokesčių, sumokėtų valstybei, kiekio bei savarankiško kaupimo.
„Tiesos“ pašnekovės Rūtos teigimu, užsienyje pagyvenusi penkerius metus ji susimąstė apie dvigubos pensijos galimybę: „Dirbu vienoje kompanijoje visus penkerius metus ir kartą darbdavys teiravosi dėl pensijos kaupimo čia ir Lietuvoje. Maniau, kad neįmanoma dviejose šalyse gauti pensiją, tačiau pasitarusi su savo buhaltere sužinojau, kad tai leistina. Dabar ir aš, ir vyras planuojame gyventi ir dirbti Londone tol, kol užsidirbsime valstybinę pensiją, o tada jau spręsime, grįžti į Lietuvą ar ne.“
Darbo stažas sumuojamas
„Sodros“ komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas Martynas Žilionis papasakojo apie dvigubos pensijos gavimo galimybes. „Jeigu gyventojas dirbo ir už jį buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje, apskaičiuojant jo pensiją bus atsižvelgiama į šį darbo stažą ir gautas draudžiamąsias pensijas. Jei gyventojas dirbo užsienyje ir už jį ten buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, pagal tos šalies galiojančius teisės aktus, skaičiuojant pensiją Lietuvoje bus į tai atsižvelgiama“, – „Tiesai“ sakė M. Žilionis.
Europos Sąjungai (ES) bei Europos ekonominei zonai priklausančiose šalyse dirbę žmonės, sulaukę pensinio amžiaus ir kreipęsi į valstybės, kurioje gyvena, institucijas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad jie mokėjo mokesčius vienoje bei kitoje šalyje. Skaičiuojant bendrą pensijos sumą sudedami visi darbo metai, o papildoma pensijos dalis skaičiuojama atsižvelgiant į visose šalyse sukauptą darbo stažą, tad ji mokama visose šalyse, kuriose buvo dirbta. Bazinė pensija skaičiuojama pagal gyvenamosios šalies įstatymus.
„Pavyzdžiui, gyventoja ilgai dirbo Lietuvoje ir sukaupė pakankamą darbo stažą. Tačiau dar nesulaukusi pensinio amžiaus išvyko į Angliją ir ten taip pat dirbo, kad jai būtų skirta pensija. Tokiu atveju ji gautų pensiją iš Lietuvos ir iš Anglijos“, – sakė M. Žilionis.
Vyr. specialisto teigimu, jeigu gyventojas dirbo Lietuvoje ir buvo pasirašęs pensijų kaupimo sutartį, už jį į pensijų fondus buvo pervedama kaupiamoji įmokos dalis. Kai gyventojas išvyko ir čia už jį niekas nemokėjo socialinio draudimo įmokų, tai ir į pensijų fondus niekas nebuvo pervedama. Jeigu toks žmogus grįžtų į Lietuvą ir čia vėl įsidarbintų, kaupiamoji dalis vėl būtų pervedama į fondus.
Pensiją nori užsidirbti
Gauti anglišką pensiją ir produktyviai ją leisti Lietuvoje gali atrodyti labai patraukli mintis, tačiau gauti visą valstybinę pensiją Jungtinėje Karalystėje nėra taip paprasta. Šiuo metu pensinis amžius Jungtinėje Karalystėje – 65 metai. Nors bazinei pensijai gauti pakanka 10 metų darbo stažo, tačiau pensijai, kurios pakaktų visaverčiam gyvenimui, reikia dirbti mažiausiai 30 metų.
Jei 30 metų kaupi darbo stažą, būtina užtikrinti, kad per visus tuos metus nesusidarė nedarbo periodo, kuomet žmogus nemokėjo socialinio draudimo mokesčio. Jei tokių periodų atsirado, galima kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir sumokėti lėšų skirtumą, trukdantį gauti visą valstybinę pensiją. Konkretaus asmens pensijos dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų mokesčių sumos, bet ir nuo srities, kurioje jis dirbo. Tarkime, mokytojo, policijos pareigūno ir slaugės pensijų dydis bus skirtingas net jei žmonės bus dirbę vienodą laiką ir uždirbę tą pačią sumą pinigų.
Šiemet pensijų reforma pradėta ir Jungtinėje Karalystėje. Pagal naują pensijų sistemą, bazinė valstybinė pensija padidinta nuo 107 iki 144 svarų sterlingų per savaitę. Visiems nustatyta vienoda suma, o darbo stažas, norint gauti visą valstybinę pensiją, padidintas iki 35 metų. Pataisa įsigalios 2016 metų balandį. Šios pataisos šalininkų teigimu, nauja pensijų mokėjimo sistema bus naudinga laisvai samdomiems darbininkams, ligoniais ar vaikais besirūpinantiems bei kurį laiką nedirbusiems asmenims.
Pardavėja Rūta sakė girdėjusi apie pensijų reformas ir Lietuvoje, ir Anglijoje, tačiau pernelyg dėl jų nesijaudinanti.
„Ne itin išmanau įstatymus, tačiau esu tikra, kad gaunant bazinę Lietuvos pensiją bei, tarkim, minimalią Anglijos pensiją, Lietuvoje tikrai bus įmanoma išgyventi. Žinoma, per tuos 30 metų, kurie liko iki mūsų su vyru pensijos, dar daug kas gali kisti, pasaulio ekonomika gali apsiversti aukštyn kojomis, o ir pačios Lietuvos gali nebelikti. Bet kuriuo atveju, jei visą gyvenimą dirbsi, tikrai gausi nemažą pensiją. Jei gyvenčiau Lietuvoje, nė nedvejodama pasirinkčiau kaupimą privačiuose fonduose, man jie atrodo patikimesni nei „Sodra“ ar bet kada galinti pasikeisti bazinė valstybinė pensija“, – atviravo moteris.
Verta žinoti:
Norint gauti pensiją iš JK, išsikraustant gyventi į kitą šalį būtina apie tai pranešti Pensijų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Mokesčių biurui. Gyvenant Lietuvoje, norint gauti pensiją iš JK, jei žmogus turi darbo stažo Lietuvoje, reikia kreiptis į Fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybą. Jei Lietuvoje darbo stažo neturi, pensijos skaičiavimą reikia perduoti JK Tarptautinių pensijų centrui arba kitai institucijai, kuri paskutinė prižiūrėjo asmens draudimą, mokesčius ir pensijų kaupimą.