Pernai įspūdingus emigracijos rodiklius nulėmė ekonominis sunkmetis ir pasikeitusi privalomojo sveikatos draudimo mokėjimo tvarka. Savo išvykimą deklaravo per 83 tūkst. žmonių. Šiemet išryškėjo realūs emigracijos duomenys – oficialiai savo išvykimą nuo sausio iki spalio mėnesio pabaigos deklaravo beveik 49 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kas mėnesį išvykimą deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių. Todėl galima tikėtis, kad pasibaigus metams šis skaičius bus peržengęs 50 tūkst. ribą.
Akivaizdu, kad emigracijos mastas turėtų neigiamai veikti ekonomiką – išvyksta darbingo amžiaus žmonės ir toli gražu ne vien juodadarbiai. Valdžia viliasi, kad išvykstančių parduoti savo fizinių ir protinių jėgų problema išsispręs savaime.
Kartais pasigirsta kalbų, kaip Lietuvą užplūsiantys imigrantai kels šalies ekonomiką. Tačiau imigrantų iš užsienio šalių skaičius išlieka nedidelis, o, palyginti pagal procentus, kitose ES valstybėse mažiau užsieniečių negu Lietuvoje gyvena tik Lenkijoje. Tiesa, remiantis Statistikos departamento duomenimis, šįmet į Lietuvą imigravo 12,7 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma jų – grįžę lietuviai. Tai yra dukart daugiau negu per visus pernykščius metus. Tačiau išvykstančių ir grįžtančių santykis vis dar nedžiugina.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai 85 proc. visų 15 metų ir vyresnių emigrantų prieš išvykdami nedirbo vienus metus ir ilgiau. Akivaizdu, kad pagrindinės emigracijos priežastys – ekonominės.