Visa tai lietuvaitei Gerdai Mi (taip jauna moteris prašė ją vadinti – aut. past.) yra kasdienybė. Nesibaigiančios kelionės, aistra banglenčių sportui ir darbas, kurį gali dirbi iš bet kurio pasaulio kampelio.
– Esate gyvenusi Londone, tačiau jame neužsibuvote. Kokie keliai atvedė čia?
– Su drauge Barbora atsikraustėme į Londoną 2011 metais kovo 8-ąją dieną. Pasidovanojome štai tokią sau dovaną Moters dienos proga – naują gyvenimo etapą.
Londone gyvenau iki baigiau studijas 2014-aisiais. Jungtinės Karalystės sostinė pirmąjį pusmetį manęs visai nesužavėjo ir netgi nuvylė.
Pirmąją vasarą bėgau iš Londono aplankyti draugų Olandijoje ir Graikijoje, tačiau grįžusi atgal pradėjau studijuoti. Studijas labai pamėgau. Londono menų universitetas (angl. London Art University) man buvo lyg pramoga.
Manau, per trejus su puse metų Londonas, darbo patirtis ir žmonės, kuriuos sutikau, suformavo mane kaip asmenybę. Intensyviai gyvendama daug sužinojau ir pati apie save ir apie kitus. Prireikė metų, kad prisijaukinčiau ir pamilčiau sostinę. Tiesiog reikėjo laiko, kad atrasčiau savo žmones, savo mylimas galerijas, gatveles, bibliotekas ir tiesiog paprastas vietas.
Galima sakyti, kad Londonas, o tiksliau nauja aplinka ir naujos vietos mane užaugino. Aš gyvenau ir mokiausi kasdien ir visur.
– Kur šiuo metu gyvenate?
– Esu apsistojusi Bali saloje, nors praėjusiais metais joje praleidau vos penkis mėnesius. Visą kitą laiką keliavau po Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Meksiką ir Lietuvą. Mėgstu keliauti, o rutina man visai nemiela.
– Dažnai minite banglenčių sportą. Kaip šis gana daug ištvermės reikalaujantis sportas atsirado jūsų gyvenime?
– Visą laiką man patiko sportai, kuriuose „dalyvavo“ lentos: snieglentė, riedlentė. Ilgai svajojau išbandyti banglenčių sportą. Tad vieną vasarą sugalvojau išvažiuoti pagyventi ir padirbėti į Kaliforniją (JAV), kur tuo pačiu galėčiau pasinerti ir į bangas.
Pirmą kartą pabandžiusi, „strigau“ trims valandoms, draugai jau ragino lipti iš vandens, nes manė, kad esu pavargusi, tačiau man buvo vis negana. Nuo to karto įsimylėjau šį sportą. Bangų man niekada nebūna per daug ar per gerų.
– Kodėl iš daugybės pasaulio vietovių išsirinkote būtent Bali salą?
– Užmezgiau stiprų ryšį su vandenynu, pradėjau užsiiminėti banglenčių sportu (angl. surfing), taip ir pradėjo suktis mano gyvenimas apie šią vietovę, taip pat ir apie mano veiklą – „MAKARA“. Mano atostogų planus. Mano svajones.
Tad galvojau, kodėl gi nelikus gyventi čia, jei man taip gera ir galiu gyventi taip kaip svajojau. Apsispręsti nebuvo labai sunku.
– Papasakokite apie paslaptingai skambančią „Makarą“.
– „Makara“ hindi kalboje reiškia vandenyno monstras. Esu maudymosi kostiumėlių kompanijos įkūrėja ir dizainerė. „Makara“ skirta tiems, kas gyvena vandenynu ir banglenčių sportu. Visi kostiumėliai yra skirti aktyviam dėvėjimui, banglenčių sportui, kaitavimui, plaukimui ar tiesiog paplūdimio linksmybėms ir SPA. Tai mano kūdikis, kuris mažais žingsneliais žengia į didįjį pasaulį. Maudymosi kostiumėlius pardavinėju ne tik internetu. Šiemet pradėjau prekiauti jais ir Lietuvoje, įvairiose mažose jaukiose parduotuvėlėse Palangoje, Nidoje, Vilniuje.
– Kaip įsivaizduojate, kokia moteris dėvi jūsų kuriamus kostiumėlius?
– Moderni undinė. Mano maudymosi kostiumėliai tikrai skirti visoms moterims, kurios pasitiki savimi ir nori atrodyti elegantiškai, bet tuo pačiu ir jaustis patogiai.
– Dar grįžkime į „Makaros“ pačią pradžią...
– Gimė nuo mano seno, 70-ųjų stiliaus hidro kostiumėlio, kurį parsivežiau iš Kalifornijos, kur, beje, ir pradėjau užsiimti banglenčių sportu. Tai buvo prieš pusantrų metų. Tiesiog susilaukdavau labai daug dėmesio dėvėdama tą kostiumėlį.
Taigi pradėjau eksperimentuoti.
Dabar pati sugalvoju-sukuriu modelį, o siuvimo darbus patikiu siuvėjoms, kurių rankose ir gimsta stebuklai.
Nors „Makara“ prekinis ženklas dar labai jaunas, tačiau jau esu dalyvausi „ASPARA“ projekte, kurio pagrindinė mintis – skatinti povandeninių uolų apsaugą. Jame aprengiau undines (profesionalias nardytojas) specialiai joms kurtais maudymosi kostiumėliais. Jos atrodė taip, kaip buvo sumanyta: kaip žuvytės.
Taip pat, kai dar gyvenau Londone, dalyvavau įvairiuose meniniuose projektuose. Atsikrausčiusi į naują šalį visuomet ieškau ir randu nišą, kurioje galiu save realizuoti ar kažkam padėti.
Dažnai įsiveliu į visokio plauko projektus. Šiuo metu su buvusia kolege iš garsiojo mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio „Industry Files“, Agne Skripkinaite, planuojame dalyvauti madų savaitėje Kopenhagoje (angl. Copenhagen Fashion Week SS16 Diary Blog). Tai dar vienas iššūkis.
– Daug keliaujate. Kaip pavyksta „sukti“ ką tik įkurtą verslą ir tuo pačiu keliauti?
– Visada viską galima suderinti. Žinoma reikia daug dalykų kartais susiplanuoti į priekį, ne visada viskas vyksta spontaniškai. O dažnai ir dirbu kelionėse su kompiuteriu, lėktuve, ar kokiam kampelyje, kur „pagaunu“ internetą.
