Delyje paminėtas Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių sidabrinis jubiliejus

 (4)
Delyje trečiadienį paminėta Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 25-erių metų sukaktis. Šia proga prestižiniame renginių ir konferencijų centre „India International Centre“ surengti du pristatymai – knygos „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ ir dokumentinio filmo „Lietuvos kolumbai Indijoje“.
© Lietuvos ambasada Delyje

„25-eri metai – reikšmingas laikotarpis. Tačiau norėjosi parodyti, kad abi šalys palaikė ryšius ir anksčiau, kad ne 1992 metais prasidėjo Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimas“, – susirinkusiems svečiams sakė Lietuvos ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša.

„Jau keletą metų rinkome ir į vientisą audinį pynėme istorijas apie lietuvius, susijusius su Indija, palikusius pėdsaką šioje valstybėje“, – tęsė ambasadorius.

Jis pasidžiaugė, kad dabar visi besidomintys pavienes ir unikalias istorijas ras prieš kelias savaites išleistoje kelių autorių knygoje „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ bei garsios žurnalistės Editos Mildažytės sukurtame dokumentiniame filme „Lietuvos kolumbai Indijoje“.

Lietuvos, Indijos ir Izraelio mokslininkų parengtuose straipsniuose aptariami trys garsūs lietuviai: Antanas Poška, Hermanas Kallenbachas ir Vydūnas, pristatomas jų gyvenimas, veikla ir ryšiai su Indija.

Pavyzdžiui, Antanas Poška 1929 metais motociklu iškeliavo į Indiją ieškoti lietuvių kalbos ir sanskrito panašumų. Indijoje jis praleido septynerius metus, mokėsi Bombėjaus ir Kalkutos universitetuose. Lietuvos spaudoje jis paskelbė aibę straipsnių apie tolimą šalį ir jos kultūrą, išleido savo kelionių dienoraštį.

Šiandien Indijos visuomenei A. Poška įdomus ne tik dėl savo mokslinės veiklos: po Lietuvos okupacijos jis buvo ištremtas, persekiojamas, tačiau niekada neišsižadėjo savo aistros Indijai. Į tremtį jis išsivežė ir per ją išsaugojo Mahatmos Gandžio dovanotą skepetaitę. Didžiausiame Indijos dienraštyje prieš porą metų apie tai paskelbtas straipsnis sukėlė didelį susidomėjimą ir paskatino Kalkutos universitetą A. Poškai po mirties suteikti garbės daktaro vardą. A. Poškos dėka Indijos visuomenė šiandien sužino ir apie sovietų nusikaltimus Baltijos šalyse, apie kuriuos iki tol buvo praktiškai nieko nežinoma.

Savo ruožtu Hermanas Kallenbachas, artimiausias Mahatmos Gandžio bendražygis, jo „sielos brolis“, padeda atversti Lietuvos istorijos žydiškąjį puslapį. Gimęs Žemaičių Naumiestyje, augęs Rusnėje, H. Kallenbachas po mokslų persikėlė į Pietų Afriką ir pradėjo sėkmingą architekto karjerą. Tačiau sutikęs M. Gandį išsižadėjo prabangos ir stačia galva pasinėrė į šio pradėtą taikaus pasipriešinimo kampaniją. M. Gandis vertino ne tik H. Kallenbacho vadybinius talentus – jų nuoširdžios draugystės nenutraukė net Pirmojo pasaulinio karo nulemtas išsiskyrimas. M. Gandis pats yra įvardijęs H. Kallenbachą „vienu svarbiausių žmonių“ savo gyvenime. 2015 metais Rusnėje atidengtas paminklas M. Gandžiui ir H. Kallenbachui.

Mintis išleisti knygą „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ gimė Lietuvos diplomatei Dianai Mickevičienei, nemažai laiko praleidusiai Indijoje. Knygos leidyba rūpinosi Lietuvos ambasada Delyje, ją finansiškai parėmė Lietuvos garbės konsulai Kalkutoje ir Bangalore.
Editos Mildažytės sukurtame dokumentiniame filme, be minėtų A. Poškos, H. Kallenbacho gyvenimo istorijų, pasakojama apie pirmąjį Indijoje išsilaipinusį lietuvį Andrių Rudaminą. Dabar jo atminimas įamžintas Senosios Goa XVII a. katedroje.

Kitas lietuvis pagerbtas Keraloje. Tai – daugiau nei 20 metų Malabaro provincijai (dabartinė Pietų Indija) vadovavęs vyskupas Mikalojus Šostakas.

E. Mildažytei pavyko pakalbinti ir Vilniuje gimusį garsų Indijos farmacininką ir filantropą Yusufą Hamiedą.

Indija ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1992 metų balandžio 27 dieną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (97)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.

Dėl viešnamyje sutiktos lietuvaitės galvą pametęs britas užsakė savo žmonos žmogžudystę (96)

Teisme Londone narpliojama byla, kurioje savo žmonos nužudymo užsakymu kaltinamas vyras – sutuoktine jis atsikratyti norėjo dėl to, kad galėtų pasisavinti jos turtą ir gyventi su jauna prostitute iš Lietuvos.

Lietuviai Vašingtone paminėjo Holokausto atminimo dieną (3)

Ketvirtadienį Lietuvos ambasada JAV Vašingtone surengė Holokausto dienos – Yoma HaShoah minėjimo renginį, skirtą Japonijos Generalinio konsulo Kaune Čiune (Sempo) Sugiharos atminimui. Renginys organizuotas kartu su partneriais - JAV Valstybės departamentu, Japonijos ir Izraelio ambasadomis. Čiune Sempo Sugiharos 1940 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais išduotų vizų dėka buvo išgelbėti 6000 žydų kilmės asmenų.