Briuselio debatų klube L.Donskis griovė Berlyno sienos likučius

 (53)
“Viskas įvyko per daug lengvai”, “Mes dar nesumokėjom tikrosios kainos“, “Mūsų dar laukia smūgiai”, - štai tokie perspėjimai Berlyno sienos griūties jubiliejaus fone lapkričio 11 d. vakare sklido iš profesoriaus Leonido Donskio lūpų. Į antrąją savo diskusiją susirinkęs Briuselio lietuvių debatų klubas filosofą ir Europos Parlamento narį pasikvietė, kad aptartų pasekmes, kurias pasaulis ir Lietuva išgyvena praėjus 20 metų nuo didžiojo istorijos lūžio – Šaltojo karo pabaigos.
Briuselio debatų klube L.Donskis griovė Berlyno sienos likučius
© G.Anuškevičiūtės nuotr.

Diskusijos pradžią ir pabaigą įrėmino L. Donskio sudainuoti „The Beatles“ kūriniai. Pasak profesoriaus, „The Beatles“, „Pink Floyd“ ir, apskirtai, rokas, už geležinės uždangos likusiai Rytinei Europai simbolizavo maištą. 

„Ir tas Rytuose sukilęs maištas neįtikėtinai lengvai nušlavė šitokio agresyvumo valstybę - Tarybų Sąjungą“. Todėl 1989 - tuosius L. Donskis vadina „Annus Mirabilis“ (liet. - stebuklų metais). „Įvyko toks lūžis, kad ne visi jį gali suvokti.Tų išgyvenimų būtų užtekę dviems, trims gyvenimams – o visą tai turėjo išgyventi viena karta“.

Nors nuo Berlyno sienos griūties praėjo jau 20 metų, L. Donskis susirinkusiems disputantams siūlė per anksti neatsipalaiduoti: „Mes dar nepatyrėme visų Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasekmių. Imperijų griūvimai yra sukrečiantys dalykai ir nebūna tokie lengvi...Mūsų dar laukia smūgiai, mūsų dar laukia ta karti taurė, kurią turėsime išgerti“. Profesorius argumentavo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje nebeliko politinių ir ekonominių sienų, tačiau mentalinės sienos išliko ir naujos sienos iškilo pačioje Lietuvoje, visuomenės viduje, o "Berlyno siena" pasistūmėjo toliau į Rytus.

Diskusijos dalyvių paklaustas apie asmenybių įtaką istorinių įvykių tėkmei, prof.L. Donskis konstatavo, jog ne stiprios, o būtent – silpnos - asmenybės suvaidino didelį vaidmenį baigiant Šaltąjį karą.„Tegyvuoja silpnumas!“, – ironiškai reziumavo L Donskis. – „Jeigu M.Gorbačiovas būtų buvęs stipresnis – galėjo viskas baigtis kitaip. Būtent jo silpnumas ir neryžtingumas mus išgelbėjo“.

Laikotarpis po Berlyno sienos griuvimo Lietuvai, anot Leonido Donskio, buvo laimingas: Lietuva turėjo tikslą, galėjo didžiuotis savimi.

“Lietuviai buvo patys drąsiausi, vieninteliai išdrįsę mesti Tarybų Sąjungai pirštinę. Lietuva sėkmingai pasinaudojo geopolitiniais lūžiais – žinojo, ko nori ir greitai integravosi į Vakarų struktūras“. Tačiau, pasak filosofo ir politiko, nesugebėjimas suformuluoti naujų strateginių užduočių šiandieną Lietuvai yra didžiulė bėda. „ Sprendžiam netikras problemas, kurias prisifantazuojam, prisigraibstome iš laikraščių – kad ir problemą, jog neva musulmonai, Turkijai įstojus į ES, užpuls Lietuvą... Na kam mes ten rūpime? Simuliacinė tikrovė Lietuvoje yra akivaizdi“.

„Kodėl estams sekasi geriau?“. Šis diskusijoje nuskambėjęs klausimas publiką sujaudino labiausiai. Pasak L. Donskio, kuriam teko dirbti šioje šalyje, estai save gina ir savo atžvilgiu yra pozityvesni – jie turi nedidelės šalies savimonę, kai tuo tarpu lietuviai mano esą didesni nei iš tikrųjų. “Ar galite įsivaizduoti estą, sakantį, jog Estija – regiono lyderė? Tikriausiai ne. Tuo tarpu lietuviai, vargu, ar suvokdami savo geopolitinę vietą, nori jaustis lygiaverčiai su lenkais. Lietuviai yra paveldėję šlėktų-plikbajorių sindromą ir vis dar vaduoja LDK žemes - Ukrainą, Baltarusiją“.

www.DELFI.lt
Užsienio naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuviai svetur

Lietuvis apie egzotišką šalį: čia moterims leidžiama važiuoti per raudoną (28)

Jau metus lietuvis Jaunius (26m.) gyvena vienoje iš kontrastingiausių pasaulio šalių. Į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) drąsus jaunuolis išvyko darbo reikalais. Vasaros saule besilepinantis vaikinas „Tiesai“ pasakojo apie šią tolimą šalį, kur kontrastai rėžia akį kalbant apie ir apie gamtą, ir apie kasdienybę, ir apie žmones.

Lietuvė Kipre: svetima šalis myli labiau nei tėvynė (240)

Septynerius metus Kipre gyvenanti lietuvė Dalia Gruzdienė, palikusi Lietuvoje vyrą ir butą, grįžti į tėvynę kol kas neplanuoja. Ji sako, kad svetima valstybė savo darbuotojais rūpinasi labiau nei Lietuva: „Jei gaunu 1000 eurų algą, man, kaip niekur nieko, moka 600 eurų pašalpą ir neklausia, ar ieškausi darbo, ar neieškau, kodėl neieškau.“

Lietuvė rado aukso gyslą: pakliuvę į bėdą, emigrantai būriais plaukia pas ją (60)

Justina Kalkauskaitė-Vasiliauskienė – jauna, aktyvi ir ryžtinga lietuvė, kuri užsibrėžto tikslo siekia ramiai ir apgalvotai. Kaip ir daugelis, į Jungtinę Karalystę (JK) atvykusi vos keliems mėnesiams užsidirbti vasaros atostogų metu, čia pasiliko ir netgi sugalvojo, kuo galėtų būti naudinga šalyje gyvenantiems tautiečiams. 28-erių merginos pateikta idėja patikėjo ir britai darbdaviai, kurie ir ėmėsi plėtoti verslo pasiūlymą.

Rytų Londone verslaujantiems lietuviams – skaudi susidūrimų su vietiniais banditais patirtis (33)

Per Londoną nusiritusi lietuviškų parduotuvių apiplėšimų banga, pridariusi milžiniškų nuostolių ir įbauginusi vietos prekybininkus, nuslūgo. Nors įtariamieji – jau už grotų, nukentėję verslininkai TIESAI teigė, kad ši itin nemaloni patirtis juos, kai ko išmokė.

Dar vienas lietuvių rojus, kur valytojas uždirba 1295 eurus (248)

Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė Rūta Žičkienė čia gyvena jau daugiau nei šešerius metus. „Esu ekonominė migrantė“, – juokėsi pašnekovė pasakodama, kaip lietuviams čia sekasi gyventi, ir vardydama, kiek kainuoja gyvenimas skandinaviškame krašte. Pasirodo, čia tautiečiai už buto nuomą moka kone tris minimalius lietuviškus mėnesinius darbo užmokesčius ir tai nėra daug.