Briuselio debatų klube L.Donskis griovė Berlyno sienos likučius

 (53)
“Viskas įvyko per daug lengvai”, “Mes dar nesumokėjom tikrosios kainos“, “Mūsų dar laukia smūgiai”, - štai tokie perspėjimai Berlyno sienos griūties jubiliejaus fone lapkričio 11 d. vakare sklido iš profesoriaus Leonido Donskio lūpų. Į antrąją savo diskusiją susirinkęs Briuselio lietuvių debatų klubas filosofą ir Europos Parlamento narį pasikvietė, kad aptartų pasekmes, kurias pasaulis ir Lietuva išgyvena praėjus 20 metų nuo didžiojo istorijos lūžio – Šaltojo karo pabaigos.
© G.Anuškevičiūtės nuotr.

Diskusijos pradžią ir pabaigą įrėmino L. Donskio sudainuoti „The Beatles“ kūriniai. Pasak profesoriaus, „The Beatles“, „Pink Floyd“ ir, apskirtai, rokas, už geležinės uždangos likusiai Rytinei Europai simbolizavo maištą. 

„Ir tas Rytuose sukilęs maištas neįtikėtinai lengvai nušlavė šitokio agresyvumo valstybę - Tarybų Sąjungą“. Todėl 1989 - tuosius L. Donskis vadina „Annus Mirabilis“ (liet. - stebuklų metais). „Įvyko toks lūžis, kad ne visi jį gali suvokti.Tų išgyvenimų būtų užtekę dviems, trims gyvenimams – o visą tai turėjo išgyventi viena karta“.

Nors nuo Berlyno sienos griūties praėjo jau 20 metų, L. Donskis susirinkusiems disputantams siūlė per anksti neatsipalaiduoti: „Mes dar nepatyrėme visų Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasekmių. Imperijų griūvimai yra sukrečiantys dalykai ir nebūna tokie lengvi...Mūsų dar laukia smūgiai, mūsų dar laukia ta karti taurė, kurią turėsime išgerti“. Profesorius argumentavo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje nebeliko politinių ir ekonominių sienų, tačiau mentalinės sienos išliko ir naujos sienos iškilo pačioje Lietuvoje, visuomenės viduje, o "Berlyno siena" pasistūmėjo toliau į Rytus.

Diskusijos dalyvių paklaustas apie asmenybių įtaką istorinių įvykių tėkmei, prof.L. Donskis konstatavo, jog ne stiprios, o būtent – silpnos - asmenybės suvaidino didelį vaidmenį baigiant Šaltąjį karą.„Tegyvuoja silpnumas!“, – ironiškai reziumavo L Donskis. – „Jeigu M.Gorbačiovas būtų buvęs stipresnis – galėjo viskas baigtis kitaip. Būtent jo silpnumas ir neryžtingumas mus išgelbėjo“.

Laikotarpis po Berlyno sienos griuvimo Lietuvai, anot Leonido Donskio, buvo laimingas: Lietuva turėjo tikslą, galėjo didžiuotis savimi.

“Lietuviai buvo patys drąsiausi, vieninteliai išdrįsę mesti Tarybų Sąjungai pirštinę. Lietuva sėkmingai pasinaudojo geopolitiniais lūžiais – žinojo, ko nori ir greitai integravosi į Vakarų struktūras“. Tačiau, pasak filosofo ir politiko, nesugebėjimas suformuluoti naujų strateginių užduočių šiandieną Lietuvai yra didžiulė bėda. „ Sprendžiam netikras problemas, kurias prisifantazuojam, prisigraibstome iš laikraščių – kad ir problemą, jog neva musulmonai, Turkijai įstojus į ES, užpuls Lietuvą... Na kam mes ten rūpime? Simuliacinė tikrovė Lietuvoje yra akivaizdi“.

„Kodėl estams sekasi geriau?“. Šis diskusijoje nuskambėjęs klausimas publiką sujaudino labiausiai. Pasak L. Donskio, kuriam teko dirbti šioje šalyje, estai save gina ir savo atžvilgiu yra pozityvesni – jie turi nedidelės šalies savimonę, kai tuo tarpu lietuviai mano esą didesni nei iš tikrųjų. “Ar galite įsivaizduoti estą, sakantį, jog Estija – regiono lyderė? Tikriausiai ne. Tuo tarpu lietuviai, vargu, ar suvokdami savo geopolitinę vietą, nori jaustis lygiaverčiai su lenkais. Lietuviai yra paveldėję šlėktų-plikbajorių sindromą ir vis dar vaduoja LDK žemes - Ukrainą, Baltarusiją“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Grįžusieji į Lietuvą paneigia mitą: svarbiausia tikrai ne pinigai (116)

Aukštesnė gyvenimo kokybė, įdomus darbas ir šiuolaikiška darbo kultūra yra svarbiausi motyvai sprendžiant dėl grįžimo gyventi ir dirbti Lietuvoje – sutartinai tvirtina personalo specialistai, darbdaviai ir patys grįžę į Lietuvą darbuotojai. Su specialistu trūkumu susidūrę mūsų šalies darbdaviai nelaukia politikų sprendimų, kaip sustabdyti emigraciją ir susigražinti išvažiavusius, o patys sėkmingai parsivilioja išvykusius lietuvius.

Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” vaizdo įrašas (1)

Vis labiau nuogastaujama dėl didėjančių emigracijos tempų iš Lietuvos ir kaip tai paveiks šalies raidą. Vien per 2016 metus iš Lietuvos išvyko apie 30000 piliečių, kurių didžioji dauguma planuoja savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje.

Th. May turi gerų žinių lietuvių emigrantams (123)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May teigia, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, „labai prisideda prie mūsų ekonomikos ir visuomenės gerovės“. Tokiu būdu politikė išreiškė paramą tokių žmonių teisei pasilikti jos šalyje Londonui atsiskyrus nuo Briuselio, skelbia standard.co.uk.

Karti emigranto patirtis: pamirškite žmogiškumą, man buvo labai blogai (160)

Vidurinės mokyklos nebaigusiam lietuviui emigrantui Šiaurės Airijoje teko patirti neįdomaus darbo ir dar neįdomesnio nedarbo sunkumus bei depresiją, kurią išsigydė budizmo pagalba. Dabar jis padeda neprarasti ūpo kitiems sunkiai besijaučiantiems emigrantams.

Emigrantai apie valytojas su aukštuoju: blogai kalbama iš pavydo (189)

Išvykti į vis dar itin viliojančią Didžiąją Britaniją lietuvius veja studijos, naujų potyrių ir karjeros perspektyvų galimybės, visgi dažniausiai – geresnių gyvenimo sąlygų troškimas. Neretai tik atvykęs tautietis susiduria su sunkumais pritapti ir įsikurti, tad netgi ir su aukštuoju išsilavinimu griebiasi daugelio linčiuojamų valytojo ar statybininko pareigų. Vieniems šios sritys tebūna tarpinė stotelė atsispirti, kitiems metų metais svetur taip ir lieka karjeros aukščiausiu tašku.