Briuselio debatų klube L.Donskis griovė Berlyno sienos likučius

 (53)
“Viskas įvyko per daug lengvai”, “Mes dar nesumokėjom tikrosios kainos“, “Mūsų dar laukia smūgiai”, - štai tokie perspėjimai Berlyno sienos griūties jubiliejaus fone lapkričio 11 d. vakare sklido iš profesoriaus Leonido Donskio lūpų. Į antrąją savo diskusiją susirinkęs Briuselio lietuvių debatų klubas filosofą ir Europos Parlamento narį pasikvietė, kad aptartų pasekmes, kurias pasaulis ir Lietuva išgyvena praėjus 20 metų nuo didžiojo istorijos lūžio – Šaltojo karo pabaigos.
© G.Anuškevičiūtės nuotr.

Diskusijos pradžią ir pabaigą įrėmino L. Donskio sudainuoti „The Beatles“ kūriniai. Pasak profesoriaus, „The Beatles“, „Pink Floyd“ ir, apskirtai, rokas, už geležinės uždangos likusiai Rytinei Europai simbolizavo maištą. 

„Ir tas Rytuose sukilęs maištas neįtikėtinai lengvai nušlavė šitokio agresyvumo valstybę - Tarybų Sąjungą“. Todėl 1989 - tuosius L. Donskis vadina „Annus Mirabilis“ (liet. - stebuklų metais). „Įvyko toks lūžis, kad ne visi jį gali suvokti.Tų išgyvenimų būtų užtekę dviems, trims gyvenimams – o visą tai turėjo išgyventi viena karta“.

Nors nuo Berlyno sienos griūties praėjo jau 20 metų, L. Donskis susirinkusiems disputantams siūlė per anksti neatsipalaiduoti: „Mes dar nepatyrėme visų Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasekmių. Imperijų griūvimai yra sukrečiantys dalykai ir nebūna tokie lengvi...Mūsų dar laukia smūgiai, mūsų dar laukia ta karti taurė, kurią turėsime išgerti“. Profesorius argumentavo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje nebeliko politinių ir ekonominių sienų, tačiau mentalinės sienos išliko ir naujos sienos iškilo pačioje Lietuvoje, visuomenės viduje, o "Berlyno siena" pasistūmėjo toliau į Rytus.

Diskusijos dalyvių paklaustas apie asmenybių įtaką istorinių įvykių tėkmei, prof.L. Donskis konstatavo, jog ne stiprios, o būtent – silpnos - asmenybės suvaidino didelį vaidmenį baigiant Šaltąjį karą.„Tegyvuoja silpnumas!“, – ironiškai reziumavo L Donskis. – „Jeigu M.Gorbačiovas būtų buvęs stipresnis – galėjo viskas baigtis kitaip. Būtent jo silpnumas ir neryžtingumas mus išgelbėjo“.

Laikotarpis po Berlyno sienos griuvimo Lietuvai, anot Leonido Donskio, buvo laimingas: Lietuva turėjo tikslą, galėjo didžiuotis savimi.

“Lietuviai buvo patys drąsiausi, vieninteliai išdrįsę mesti Tarybų Sąjungai pirštinę. Lietuva sėkmingai pasinaudojo geopolitiniais lūžiais – žinojo, ko nori ir greitai integravosi į Vakarų struktūras“. Tačiau, pasak filosofo ir politiko, nesugebėjimas suformuluoti naujų strateginių užduočių šiandieną Lietuvai yra didžiulė bėda. „ Sprendžiam netikras problemas, kurias prisifantazuojam, prisigraibstome iš laikraščių – kad ir problemą, jog neva musulmonai, Turkijai įstojus į ES, užpuls Lietuvą... Na kam mes ten rūpime? Simuliacinė tikrovė Lietuvoje yra akivaizdi“.

„Kodėl estams sekasi geriau?“. Šis diskusijoje nuskambėjęs klausimas publiką sujaudino labiausiai. Pasak L. Donskio, kuriam teko dirbti šioje šalyje, estai save gina ir savo atžvilgiu yra pozityvesni – jie turi nedidelės šalies savimonę, kai tuo tarpu lietuviai mano esą didesni nei iš tikrųjų. “Ar galite įsivaizduoti estą, sakantį, jog Estija – regiono lyderė? Tikriausiai ne. Tuo tarpu lietuviai, vargu, ar suvokdami savo geopolitinę vietą, nori jaustis lygiaverčiai su lenkais. Lietuviai yra paveldėję šlėktų-plikbajorių sindromą ir vis dar vaduoja LDK žemes - Ukrainą, Baltarusiją“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Toskanoje lietuvė rado ir meilę, ir gyvenimo aistrą (15)

Toskana – vienas gražiausių Italijos regionų. Lietuvė Dalia Smagurauskaitė ten vyko dirbti ir nuolat kartojo sau, kad niekada nepamils italo, bet, taip sakydama, gerokai paskubėjo, mat įsimylėjo ir Italiją, ir italą.

Emigranto sėkmės istorija: dirba vienoje didžiausių britų TV, bet vieną dieną žada grįžti į Lietuvą (62)

Nemažai lietuvių svetur persikelia norėdami susikurti patogesnį gyvenimą, kiti – ieškodami laikino, bet solidaus uždarbio arba neapsikentę, kaip dažnai sakoma, slogios atmosferos tėvynėje. Ir visi jau seniausiai žino, kad emigravusių tautiečių gyvenimo pradžia užsienyje dažnai būna sunki. Bet, pasirodo, tikrai ne visų. Bent jau taip „Tiesai“ sakė 29-erių Marius Čižiūnas.

Lietuvė Škotijoje dirba darbą, kurį imigrantai gauna retai (112)

Iš Pakruojo kilusi Laura Jarošienė dabar gyvena Škotijoje, mažame miestelyje šalia sostinės Edinburgo. Čia Laurai pavyko įsidarbinti valstybiniame pašte. Kaip ir visoje Didžiojoje Britanijoje, taip ir Škotijoje pašto tarnyba vadinama karališkąja.

Emigrantas šauktinis: jeigu grįšiu į Lietuvą, rizikuoju prarasti viską (989)

Septynerius metus Londone gyvenantis 25-erių lietuvis Vaidotas (tikrasis vardas redakcijai žinomas - DELFI) piktinasi ir sako esantis nusivylęs dėl to, kad turi mesti viską ir grįžti į Lietuvą, nes buvo pašauktas į privalomąją karo tarnybą.

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (23)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.