Briuselio debatų klube L.Donskis griovė Berlyno sienos likučius

 (53)
“Viskas įvyko per daug lengvai”, “Mes dar nesumokėjom tikrosios kainos“, “Mūsų dar laukia smūgiai”, - štai tokie perspėjimai Berlyno sienos griūties jubiliejaus fone lapkričio 11 d. vakare sklido iš profesoriaus Leonido Donskio lūpų. Į antrąją savo diskusiją susirinkęs Briuselio lietuvių debatų klubas filosofą ir Europos Parlamento narį pasikvietė, kad aptartų pasekmes, kurias pasaulis ir Lietuva išgyvena praėjus 20 metų nuo didžiojo istorijos lūžio – Šaltojo karo pabaigos.
© G.Anuškevičiūtės nuotr.

Diskusijos pradžią ir pabaigą įrėmino L. Donskio sudainuoti „The Beatles“ kūriniai. Pasak profesoriaus, „The Beatles“, „Pink Floyd“ ir, apskirtai, rokas, už geležinės uždangos likusiai Rytinei Europai simbolizavo maištą. 

„Ir tas Rytuose sukilęs maištas neįtikėtinai lengvai nušlavė šitokio agresyvumo valstybę - Tarybų Sąjungą“. Todėl 1989 - tuosius L. Donskis vadina „Annus Mirabilis“ (liet. - stebuklų metais). „Įvyko toks lūžis, kad ne visi jį gali suvokti.Tų išgyvenimų būtų užtekę dviems, trims gyvenimams – o visą tai turėjo išgyventi viena karta“.

Nors nuo Berlyno sienos griūties praėjo jau 20 metų, L. Donskis susirinkusiems disputantams siūlė per anksti neatsipalaiduoti: „Mes dar nepatyrėme visų Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasekmių. Imperijų griūvimai yra sukrečiantys dalykai ir nebūna tokie lengvi...Mūsų dar laukia smūgiai, mūsų dar laukia ta karti taurė, kurią turėsime išgerti“. Profesorius argumentavo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje nebeliko politinių ir ekonominių sienų, tačiau mentalinės sienos išliko ir naujos sienos iškilo pačioje Lietuvoje, visuomenės viduje, o "Berlyno siena" pasistūmėjo toliau į Rytus.

Diskusijos dalyvių paklaustas apie asmenybių įtaką istorinių įvykių tėkmei, prof.L. Donskis konstatavo, jog ne stiprios, o būtent – silpnos - asmenybės suvaidino didelį vaidmenį baigiant Šaltąjį karą.„Tegyvuoja silpnumas!“, – ironiškai reziumavo L Donskis. – „Jeigu M.Gorbačiovas būtų buvęs stipresnis – galėjo viskas baigtis kitaip. Būtent jo silpnumas ir neryžtingumas mus išgelbėjo“.

Laikotarpis po Berlyno sienos griuvimo Lietuvai, anot Leonido Donskio, buvo laimingas: Lietuva turėjo tikslą, galėjo didžiuotis savimi.

“Lietuviai buvo patys drąsiausi, vieninteliai išdrįsę mesti Tarybų Sąjungai pirštinę. Lietuva sėkmingai pasinaudojo geopolitiniais lūžiais – žinojo, ko nori ir greitai integravosi į Vakarų struktūras“. Tačiau, pasak filosofo ir politiko, nesugebėjimas suformuluoti naujų strateginių užduočių šiandieną Lietuvai yra didžiulė bėda. „ Sprendžiam netikras problemas, kurias prisifantazuojam, prisigraibstome iš laikraščių – kad ir problemą, jog neva musulmonai, Turkijai įstojus į ES, užpuls Lietuvą... Na kam mes ten rūpime? Simuliacinė tikrovė Lietuvoje yra akivaizdi“.

„Kodėl estams sekasi geriau?“. Šis diskusijoje nuskambėjęs klausimas publiką sujaudino labiausiai. Pasak L. Donskio, kuriam teko dirbti šioje šalyje, estai save gina ir savo atžvilgiu yra pozityvesni – jie turi nedidelės šalies savimonę, kai tuo tarpu lietuviai mano esą didesni nei iš tikrųjų. “Ar galite įsivaizduoti estą, sakantį, jog Estija – regiono lyderė? Tikriausiai ne. Tuo tarpu lietuviai, vargu, ar suvokdami savo geopolitinę vietą, nori jaustis lygiaverčiai su lenkais. Lietuviai yra paveldėję šlėktų-plikbajorių sindromą ir vis dar vaduoja LDK žemes - Ukrainą, Baltarusiją“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Savo verslu Tenerifėje užsiimanti emigrantė: Lietuvoje stebina vestuvių kainos (16)

Kad ir kaip mylėtume Lietuvą, kiekvienas tikrai esame pasvajojęs apie gyvenimą šiltuose kraštuose. Nerūpestingą kasdienybę ten, kur nėra nei šildymo, nei žieminių padangų. Kur miegoti galima kad ir po atviru dangumi ir kasdien mėgautis maudynėmis. Kitaip tariant, gyventi rojuje. O rojumi tikrai galima pavadinti Tenerifę – Kanarų salą, kurią skalauja Atlanto vandenynas. Nors ten įsikūrusiai lietuvei Dovilei ji rojumi, bent iš pradžių, nepasirodė.

Suprato, kad Airijoje pinigai ant medžių neauga (46)

Į užsienį išvykę lietuviai pyksta, kai kas nors pasako, kad pasirinkę darbą emigracijoje jie neva pasirinko lengvesnį kelią. Šiaulietis Paulius Vilčiauskas tvirtina, kad iš tikrųjų emigrantams daug sunkiau nei tiems, kurie dirba Lietuvoje. Vos 21 metų vaikinas laidai „Emigrantai“ prisipažįsta tikėjęsis visai kitokios realybės, kai baigęs mokyklą prieš porą metų nusprendė išvykti į Airiją.

Londono Sičio lietuvių klubui vadovaus M. Raugalas (6)

Londono centre įvyko Londono Sičio lietuvių klubo metinis susitikimas, kurio metu susirinkę nariai antrai kadencijai išrinko dabartinį klubo prezidentą Marių Raugalą.

Kitoks lietuvių emigrantų gyvenimas: milžiniški honorarai ir namas turtuolių kvartale (49)

Lietuvis Airijoje mėgaujasi savo vardo žinomumu visame pasaulyje ir turtingo gyvenimo prabanga, viso to pasiekęs tatuiruotėmis. „Mano darbui reikia pasiryžti, tai tikrai ne kiekvienam žmogui”, – kalbėdamas LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai”, įspėja išgarsėjęs tautietis.

„Naktinis virėjas“: tatuiruočių meistras apie gyvenimą Airijoje, garsius klientus ir ypatingą ženklą ant rankos (1)

Airijos lietuvių televizijos „LT1“ gyvenimo būdo pirmojoje laidoje „Naktinis virėjas“ svečiuojasi Dubline gyvenantis ir pasaulyje gerai žinomas tatuiruočių meistras Remigijus Čižauskas. Į „Remis Tattoo" studiją atvyksta klientai iš įvairių šalių, o patį meistrą galima sutikti pagrindiniuose pasaulio tatuiruočių festivaliuose