Briuselio debatų klube L.Donskis griovė Berlyno sienos likučius

 (53)
“Viskas įvyko per daug lengvai”, “Mes dar nesumokėjom tikrosios kainos“, “Mūsų dar laukia smūgiai”, - štai tokie perspėjimai Berlyno sienos griūties jubiliejaus fone lapkričio 11 d. vakare sklido iš profesoriaus Leonido Donskio lūpų. Į antrąją savo diskusiją susirinkęs Briuselio lietuvių debatų klubas filosofą ir Europos Parlamento narį pasikvietė, kad aptartų pasekmes, kurias pasaulis ir Lietuva išgyvena praėjus 20 metų nuo didžiojo istorijos lūžio – Šaltojo karo pabaigos.
© G.Anuškevičiūtės nuotr.

Diskusijos pradžią ir pabaigą įrėmino L. Donskio sudainuoti „The Beatles“ kūriniai. Pasak profesoriaus, „The Beatles“, „Pink Floyd“ ir, apskirtai, rokas, už geležinės uždangos likusiai Rytinei Europai simbolizavo maištą. 

„Ir tas Rytuose sukilęs maištas neįtikėtinai lengvai nušlavė šitokio agresyvumo valstybę - Tarybų Sąjungą“. Todėl 1989 - tuosius L. Donskis vadina „Annus Mirabilis“ (liet. - stebuklų metais). „Įvyko toks lūžis, kad ne visi jį gali suvokti.Tų išgyvenimų būtų užtekę dviems, trims gyvenimams – o visą tai turėjo išgyventi viena karta“.

Nors nuo Berlyno sienos griūties praėjo jau 20 metų, L. Donskis susirinkusiems disputantams siūlė per anksti neatsipalaiduoti: „Mes dar nepatyrėme visų Tarybų Sąjungos subyrėjimo pasekmių. Imperijų griūvimai yra sukrečiantys dalykai ir nebūna tokie lengvi...Mūsų dar laukia smūgiai, mūsų dar laukia ta karti taurė, kurią turėsime išgerti“. Profesorius argumentavo, kad per pastaruosius 20 metų Europoje nebeliko politinių ir ekonominių sienų, tačiau mentalinės sienos išliko ir naujos sienos iškilo pačioje Lietuvoje, visuomenės viduje, o "Berlyno siena" pasistūmėjo toliau į Rytus.

Diskusijos dalyvių paklaustas apie asmenybių įtaką istorinių įvykių tėkmei, prof.L. Donskis konstatavo, jog ne stiprios, o būtent – silpnos - asmenybės suvaidino didelį vaidmenį baigiant Šaltąjį karą.„Tegyvuoja silpnumas!“, – ironiškai reziumavo L Donskis. – „Jeigu M.Gorbačiovas būtų buvęs stipresnis – galėjo viskas baigtis kitaip. Būtent jo silpnumas ir neryžtingumas mus išgelbėjo“.

Laikotarpis po Berlyno sienos griuvimo Lietuvai, anot Leonido Donskio, buvo laimingas: Lietuva turėjo tikslą, galėjo didžiuotis savimi.

“Lietuviai buvo patys drąsiausi, vieninteliai išdrįsę mesti Tarybų Sąjungai pirštinę. Lietuva sėkmingai pasinaudojo geopolitiniais lūžiais – žinojo, ko nori ir greitai integravosi į Vakarų struktūras“. Tačiau, pasak filosofo ir politiko, nesugebėjimas suformuluoti naujų strateginių užduočių šiandieną Lietuvai yra didžiulė bėda. „ Sprendžiam netikras problemas, kurias prisifantazuojam, prisigraibstome iš laikraščių – kad ir problemą, jog neva musulmonai, Turkijai įstojus į ES, užpuls Lietuvą... Na kam mes ten rūpime? Simuliacinė tikrovė Lietuvoje yra akivaizdi“.

„Kodėl estams sekasi geriau?“. Šis diskusijoje nuskambėjęs klausimas publiką sujaudino labiausiai. Pasak L. Donskio, kuriam teko dirbti šioje šalyje, estai save gina ir savo atžvilgiu yra pozityvesni – jie turi nedidelės šalies savimonę, kai tuo tarpu lietuviai mano esą didesni nei iš tikrųjų. “Ar galite įsivaizduoti estą, sakantį, jog Estija – regiono lyderė? Tikriausiai ne. Tuo tarpu lietuviai, vargu, ar suvokdami savo geopolitinę vietą, nori jaustis lygiaverčiai su lenkais. Lietuviai yra paveldėję šlėktų-plikbajorių sindromą ir vis dar vaduoja LDK žemes - Ukrainą, Baltarusiją“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Lietuvio gyvenimas Barselonoje: kitokie santykiai darbe, kitos kainos ir daugiau saulės (21)

Tomui gerai sekėsi Lietuvoje, bet jis išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. „Drabužių kainos [Barselonoje] yra mažesnės vienareikšmiškai. Lietuvoje labai brangu rengtis, kiek palyginu. Čia mažesnės išlaidos šildymui, o Lietuvoje visi su baime laukia šildymo sezono. Čia to nėra, nereikia šiltų žieminių drabužių, tas turbūt kaupiasi, tauposi. Čia susidaro įspūdis, kad žmonės mažiau serga, nežinau, galbūt dėl saulės“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Emigrantai“ pašnekovas.

Dėl viešnamyje sutiktos lietuvaitės galvą pametęs britas užsakė savo žmonos žmogžudystę (95)

Teisme Londone narpliojama byla, kurioje savo žmonos nužudymo užsakymu kaltinamas vyras – sutuoktine jis atsikratyti norėjo dėl to, kad galėtų pasisavinti jos turtą ir gyventi su jauna prostitute iš Lietuvos.

Lietuviai Vašingtone paminėjo Holokausto atminimo dieną (3)

Ketvirtadienį Lietuvos ambasada JAV Vašingtone surengė Holokausto dienos – Yoma HaShoah minėjimo renginį, skirtą Japonijos Generalinio konsulo Kaune Čiune (Sempo) Sugiharos atminimui. Renginys organizuotas kartu su partneriais - JAV Valstybės departamentu, Japonijos ir Izraelio ambasadomis. Čiune Sempo Sugiharos 1940 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais išduotų vizų dėka buvo išgelbėti 6000 žydų kilmės asmenų.

Lietuvių atsakas į „Brexit“ – antroji „BackTo.LT“ konferencija Londone (32)

Atsakydami išstojimo iš ES procesą aktyvavusiai Didžiosios Britanijos premjerei balandžio 8 d. Londone lietuviai rengia antrąją „BackTo.LT“ projekto „Atgal į Lietuvą!“ konferenciją Londone. Projekto iniciatoriai siekia parodyti Lietuvoje atsiradusias naujas karjeros ir verslo galimybes bei pakviesti lietuvius iš viso pasaulio prisidėti prie modernios Lietuvos kūrimo, užmegzti naujus verslo ryšius.

Delyje paminėtas Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių sidabrinis jubiliejus (4)

Delyje trečiadienį paminėta Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 25-erių metų sukaktis. Šia proga prestižiniame renginių ir konferencijų centre „India International Centre“ surengti du pristatymai – knygos „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ ir dokumentinio filmo „Lietuvos kolumbai Indijoje“.