Britų turtuoliui skyrybos su lietuvaite kainavo brangiaiuž jos „blizgučius“ mokėdavo įspūdingas sumas

 (249)
Buvusi santechnikos magnato mylimoji pareiškė turinti teisę į judviejų antrą namą, esantį Sobridžverto miestelyje. Pasak jos, tai buvo jo „dovana“ jai, rašo telegraph.co.uk.
Greta Černiauskaitė
Greta Černiauskaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Verslininkas buvo priverstas atiduoti lietuvei 650 tūkstančių svarų (863 tūkstančius eurų) kainuojantį namą. Kai pora susipažino, moteris dirbo valytoja Nacionalinėje galerijoje.

62 metų magnatas Johnas Hogginsas teisme aiškino, kad 47 metų Greta Černiauskaitė nuolat iš jo reikalavo kažką nupirkti: namą ir „daugumos Bondo gatvės parduotuvių turinį“.

Jis nupirko jai 160 tūkstančių svarų (212 tūkstančių eurų) kainuojantį „Bentley“, finansavo jos apie 100 tūkstančių svarų (133 tūkstančius eurų) atsiėjusius pasivaikščiojimus po drabužių ir papuošalų parduotuves, taip pat nepagailėjo 8 tūkstančių svarų (10,6 tūkstančio eurų) monogramomis puoštai patalynei ir rankšluosčiams, kurie atkeliavo iš Milano.

Pora turėjo namus Hartfordšyre, Ispanijoje ir Floridoje, atostogaudavo Aliaskoje, Kuboje, Tailande ir Mauricijuje. Iš savo sukurtos verslo imperijos lėšų J. Hogginsas sau per metus skirdavo beveik 150 tūkstančių svarų (200 tūkstančių eurų), o mylimajai mokėjo iki 93 tūkstančių svarų (123 tūkstančių eurų) atlyginimą, nors ji nedirbo.

Tačiau kai po devynerius metus trukusių santykių pora galiausiai išsiskyrė, G. Černiauskaitė – dabar verslininkė ir modelis – tvirtino turinti teisę į jų antrąjį namą Sobridžverto miestelyje, Hartfordšyro grafystėje.

Ginčydamas buvusios mylimosios reikalavimą J. Hogginas tvirtino, kad jis sumokėjo 100 tūkstančių svarų (133 tūkstančių eurų) užstatą 2009 metais, o vėliau visas išlaidas ir hipotekos mokėjimus. Tačiau po teismo posėdžio pirmos pakopos tribunole Londone teisėja nusprendė, kad minėtas namas yra – ir visada buvo – vienos G. Černiauskaitės.

Teisėja Ann McAllister sakė, kad J. Hogginso sumokėti pinigai buvo „dosnaus“ vyro „dovana“.

„Nėra jokių abejonių, kad Johnas buvo labai dosnus visus šiuos metus ir kad didelės pinigų sumos ėjo per jo rankas, – sakė teisėja. – Iš visų mano turimų įrodymų aišku, kad Johnas labai pyksta ant Gretos ir yra įsitikinęs, kad ji nuo pat pradžių turėjo tikslą iš šių santykių finansiškai išgauti viską, ką tik gali. Jis įrodinėja, kad šie santykiai ėmė blogėti nuo 2007 metų ir jis liko su Greta tik todėl, kad jo jauniausias sūnus ją dievino“.

„Nesiginčijama, kad Greta nuo 2005 iki 2011 metų mėgino pastoti. Taip pat akivaizdu ir gausiai įrodyta mano matytais dokumentais, kad jis buvo nepaprastai dosnus, kiti pasakytų, impulsyvus vyras, kurio paties gyvenimas sudėtingas ir ne visada lengvas, – pridūrė teisėja. – Pagal viską, tai buvo patogumo ir gerovės metai“.

Tribunole paaiškėjo, kad pora susitiko 2004 metais, kai J. Hogginsas artėjo prie pirmosios santuokos pabaigos. G. Černiauskaitė iki tol buvo ištekėjusi du kartus.

J. Hogginsas turėjo kelias santechnikos ir šildymo įmones, jose dirbo daugiau kaip pusšimtis žmonių, jis gaudavo „didelius pelnus“.

Pora gyveno Hodsdone ir taip niekada ir nepersikėlė į namą Sobridžverte. Verslininkas tvirtino teisme, kad buvusi mylimoji atsisakė ten keltis dėl nepakankamos vietos garderobui, nors G. Černiauskaitė tikina, kad šis namas visada buvo numatytas tik savaitgaliams leisti.

Namas buvo užrašytas jos vardu, tačiau dabar J. Hogginsas tvirtina, kad tai padarė tik todėl, kad lengviau gautų paskolą, nes jis jau turėjo skolų.

Vis dėlto teisėja nusprendė: „Sutinku su Gretos parodymais, konkrečiai tuo, kad Johnas patikino ją, jog kad ir kas nutiktų, šis turtas liks jai. Nors ji jo kompanijai nedirbo, sutinku, kad ji stipriai prisidėjo prie to, kad jo gyvenimas būtų lengvesnis, ji padėjo jam su jo vaikais. Taip pat neabejoju, kad ir kokia devynerius metus trukusių santykių baigties priežastis, jie nebuvo tokie nelaimingi, kaip dabar juos nori parodyti Johnas. Mano nuomone, iš visų parodymų aišku, kad Johnas buvo numatęs, kad Greta turėtų savo turto teisiškai“.

A. McAllister pridūrė: „Johnas per tuos metus Gretos reikmėms išleido dideles sumas. Jeigu jis galėjo skirti 100 tūkstančių svarų tam, kas gali būti vadinama blizgučiais, nėra priežasčių manyti, kad dar 100 tūkstančių svarų užstato ir tolimesni pinigai paskolai apmokėti turėtų būti priskiriami kitai kategorijai“.

Pora galutinai išsiskyrė 2013 metais. J. Hogginsas jau spėjo vesti.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Emigrantės istorija: dirbo Anglijoje prie „pragaro mašinos“, o dabar – sėkminga verslininkė (110)

Alytiškė Rima Ratkevičienė nuo mažens norėjo dirbti su vaikais ir būti mokytoja, tačiau gyvenimas pasisuko kiek kita vaga. Po ilgų ir sunkių metų, praleistų Anglijos laukuose, grįžusi į Lietuvą ji atrado save – įkūrė valandinės auklės paslaugas teikiančią studiją.

Lietuvių getai Anglijoje: čia kaip Lietuva – yra visko, ko mums reikia, ir nereikia mokėti kalbos (251)

Londonas ir kiti D. Britanijos didmiesčiai diktuoja savas taisykles, ir joms paklūsta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir emigrantai. O kaip atvykėliai kuriasi mažesniuose Jungtinės Karalystės miestuose?

Kreipiasi į pasaulio lietuvius: jūs nulemsite pusę naujo Seimo sudėties (167)

Gausūs pasaulio lietuvių balsai (arba jų nebuvimas) nulems net pusę naujo Seimo sudėties, akcentuoja Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). Kaip teigiama PLB pranešime, užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbu kuo aktyviau registruotis būsimiems rinkimams ir atsakingai balsuoti. Registracijos laikas baigiasi jau už 5 dienų.

Paskelbtas nedraugiškiausių pasaulio šalių emigrantams sąrašas (60)

Organizacija „InterNations“ atliko kasmetinę apklausą „The Expat Insider“, jos metu paaiškėjo nedraugiškiausios šalys emigrantams. Sąrašo viršuje – Kuveitas, Saudo Arabija ir Čekija.

Emigracijos užkratas Lietuvoje perkopė bet kokius protingumo kriterijus: dar yra kam emigruoti (459)

Nepavykstant tiksliai suskaičiuoti, kiek mūsiškių emigravo iš Lietuvos, kur kas sunkiau apibendrinti dar vieną grupę šalies gyventojų – žmonių, norinčių, tačiau dėl įvairiausių priežasčių negalinčių išvažiuoti. O tokių toli ieškoti nereikia. Ir jeigu jie galiausiai apsispręstų palikti namus, juokai būtų menki.