Darbo Jungtinėje Karalystėje taip ir negavę lietuviai buvo priversti grįžti į Lietuvą, kur jų laukė tūkstantinės skolos – už nuvežimą pas „darbdavius“ jie „įdarbinimą“ siūliusiam vyrui liko skolingi po kelis tūkstančius litų.
„Tai buvo ne gyvenimas, o pragaras“, – prisipažino viena į Angliją užsidirbti pinigų važiavusi moteris. Jai, kaip ir kitiems lietuviams, teko gyventi ankštuose vagonėliuose, nuo ryto iki vakaro dirbti šiltnamiuose, o už darbą fermeriai mokėjo menkas sumas, kurių pakakdavo tik pragyvenimui.
Tai paaiškėjo Kauno miesto apylinkės teismui išnagrinėjus vieno darbą užsienyje siūliusio kauniečio baudžiamąją bylą. Nustatyta, kad jis neįregistravęs savo veiklos ir neturėdamas licencijos į Angliją mikroautobusu veždavo bedarbius.
Už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla teismas kaltinamajam skyrė 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per tris mėnesius.
Atvežti pigios darbo jėgos prašė fermeriai
Bylos duomenimis, kaunietis 2008-2009 m. pasiskelbė dviejuose laikraščiuose – nurodė, kad žmones gali įdarbinti Didžiojoje Britanijoje
„Maždaug prieš 7 metus dirbau Anglijoje gėlių fermoje ir sužinojau, kad pasibaigus gėlių sezonui Anglijoje galima važiuoti skinti gėles į Anglijos vidurį, o vėliau – į Škotiją, – pareigūnams pasakojo kaltinamasis. – Po keleto metų nusprendžiau užsiimti lietuvių vežimu į Angliją, o vėliau iš savo buvusių darbdavių gavau pasiūlymų surasti ir atvežti darbuotojų. Todėl įvairiuose laikraščiuose ir internete pasiskelbiau, kad vežu žmones į Angliją, ten padedu susirasti darbą“.
Vyras teigė, kad pats asmeniškai skinti gėlių į Angliją važiavęs kokius 10 kartų, o kitus asmenis dirbti į Angliją vežė 3-4 kartus, o kitais atvejais surasdavo asmenis, norinčius dirbti Anglijoje ir samdydavo vairuotoją.
„Kiek kartų samdžiau vairuotoją, neatsimenu, tai buvo daugiau kaip 10 kartų, dažnai autobusiuku kartu vykdavo ir kitų asmenų surasti žmonės“, – tikino kaltinamasis.
Jis prisipažino, kad už nuvežimą į Angliją ir apgyvendinimą iš žmonių imdavęs po 500 Lt.
„Dėl darbo žmonėms suteikdavau informaciją, kur atvykus reikia eiti – ar į gamyklą, ar į įdarbinimo agentūrą, ar iš karto dirbti į laukus, be to, jiems taip pat padėdavo ten jau dirbantys lietuviai“, – tikino kaltinamasis.
Pasak jo, 2008 m. vienas pažįstamas advokatas paaiškino, kad galima vežti žmones į užsienį „skolon“ – surašant paprastus vekselius.
„Tada tiems asmenims, kurie neturėdavo pinigų kelionei, pasiūlydavau pasirašyti vekselį įvairioms sumoms – tai priklausydavo nuo termino, per kiek laiko jie pasižadėdavo pinigus grąžinti“, – pareigūnams prisipažino kaltinamasis.
Pas kaunietį pareigūnai rado vekselių už daugiau kaip 50 tūkst. Lt, be to, dar vienas vekselis buvo pasirašytas daugiau kaip 11 tūkst. Lt sumai. Paaiškėjo, kad pastaruosius pinigus jam privalo grąžinti vienas vairuotojas, kuriam jis buvo paskolinęs kelionei savo mikroautobusą, o kaip užstatą išrašė vekselį.
Narcizus skynusi moteris: ten užsidirbti buvo neįmanoma
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir bedarbius, kurie už darbą Didžiojoje Britanijoje kaltinamajam mokėjo įspūdingas sumas.
Vienas liudytojų pasakojo, kad su draugu susiviliojo darbu Anglijoje – skelbime buvo rašoma, kad reikalingi darbuotojai darbui šiltnamiuose skinti braškes bei narcizus.
„Kai susitikome su darbą siūliusiu vyru, jis pasakė, kad dar yra tokio darbo Anglijoje, tik reikia turėti pinigų susimokėti už kelionę, – kalbėjo liudytojas. – Pinigų susimokėti už kelionę (apie 1 500 Lt) neturėjau, todėl pasirašiau vekselį tokiai sumai. Tą patį vakarą su draugu susiruošėme ir išvykome į Angliją. Kartu su mumis dirbti į Angliją važiavo apie 10 žmonių. Mus nuvežė į Nordfolk kaimą, toje fermoje jau dirbo nemažai lietuvių“.
Liudytojas teigė, kad fermoje dirbo apie pusantro mėnesio, o vėliau išvyko, nes atlyginimas buvo daug mažesnis negu žadėjo tariantis dėl darbo.
„Lietuvoje mums sakė, kad per savaitę uždirbsime po 300 svarų, o gaudavome po 160-170 svarų“, – teigė jis, pažymėjęs, kad jį įdarbinusiam vyrui pinigų pagal pasirašytą vekselį negrąžino, nes fermos ūkvedys minėjo, jog tai bus išskaičiuota iš uždarbio.
Kita liudytoja teigė, kad susigundė narcizų skynėjos darbu ir netrukus su darbą pasiūliusiu vyru išvažiavo į Angliją.
„Atvežęs mus kažkur Anglijoje į fermą jis nuėjo pas šeimininkus, iš jų elgesio buvo aišku, kad mus atvežęs vyras yra pažįstamas su šeimininkais, – pasakojo moteris. – Pasikalbėjęs su jais tarpininkas išvažiavo. Fermoje jau buvo apie 30 dirbančių lietuvių, tačiau jie jau ruošėsi važiuoti namo, nes baigėsi sezoniniai darbai. Manęs čia darbas ir gyvenimo sąlygos netenkino, nes už bet kokius rūbus, gyvenimo sąlygas reikėjo mokėti. Čia realiai uždirbti buvo neįmanoma. Vienas vietinis anglas mūsų pasigailėjo, nuvežė į stotį ir mes nuvykome pažįstamus, kurie padėjo susirasti kitą darbą“.
Negavę darbo glaudėsi pas lietuvius
Dar kitas vyras geresnio gyvenimo į Angliją vyko kartu su draugu. Jis pasakojo, kad už tarpininkavimą pasirašė 3 tūkst. Lt dydžio vekselį, o pas „darbdavius“ lietuvius nuvežė samdytas vairuotojas.
„Kai atvažiavome į Angliją, mus nuvežė prie kažkokio namo, tačiau kokiame mieste tai buvo, jau neprisimenu, – sakė jis. – Mus pasitikęs lietuvis Darius rankose turėjo papkę, liepė kiekvienam prisistatyti, pasakyti savo vardą ir pavardę bei nurodė jam sumokėti po 200 svarų. Šiuos pinigus jam sumokėjo tik trys asmenys, nors mūsų buvo apie dešimt. Kai pasakiau, kad mes kitaip tarėmės Lietuvoje ir tų 200 svarų nemokėsiu, lietuvis liepė važiuoti atgal į Lietuvą“.
Pasak liudytojo, juos iš Kauno į Didžiąją Britaniją atvežęs vairuotojas niekuo negalėjo pagelbėti – pareiškė, kad mikroautobuse nėra vietų.
„Tačiau jis paskambino savo pažįstamiems Anglijoje ir mus nuvežė į Norwichą pas čia jau gyvenančius lietuvius, – sakė kaunietis. – Čia buvo vietos apsigyventi ant grindų patiestų čiužinių, todėl mes apsistojome ir savarankiškai pradėjome ieškotis darbo. Tačiau jo taip ir neradome, baigėsi pinigai ir maisto atsargos, todėl maždaug po pusantro mėnesio su draugu grįžome į Lietuvą“.
Pasak jo, po kiek laiko jam paskambino teisininku prisistatęs vyras ir pareikalavo tarpininkui grąžinti skolą už įdarbinimą.
„Manau, kad jokių pinigų nesu skolingas, o kaip man elgtis tokiu atveju ir kaip įrodyti, jog aš jokių pinigų neskolingas, nežinau“, – pareigūnams guodėsi vyras.
Ankštuose vagonėliuose neištvėrė nė savaitės
Tuo tarpu jo draugas patikino, kad Darius, iš trijų žmonių paėmęs po 200 svarų, atvykėliams taip ir nesuteikė nei darbo, nei gyvenamojo ploto.
„Pasiėmęs iš tų trijų asmenų pinigus jis pasakė, kad važiuoja sumokėti už jų gyvenimo vietą ir daugiau negrįžo, – prisiminė liudytojas. – Jie pralaukė jo gerą pusdienį, per tą laiką atvyko namo savininkas, į kurį jie buvo atvežti, paklausė, ką jie čia daro. Jie jam paaiškino, kad laukia lietuvio, kuris turi juos apgyvendinti ir įdarbinti... Namo šeimininkas paaiškino, kad čia jokio Dariaus nebūna, čia joks Darius negyvena ir jis jokio Dariaus nepažįsta. Tuomet jie suprato, jog yra apgauti“.
Kitos dvi kaunietės pareigūnams prisipažino, kad sumokėjusios pinigus vis dėlto darbą Anglijoje gavo.
„Tame kaimelyje dirbo nemažai lietuvių, tačiau manęs netenkino darbo bei gyvenimo sąlygos – darbo rūbus turėjome pirkti už savo pinigus, gyventi teko labai ankštuose vagonėliuose, už visas paslaugas reikėjo mokėti, todėl nepraėjus savaitei išvykome į Londoną“, – sakė moteris.