"Kalbant apie minėtus atvejus, pastaraisiais metais tokių šeimų labai padaugėjo. 2005 metais iš užsienio valstybių institucijų buvome gavę 10 pranešimų apie šeimas, kurios netinkamai rūpinasi savo vaikais, ir tos institucijos prašė išsiaiškinti galimybę parvežti vaikus į Lietuvą jais galintiems pasirūpinti giminaičiams. 2008 metais buvome gavę 60 tokių prašymų. Matome, kad per pastaruosius kelerius metus šešis kartus išaugo tokių šeimų skaičius", - Eltai sakė O. Tarvydienė.
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovės teigimu, dažniausiai kreipiamasi dėl to, kad šeimos netinkamai rūpinasi savo vaikais - sutuoktiniai girtauja, smurtauja prieš savo nepilnamečius vaikus, gautą valstybės paramą panaudoja ne atžalų interesams, palieka jas be suaugusiųjų priežiūros.
Anot O. Tarvydienės, tokių šeimų daugiausia gyvena Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Airijoje, retesnių atvejų pasitaiko Vokietijoje, Italijoje, Rusijoje.
"Šeimos netinkamai rūpinasi savo vaikais ir tos valstybės socialiniai darbuotojai paima vaikus iš šeimų bei sprendžia, ką toliau daryti su jais. Dažnai mūsų tarnybos prašoma pateikti nemažai papildomų duomenų apie tokių šeimų gyvenimo būdą Lietuvoje, klausiama, ar nebuvo joms teikiama socialinė pagalba. Kai kuriais atvejais yra sprendžiamas ir vaiko parvežimo į Lietuvą klausimas, jei yra giminaičių, galinčių juo čia pasirūpinti",- kalbėjo O. Tarvydienė.
Pasak tarnybos vadovės, jeigu užsienio vaiko teisių apsaugos institucijos nutaria, kad tėvai netinkamai rūpinasi savo vaiku, jis paimamas iš šeimos, apgyvendinamas laikinuose globos namuose bei svarstoma, ką toliau su juo daryti.
O. Tarvydienės teigimu, užsienio institucijos kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, teiraujasi, ar mūsų šalyje yra vaiko artimųjų, galėsiančių juo pasirūpinti. Vadovė pabrėžia, kad neretai vaiko grąžinimo į Lietuvą procesas užtrunka ilgai, be to, užsienio socialinės institucijos atidžiai vertina mūsų šalyje teikiamas socialines paslaugas šeimai ir jų kokybę.
"Reikia surinkti labai daug informacijos, kad socialines užsienio valstybių tarnybas įtikintume, jog tikrai būsime pajėgūs vaiku pasirūpinti (...) Kartais tos institucijos teiraujasi, kaip mes užtikrinsime, kad vaikas nebus grąžintas smurtavusiems ir juo blogai besirūpinusiems tėvams. Europos valstybių nepasitikėjimas mūsų sugebėjimu užtikrinti socialinę paslaugą vis dėlto egzistuoja. Taigi savo veiksmais mes turime įrodyti, kad Lietuvoje tarnybos yra iš tiesų pajėgios suteikti tinkamas paslaugas vaikui", - teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Pašnekovės teigimu, jeigu vaikas, Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybėje pragyveno 7-8 metus ir į gimtinę per tą laiką nebuvo grįžęs, lemiamas vaidmuo sprendžiant su jo gerove susijusius klausimus tenka tos valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingoms institucijoms. "Paprastai vaikas jau nekalba lietuviškai, lanko ten mokyklą, turi draugų ir yra visiškai prisitaikęs prie naujos aplinkos. Todėl vaiko grąžinimas į Lietuvą ne visada atitiktų geriausius jo interesus", - dėstė O. Tarvydienė.
Jos įsitikinimu, užsienio valstybėse įstatymai, reglamentuojantys vaiko priežiūrą, yra griežtesni, o mūsų piliečiams trūksta sąmoningumo, todėl jų vaikai dažnai ir patenka užsienio valstybių socialinių tarnybų akiratin.
Be kita ko, anot O. Tarvydienės, tikrai svarbu šeimoms, kurios išvyksta į užsienį, žinoti ne tik įstatymus dėl socialinių paramų, išmokų, bet ir dėl kiekvienoje valstybėje keliamų skirtingų reikalavimų tėvų pareigoms bei atsakomybei.
Pasak tarnybos vadovės, tikėtina, kad šios problemos mastai augs, o prie jos paplitimo dar prisidės ir ekonominės krizės metu padidėjęs nedarbas, pajamų šaltinio praradimas užsienio šalyse. Direktorė pabrėžia, kad to užkirsti ar panaikinti nebegalima, tačiau bent šiek tiek pažaboti reikia bandyti.
"Paprastai Lietuvoje tėvų valdžia ribojama, kai jie žiauriai elgiasi, apleidžia savo vaikus, visiškai nesugeba jais pasirūpinti. Tuo tarpu užsienio valstybėse tėvų atsakomybė yra apibrėžiama griežčiau ir nelaukiama, kol teks imtis kraštutinių priemonių ar vaikui bus padaryta žala. Mums reikėtų atsakingiau žiūrėti į savo kaip tėvų pareigas", - Eltai sakė O. Tarvydienė.