Nuo 1980 m. M.Palinas pradėjo rengti televizinius reportažus iš kelionių po pasaulį.

Dabar sekmadienio vakarais rodomas jo kelionių ciklas vadinasi „Naujoji Europa“ – autorius keliauja po buvusias komunistines Europos šalis. Laidoje apie Baltijos šalis ir Kaliningrado sritį M.Palinas kelionę pradeda nuo Talino vaizdų ir nuo pasakojimo apie keistokos bendruomenės, gyvenančios piramidės formos name, apeigas.

Ši bendruomenė, ieškanti dvasinio tobulumo, sukūrena nemažą kiekį malkų, po to basi eina per žarijas. Tai daroma dvasiniam apsivalymui, taip siekiama atsikratyti baimės. Pats Michaelas eiti žarijomis nesiryžo.

Toliau jis keliauja į sanatoriją, kur sunkiai susišnekėdamas su rusakalbe gydytoja jis leidžiasi būti apdedamas medicininėmis dėlėmis, kurios nusiurbia dalį jo kraujo. Latvijoje jis keliauja siauruoju geležinkeliu į latviškas Jonines, kaip jis pavadina „pagoniškos muzikos šventę“.

Jis įtraukiamas į liaudiškus žaidimus, dėvi, nors ir nenoriai, didelį ąžuolo lapų vainiką. Kaip jis pats sako, nėra lengva „nešiotis pusę nacionalinio parko ant galvos“. Toliau Palinas Rygoje šnekasi su virėju, kuris ruošė maistą JAV prezidentui G.W. Bušui jo vizito Rygoje metu.

Kitas Palino objektas Latvijoje – Ventspilio radijo teleskopas. Tai buvęs sovietų armijos karinis lokatorius, kurio per stebuklą nesunaikino išvedama sovietų armija. Jie tik pasistengė viską atjungti, kad latviai negalėtų juo naudotis. Tačiau latviams pavyko atgaivinti šį radijo teleskopą, kuris yra didžiausias Šiaurės Europoje, ir dabar jis naudojamas moksliniams tikslams.

Lietuvą Palinas pradeda pristatymu nuo Kryžių kalno, kurio istoriją nupasakoja beveik teisingai. Po to rodomi Vilniaus vaizdai, Genocido aukų muziejus, kuriam autorius skiria didelį dėmesį. Čia jis apžiūri kankinimo kambarius, kameras, lydimas įrašyto ekskursijos gido balso. Palinas jautriai pasakoja Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, istoriją. Pamini ir buvusią Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didybę, abi sovietų okupacijas, parodo vaizdus iš 1989 m. Baltijos kelio ir pirmųjų Sąjūdžio mitingų.

Matyt, pajutęs, kad gal darosi pernelyg liūdna, Palinas susitinka su Algiu Ramanausku-Greitai Vokiečių gatvėje, kur Algis spontaniškai mėgina įrodyti, kad lietuvių tauta – dainininkų tauta. Jo sustabdytos dvi merginos užtraukia „Ant kalno mūrai“, o vargais negalais surinktas kelių praeivių choras plėšia „Du gaideliai“.

Ką ir reikėjo įrodyti - lietuviai dainingi. Iškart iš šio koncerto Michaelas keliasi į Nidą – išplaukia sunkia senoviška kuršių burine valtimi į Kuršių marias. Iš marių parodo gražius kopų vaizdus ir pamini, kad tai unikalus gamtos kūrinys, dabar – nacionalinis parkas. Dar mįslingai pasivaikščiojęs po Neringos mišką, autorius pereina į Kaliningrado sritį, kur pačiame srities centre jo laukia Kaliningrado 60-mečio iškilmės.

Paaiškėja, kad jo kelionė vyko 2006 metų vasarą, nes Kaliningradas savo 60-metį minėjo būtent pernai. Per daug nesižavėdamas jis parodo šventę, iš gidės gauna atsakymą, kad Kaliningrado srities gyventojai pirmiausia jaučiasi rusais ir tik po to – europiečiais, vėliau apsinakvoja laivo „Vitiaz“ kapitono kajutėje. Baigia Palinas savo reportažą besižvalgydamas po apmirusį Kaliningrado uostą.

Galima įvairiai vertinti šį reportažą ir objektų pasirinkimą, tačiau Michael Palin nieko nemelavo, viską pateikė nuoširdžiai, su lengvu humoru. Be to, per valandą papasakoti apie keturias šalis daug ir neįmanoma. Todėl galima tik padėkoti šiam garsiam aktoriui už apsilankymą mūsų kraštuose ir teigiamą, teisingą reportažą. Michaelas Palinas be TV reportažų leidžia ir kelionių knygas. Todėl gali būti, kad knygoje bus parašyta daugiau ir dar įdomesnių dalykų apie Lietuvą.

Michaelo Palino kelionių programos sukūrė reiškinį, pavadintą „Palino efektu“: tos pasaulio vietos, kurias jis aplankydavo, staiga tapdavo populiariomis, turistų masiškai lankomomis vietomis.

Ar šis jo efektas palies ir Lietuvą, sunku pasakyti. Galima spėti, kad po šio reportažo turbūt paprastą užsienio turistą pirmiausia sudomintų Ventspilio lokatorius, po to gal labiau besidomintis patrauktų ir į Lietuvą – į Kryžių kalną, Genocido aukų muziejų ir Nidą. O kad susidomėtų lietuvių dainingumu – kažin...