Netikėta išpažintis

Rimantas ir Vaiva Gerbutavičiai yra tipiška jauna lietuviška šeima, auginanti vienų ir šešerių metų dukras. Jie išsilavinę, energingi, turintys darbus. Trisdešimtmetis R.Gerbutavičius dirba kompiuterininku privačioje bendrovėje. 28 m. Vaiva – juriskonsulte valstybinėje įmonėje.

Todėl laiškas, kurio sulaukė „Kauno diena“, nustebino. „Lietuvoje mums labai sunku. Ieškome galimybės išvykti į užsienį. Vaikų nepaliksime – juos tikrai vešimės kartu. Mes jau apsisprendę“, - rašė V.Gerbutavičienė.

Kas atsitiko, kad su Lietuva nori atsisveikinti net tie, kurių gyvenimas, atrodytų, nei alkanas, nei vargingas? Kodėl jauni dirbantys žmonės ketina išvykti į svetimą šalį, kai savoje darbo pasiūla tapo ne tokia ir maža?

„Mes, ko gero, padarėme klaidą. Paėmėme banko paskolą pirkti butui. Neapskaičiavome, kad palūkanos mus pasmaugs“, - paaiškino V.Gerbutavičienė.

Vietoje tikėjimo – neviltis

„Kai susituokėme, labai tikėjome šviesia ateitimi. Baigėme mokslus, Panevėžyje susiradome darbus – manėme, viskas bus puiku. Atlyginimai maži – na ir kas? Juk jie būtinai kils! Taip buvo žadama iš aukščiausių valdžios tribūnų. Prieš septynerius metus sukūrę šeimą mes tuo naiviai tikėjome“, - pasakojo jauna moteris.

„Prieš penkerius metus iš banko paėmėme būsto paskolą. Nenorėjome glaustis pas tėvus ar nuomotis, nusižiūrėjome trijų kambarių butą miegamajame rajone, blokiniame daugiaaukštyje. Jis kainavo 110 tūkstančių litų. Mums atrodė, per 35 metus tokią sumą su palūkanomis sumokėsime visai nesunkiai“, - kalbėjo V.Gerbutavičienė.

Šiandien ji prisipažįsta, kad tikėjimas sudužo į aštrias šukes, kurios nusėjo realybę baime, netikrumu ir neviltimi. „Palūkanos, kurias turime mokėti bankui, išaugo nuo 180 iki 400 litų per mėnesį. Brangsta viskas – net duona ir pienas. Nedidėja tik mūsų atlyginimai“, - konstatavo V.Gerbutavičienė.

„Kai pagalvoji – siaubinga neteisybė, kad mes, turintys diplomus ir normalius darbus, Lietuvoje priversti gyventi kaip skurdžiai. Ar įmanoma patikėti, kad kartais neturime ko valgyti?“ – kalbėjo dviejų mažų dukrų mama.

Negali nuvažiuoti į sostinę

V.Gerbutavičienės atlyginimas valstybinėje įmonėje – apie 900 litų. R.Gerbutavičiaus, dirbančio privačioje bendrovėje – 1100 litų. Juriskonsultės ir kompiuterių specialisto darbai pakankamai kvalifikuoti. Tačiau šeima, atskaičiavus palūkanas bankui, komunalinius mokesčius, būtiniausius pirkinius, negali leisti sau daugelio dalykų, kuriuos įprasta vadinti normaliu gyvenimu.

Vaiva ir Rimantas neturi lėšų butui remontuoti. Jį įsigijo labai apleistą, bet sutvarkyti neturi už ką. Per septynerius metus Gerbutavičiai nė karto neatostogavo kurorte – nei Lietuvos pajūryje, nei Druskininkuose.

„Atostogas mes su dukromis leidžiame namie, savo bute, - kalbėjo V.Gerbutavičienė. – Pasiremontuojame, išeiname pasivaikščioti. Tai ir viskas, kuo galime pradžiuginti save ir vaikus. Kitokioms atostogoms neišgalime sutaupyti.“

Kartais jie visi keturi savaitgaliui išvažiuoja į kaimą pas tėvus. Bet tokia šventė būna nedažnai – Gerbutavičiai nenori išlaidauti benzinui. „Vyresnioji dukra zyzia, kad nusivežtume ją su sese į Vilnių pažiūrėti Gedimino pilies. Mes negalime. Tokia kelionė mums per brangi“, - atsiduso 28 metų moteris.

Nuolatinis palydovas – nerimas

Baisiausia, sakė V.Gerbutavičienės, yra panika, apimanti pagalvojus, kad gali nutikti taip, jog jie pateks į juoduosius banko sąrašus. „Buvo mėnesių, kai mes nesumokėjome palūkanų. Taip nutiko keletą kartų – vaiko liga, kitos nenumatytos išlaidos. Signalo iš banko sulaukėme iškart. Pagrasino, kad kitą mėnesį palūkanų procentas bus gerokai didesnis. Jei kartosis atvejai, kai jie nesulauks mūsų įmokų, palūkanos bus padvigubintos, vėliau - patrigubintos“, - pasakojo moteris.

V.Gerbutavičienė prisipažino, kad baimė patekti į „juoduosius sąrašus“ yra nuolatinė jos ir vyro gyvenimo palydovė. „Jei kas nors negero ir nelaukto nutiktų, scenarijus aiškus – juodasis sąrašas, paskui – butą perims bankas ir pasibels antstoliai“, - kalbėjo moteris.

„Nežinau, kiek šeimų, paėmusių paskolas, Lietuvoje gyvena jausdami tokią baimę, kaip mes, - sakė V.Gerbutavičienė. – Bet toks gyvenimas neištveriamas. „Su vyru ne kartą svarstėme galimybę pradėti nedidelį savo verslą. Bet tam vėlgi reikėtų banko paskolos. Mes dabar bijotume nertis tokią kilpą“, - prisipažino Vaiva.

Ryžosi išvykti

V. ir R. Gerbutavičiai nusprendė, kad vienintelė galimybė išgyventi, susiremontuoti butą, o svarbiausia – užsidirbti pinigų sumokėti bankui paskolai, - išvykti užsidirbti į užsienį.

„Darbų su didesniu atlyginimu, žinoma, visų pirma ieškojome Lietuvoje. Bet neradome. Mano išsilavinimas – aukštesnysis, o pagal mano specialybę visur reikalauja aukštojo. Galėčiau dirbti nebent valytoja, uždirbčiau panašiai kaip dabar, dirbdama juriskonsulte. Vyras galėtų kilti nuo kompiuterio ir eiti į statybas, bet jis patyrė akies traumą ir negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Taigi Lietuvoje perspektyvų mums, atrodo, nėra“, - kalbėjo V.Gerbutavičienė.

Ji sakė, kad išvykti svetur į nežinią su dviem mažais vaikais nebaisu. „Mums baisiau Lietuvoje. Čia mes nematome nei šviesesnės ateities, nei žadėtos gerovės. Matome tik realią padėtį, kuri mus varo į neviltį“, - sakė moteris.

Nemokių – mažuma

Ar V. Ir R.Gerbutavičių situacija dažna? Ar daug Lietuvoje žmonių, kuriems kelia paniką didinamos bankų palūkanos ir mažėjanti galimybė jas sumokėti?

SEB Vilniaus banko Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė „Kauno dieną“ tikino, kad nemokių ar vėluojančių grąžinti vartojimo kreditus klientų dalis banke yra nežymi. 90 dienų vėluojamų grąžinti vartojimo kreditų dalis šiemet sudaro 3 procentus nuo viso vartojimo kreditų portfelio.

„Rodiklis kol kas nedidėja“, - D.Bareikienė pabrėžė, kad banko vykdoma gana griežta kreditavimo politika pasitvirtina. Bankininkai sutaria, kad neretai klientai susiduria su nenumatytais sunkumais, o kartais tiesiog pamiršta padengti kredito įmoką. Nesulaukus įmokos už kreditą, pirmiausia klientui primenama apie jo įsipareigojimus laišku arba skambučiu.

„Prieš priimdami sprendimą dėl tolesnio paskolos likimo, visada kalbamės su savo klientais ir ieškome kompromisinio sprendimo, galimų variantų – atsižvelgiame į kliento įvardijamas nemokumo priežastis, jo finansinę situaciją, paskolos dydį, įmokų reguliarumą“, - pasakojo D.Bareikienė.

Juodųjų sąrašų grėsmė

Visų bankų duomenų bazėse fiksuojama informacija apie kredito ir palūkanų įmokas mokėti vėluojančius klientus – patekus į vadinamąjį juodąjį sąrašą pasiskolinti pinigų iš banko ateityje gali būti keblu. Vis dėlto bankai tikina, kad padengus įsiskolinimą asmuo išbraukiamas iš „juodojo sąrašo“.

Jeigu klientas už savo ankstesnes skolas yra atsiskaitęs ir toliau tvarkingai moka kredito įmokas, jis galės naudotis visomis banko paslaugomis, tarp jų ir kreditavimo. Tačiau atvejai, kai dideles skolas turėjęs klientas pageidauja naudotis banko kreditavimo paslaugomis, bus vertinami individualiai.

„Iškilus finansiniams sunkumams klientas turėtų nedelsdamas kreiptis į banką – jei dėl suprantamos priežasties jis negali reikiamu metu mokėti kredito įmonių, bankas gali atidėti paskolos atidavimo terminus“, - tikino D.Bareikienė.

Palūkanos šoko į viršų

Duomenys skolininkų administravimo informacinei sistemai (duomenų bazei „InfoBankas“) ar skolas išieškančioms institucijoms perduodami tik tais atvejais, jei bankui nepavyksta susitarti su skolininku dėl skolos grąžinimo ar skolos grąžinimo termino atidėjimo.

Kliento mokumo istorija yra labai svarbi norintiesiems gauti paskolas iš banko, todėl planuoti ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus reikėtų atsakingai.

Per pastaruosius penkerius metus būsto paskolų palūkanos padidėjo maždaug 1 procentu. 2003 m. pradžioje bankai skolino už 4,8 - 5,5 procento metines palūkanas. Dabar metinės palūkanos siekia 6,5 procento. Vartojimo paskolų palūkanos per pastaruosius penkerius metus didėjo iki 1,5 procento.