V.Adamkus nepritaria „ypatingo ryšio su Lietuva statusui“

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus susipažino su darbo grupės pasiūlymu sukurti ypatingo ryšio su Lietuva išsaugojimo institutą, kuris sudarytų sąlygas Lietuvos pilietybės neturintiems išeiviams išsaugoti ryšius su gimtąja šalimi. Šalies vadovo nuomone, toks teisinis projektas neišsprendžia problemos dėl pilietybės, kilusios po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina sumažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę.

„Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, kartu manau, kad konstitucinės teisės ekspertai turėtų apsvarstyti visus galimus konstitucinius sprendimus, kaip sąsajų su Tėvyne nenutraukusiems asmenims neapsunkinti pilietybės įgijimo“, - pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

Šalies vadovo nuomone, Lietuva turi stengtis išlaikyti ryšį su savo tautiečiais ir galvoti apie šimtatūkstantinę dabartinių laikų migrantų bangą. „Jiems Tėvynės pilietybė gali tapti tiltu, moraliniu paskatinimu bet kada sugrįžti į namus“, - sakė prezidentas Valdas Adamkus.

DELFI primena, kad antradienį Lietuvos pilietybės klausimu sudaryta ministro pirmininko darbo grupė pasiūlė iš Lietuvos nuolat į kitą šalį gyventi išvykusiems ir kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuvių kilmės asmenims suteikti „ypatingo ryšio su Lietuva statusą“.

„Jie galės čia atvažiuoti, pavyzdžiui, mokytis, jiems nereikės kas 3 mėnesius prašyti leidimų, jiems taip pat bus galimybė atgauti pilietybę, jeigu jie atsisakytų kitos šalies pilietybės“, - DELFI aiškino premjeras Gediminas Kirkilas, šį siūlymą vadinantis kompromisiniu sprendimu.

„Mes jiems negalime pilnai atstatyti pilietybės, mes galime suteikti tik dalinį statusą tam, kad išlaikytume lietuvių kilmės žmones“, - aiškino G.Kirkilas. Tokį statusą įgijęs žmogus nebus nei užsienietis, nei Lietuvos pilietis. „Jie teikia tokį pareiškimą, kad nori išsaugoti (glaudžius ryšius su Lietuva - DELFI), šiame pareiškime deklaruoja, kad pasiryžę gerbti Lietuvos Konstitucines vertybes, prisidėti prie tos šalies ir Lietuvos draugiškų santykių, laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų ir jiems pripažįstamas toks statusas.

Šitas statusas reiškia, kad jų negalima traktuoti kaip užsieniečių - jie yra ypatingo statuso asmenys. Iš esmės jie naudojasi visomis piliečių teisėmis, išskyrus tomis, kur Konstitucija griežtai reikalauja Lietuvos Respublikos pilietybės - politinėmis teisėmis“, - aiškino Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas, premjero sudarytos darbo grupės pilietybės sampratos klausimams spręsti vadovas Egidijus Jarašiūnas.

Anot jo, tai yra „originalus lietuviškas sprendimas, padarytas išeinant iš situacijos“.

Vasarį Konstitucinis teismas nusprendė, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais. Šis sprendimas panaikino dvigubos pilietybės galimybę. Anot premjero, darbo grupė nusprendė, jog Konstitucijos keitimas, kuriuo būtų įteisinta dviguba pilietybė, būtų „nerealus ir per daug ilgas kelias“.

Dėl minėtą statusą įteisinsiančių Pilietybės įstatymo pataisų turės apsispręsti Seimas.