Savo išvadas darbo grupė turi pateikti iki kitų metų vasario 1 dienos.
Diskusijos dėl Lietuvos pilietybės sampratos kilo po šių metų lapkritį paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo.
Jame Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis.
KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir įstatymo nuostata, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.
Šis KT nutarimas praktiškai užkirto kelią užsienyje gyvenantiems tautiečiams ar jų vaikams gauti žalią pasą neatsisakius JAV ar kitos šalies pilietybės. Pagal galiojusį Pilietybės įstatymą lietuvių kilmės asmenys, jų vaikai ir vaikaičiai galėjo gauti Lietuvos pilietybę ir išsaugoti valstybės, kurioje gyvena, pasą.
Tačiau norint Konstitucijoje įteisinti dvigubos pilietybės galimybę, reikėtų surengti referendumą.
Praėjusią savaitę Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija paragino surengti diskusiją pilietybės klausimu, šią idėją palaikė ir prezidentas Valdas Adamkus.
"Prezidentas mano, kad klausimą reikia diskutuoti, visuomenė turėtų dalyvauti, užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonė taip pat labai svarbi sprendžiant susidariusią probleminę situaciją", - tuomet sakė prezidento patarėja Halina Kobeckaitė.