Dėl nusikaltimų ir piktnaudžiavimo pašalpomis šiame kontekste daugiau dėmesio sulaukia ir lietuviai bei lenkai. Kokią ateitį rytų europiečiams D. Britanijoje galėtų pranašauti tokie ženklai?
Bulgarų ir rumunų antplūdis
Didžiosios Britanijos žiniasklaida netyla nuo perspėjimų apie pavojus dėl nesuvaldomo naujųjų migrantų srauto iš Bulgarijos ir Rumunijos, kuris gresia šaliai šių metų pabaigoje, kai bus panaikinti darbo apribojimai.
Rumunija ir Bulgarija prie Europos Sąjungos (ES) prisijungė dar 2007 metais, tačiau iki 2014 m. pabaigos buvo nustatyti darbo ribojimai. Žemos kvalifikacijos darbuotojams buvo nustatytas 25 tūkst. darbo vietų limitas per metus.
Jungtinės Karalystės organizacija „MigrationWatch“ apskaičiavo, kad nuo 2014 metų, panaikinus bet kokius darbo apribojimus bulgarams ir rumunams, jų kiekvienais metais į Jungtinę Karalystę gali atvykti iki 70 tūkst.
Visgi su tokia nuomone nesutinka Bulgarijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Konstantinas Dimitrovas. Britų žiniasklaidai jis sakė, kad dauguma norėjusių atvykti į Jungtinę Karalystę tai jau padarė, o planuojantieji išvykti patraukliau vertina kultūriškai artimesnes šalis – Vokietiją, Italiją ar Ispaniją. Į Jungtinę Karalystę nemažai rumunų ir bulgarų atvyko turėdami savarankiškai dirbančio asmens statusą, todėl didelių srautų atvėrus sienas vietiniai politikai neprognozuoja.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje oficialiai gyvena 42 tūkst. bulgarų, tačiau manoma, kad neoficialiai jų galėtų būti apie 80 tūkst. Taip pat skaičiuojama, kad jau dabar Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 93 tūkst. rumunų.
Britų pareigūnams – galvosūkis
Valstybės pareigūnai dėlioja įvairiausius modelius, kaip sumažinti migrantų srautą. Neseniai nuskambėjo keistas Vyriausybės pasiūlymas surengti didelę antireklaminę kampaniją Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, kurioje naujieji migrantai būtų gąsdinami šaltu ir lietingu D. Britanijos oru. Tačiau palyginus su minimalios algos skirtumais tokios reklamos atrodo mažų mažiausiai nerimtai.
Rumunams ir bulgarams Jungtinė Karalystė turėtų išlikti ypač patraukli kryptis, nes šiuo metu minimalus valandinis atlygis šiose šalyse siekia vieną svarą per valandą, o vidutinės pajamos sudaro vos penktadalį Jungtinės Karalystės gyventojo pajamų. Jungtinėje Karalystėje imigrantai taip pat gan paprastai gali gauti įvairias pašalpas ir paramą ieškodami darbo.
Migracijos ministras Markas Harperis sakė, kad vienas iš realesnių būdų sustabdyti migrantus iš Rumunijos ir Bulgarijos būtų reikalavimas atvykstantiems bedarbiams turėti privatų sveikatos draudimą, nes nacionalinė sveikatos sistema NHS paprasčiausiai nepakeltų vis didėjančio pacientų skaičiaus. Anot ministro, toks reikalavimas galėtų galioti ir visiems atvykstantiems studentams bei tiems, kurie atvyksta su pakankamomis pajamomis, neturėdami tikslo susirasti darbo.
Ministrai šiuo metu taip pat peržiūri atvykėlių teises gauti įvairias pašalpas ir viešąsias paslaugas. Diskutuojama apie galimybę reikalauti, kad migrantai po trijų mėnesių paliktų šalį, jei jiems nepavyks surasti darbo, ar turėtų pajamų bent šešiems mėnesiams į priekį.
Visgi daugiausiai britai baiminasi, kad labiausiai imigracijos skaičius gali padidinti romai, kurie į Jungtinę Karalystę gali suplūsti ne tik iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet ir iš Italijos ar Ispanijos. Iš viso Europos Sąjungos šalyse šiuo metu gyvena apie 1 mln. romų.
Lietuvių ir lenkų kalbos – tarp populiariausių
Jungtinės Karalystės statistikos departamentui skelbiant vis daugiau 2011 metų visuotinio surašymo duomenų taip pat aiškėja ir imigracijos mastai šalyje. Naujausi duomenys atskleidė, kad po britų kalbos antroje vietoje rikiuojasi lenkų kalba – kaip pagrindinę ją D. Britanijoje vartoja daugiau nei pusė milijono žmonių. D. Britanijos visuotiniame surašyme dalyvę beveik 84 tūkst. lietuvių kaip pagrindinę savo kalbą, vartojamą šioje šalyje, nurodė lietuvių kalbą.
Trečioji vieta iš Europos kalbų atiteko prancūzų kalbai (145 tūkst.), o ketvirtoji – portugalų (131 tūkst.). Tiesa, kalbant apie pasaulio kalbas, antroji po lenkų yra pandžabų kalba, kuria kalba Indijos ir Pakistano gyventojai. Tokių gyventojų Anglijoje suskaičiuota beveik 300 tūkst.
Paaiškėjus, kad lenkų kalba patenka į antrąją vietą pagal vartojimo populiarumą Jungtinėje Karalystėje, britų žiniasklaidoje pasipylė ir nemažai kritikos lenkų atžvilgiu. Vos ne kas dieną britų bulvariniuose laikraščiuose pasirodančios neigiamos istorijos apie lenkų ir lietuvių nusikaltėlius, siunčiamas pašalpas į gimtąsias šalis, atrodo, jau nieko nebestebina.
Tačiau laikraštyje „The Times“ pasirodžius žurnalisto Gileso Coreno straipsniui, kuriame jis be skrupulų tyčiojasi iš lenkų anglų kalbos akcento ir kone kaltina lenkus antisemitizmu, kantrybė trūko ne vienam aktyviam lenkų bendruomenės Anglijoje nariui. Lenkijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Witoldas Sobkowskis viešame laiške, išplatintame D. Britanijos žiniasklaidai, negalėjo atsistebėti tokiu žiniasklaidos atstovų bukumu ir kone viešai reiškiamu rasizmu.
Žiniasklaidos reakcija – perdėta
Edwardas Lucasas, žurnalo „The Economist“ žurnalistas, ypač gerai susipažinęs su Baltijos ir kitų Rytų Europos šalių aktualijomis, specialiai „Tiesai“ komentuodamas susidariusią situaciją sakė, kad britų žiniasklaida rytų europiečius vaizduoja pagal jau tradiciniais tapusius stereotipus: žemos kvalifikacijos, daug geriantys žmonės su didelėmis šeimomis. Tačiau iš tikrųjų, žurnalisto nuomone, viešojoje erdvėje neįvertinama, kiek daug naudos britų ekonomika gavo, atvykus sunkiai dirbti nusiteikusiems rytų europiečiams.
„Be abejo, britus šokiravo tokie gausūs migracijos iš Rytų Europos skaičiai, nes D. Britanija jau buvo susidūrusi su migracijos problemomis iš kitų šalių, pavyzdžiui, Karibų ir kitų musulmoniškų šalių. Patys britai, ir ypač žiniasklaida, tapo jautresni atėjus ekonominei krizei, kai buvo pradėtos karpyti išlaidos ir sumažėjo darbų vietų. Visgi, mano nuomone, britų visuomenės nuomonė apie rytų europiečius nėra tokia bloga, kaip tai nušviečia bulvarinė britų žiniasklaida. Galbūt britai rytų europiečius vis dar atskiria nuo senosios Europos šeimos, tačiau palyginimui galima sakyti, kad juos laiko bent gerais savo pusbroliais“, – kalbėjo „Tiesos“ žurnalistės kalbintas kolega iš „The Economist“.
Tautiečiai sujudo dėl patikimesnio statuso
Pasipylus aukščiausio lygio D. Britanijos pareigūnų abejonėms dėl Jungtinės Karalystės ateities Europos Sąjungoje, čia gyvenantys lietuviai sunerimo dėl savo ateities. Nors rimtesnių priežasčių nerimauti dar nėra, kai kurie pradėjo domėtis nuolatinio gyventojo statuso gavimu Jungtinėje Karalystėje, nes jį turint lengviau tvarkytis reikalus su įvairiomis D. Britanijos institucijomis ir bankais, siekiant gauti paskolą. Nebesiejantys ateities su Lietuva žmonės ryžtasi ir ilgam keliui, siekdami įgyti Jungtinės Karalystės pilietybę.
Pagrindiniai reikalavimai norintiesiems kreiptis dėl nuolatinio rezidento statuso
Asmuo, besikreipiantis dėl nuolatinio rezidento (permanent residence) statuso, turi atitikti tam tikrus kriterijus:
1. Būti Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (arba pastarojo šeimos narys).
2. Nuolatinė gyvenamoji vieta paskutiniuosius penkerius metus turi būti Didžioji Britanija. Kiekvienais metais galima išvykti ne ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui. Taip pat galimas išvykimas ir ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, tačiau tam turi būti rimtos priežastys, kaip antai nėštumas, vaiko gimimas, sunki liga, studijos ir t. t.
3. Taip pat turite priklausyti bent vienai iš šių kategorijų, t. y. esate: samdomas darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo (self-employed); darbo ieškantis asmuo (jobseeker); studijuojate arba esate finansiškai nepriklausomas; esate pensininkas ar nuolatinį nedarbingumą turintis asmuo.
- Ar anglų kabos nemokėjimas yra kliūtis?
- Ir taip, ir ne. Anglų kalbos nemokėjimas nėra pagrindas atsisakyti asmeniui suteikti nuolatinio gyventojo statusą. Tačiau kad šį statusą gautum reikia angliškai užpildyti specialią formą ir pateikti daugybę dokumentų, patvirtinančių Jūsų buvimą Didžiojoje Britanijoje paskutiniuosius 5 metus.
- Kokius dokumentus reikia pateikti ir kur kreiptis?
- Norint gauti nuolatinio rezidento statusą, būtina užpildyti nuolatinio gyventojo formą ir nusiųsti „UK Border Agency“ tarnybai.
Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, pridedami dokumentai gali būti skirtingi, tačiau visais atvejais būtina išsiųsti pasą arba asmens tapatybės kortelę. Šie dokumentai turi būti galiojantys, originalūs. Notariškai patvirtintos kopijos nepriimamos.
Kad įrodytumėte savo gyvenimą Jungtinėje Karalystėje per paskutiniuosius penkerius metus, jums reikės pridėti būsto nuomos sutartis, komunalinių paslaugų sąskaitas (sąskaitas už elektrą, dujas, Council Tax ir t. t.) bei banko išrašus. Taip pat pateikti algalapius, sąskaitas ir kitus su jūsų veikla susijusius dokumentus.