8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar šiemet, 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus. Dažniausiai į emigranto dalią nespjaunama dėl ekonominių priežasčių – nedarbo, mažos algos.
Tai rodo DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
„Dėl ekonominių priežasčių emigruoja ne tik lietuviai, su šiuo reiškiniu susiduria beveik visos ekonomių sunkumų turinčios šalys ir ne tik pastaruoju metu. Globaliu mastu žvelgiant, tai vyksta nuolat“, - apklausos rezultatai nenustebino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos katedros docentės Jolantos Kuznecovienės.
Tvirtai apsisprendę likti – 12,3 proc.
Kaip jau minėta, išvykti norėtų ketvirtadalis apklaustųjų – 25,4 proc. 8,5 proc. respondentų atsakė, kad pageidauja išvykti dar šiemet, 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus. Apklausos rengėjai nurodo, kad migruoti iš Lietuvos šiemet ar per artimiausius metus dažniau nori vyrai, jauniausio amžiaus, mažesnių – vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.
37,8 proc. kol kas tokių planų neturi, 19 proc. apie tai negalvoja. 3,5 proc. sako emigranto duonos paragaus nebent išėję į pensiją.
Iš Lietuvos niekada neemigruoti nusiteikę tik 12,3 proc. apklaustųjų. Niekada neišvažiuosiantys iš Lietuvos nurodė vyriausio amžiaus (virš 55m.), žemesnio išsimokslinimo, mažiausių ir didžiausių pajamų gyventojai.
| Ar norėtumėte migruoti iš Lietuvos? (proc.) | |
| Taip, jau šiemet | 8,5 |
| Taip, per artimiausius kelerius metus | 16,9 |
| Nebent išėjus į pensiją | 3,5 |
| Ne, kol kas tokių planų neturiu | 37,8 |
| Iš Lietuvos niekada neemigruosiu | 12,3 |
| Apie tai negalvoju | 19,0 |
| Nežino/ neatsakė | 2,0 |
| Iš viso | 100 |
Traukia ir išvykę artimieji
Apklausos metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusės – 47,6 proc. tėvynėje netenkina maža alga, 27,9 proc. paminėjo ir/arba nedarbą. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų.
Apklausos rengėjai pastebi, kad dėl mažo atlyginimo Lietuvoje ir geresnių uždarbio perspektyvų užsienyje dažniau norėtų išvykti darbininkiškų profesijų atstovai, rajonų centrų gyventojai, vidutinio amžiaus gyventojai, vyrai.
18,3 proc. paminėjo, kad norėtų išvykti paskui jau emigravusius artimuosius. Kaip rašė DELFI, ši apklausa parodė, kad daugiau kaip 80 proc. lietuvių artimą jau yra pasiglemžusi emigracija.
J. Kuznecovienė mano, kad emigracijai palankias nuostatas sustiprina ir artimų žmonių patirtys, ypač jei jos yra pozityvios. „Kaip rodo mano ir mano kolegų iš VDU Socialinės antropologijos centro atlikti tyrimai, didesnė dalis jau emigravusių lietuvių neturi konkrečių grįžimo planų arba apsisprendę negrįžti gyventi į Lietuvą. Taigi, galima daryti prielaidą, kad su giminėmis, artimaisiais ar bičiuliais dalinamasi palankia patirtimi. Ir toks žinojimas taip pat turi įtakos nemažos dalies žmonių ateities vizijoms ar galimybių prognozėms“, - DELFI sakė ji.
„Spinter tyrimų“ apklausoje dar apie 15,6 proc. respondentų paminėjo, jo jų netenkina visuomeniniai–politiniai procesai Lietuvoje, trūksta pagarbos žmogui, tolerancijos.
26-35 m. aukštąjį išsimokslinimą turintys ir didesnių pajamų didmiesčių gyventojai emigruoti dažniau norėtų dėl geresnių karjeros perspektyvų užsienyje ir neigiamų visuomeninių-politinių procesų Lietuvoje. Jauniausio amžiaus (18-25 m.) potencialius migrantus į užsienį labiausiai vilioja geresnė mokslo siekimo perspektyva.
| Dėl kokių priežasčių norėtumėte išvažiuoti iš Lietuvos? (proc.) | |
| Mažo atlyginimo Lietuvoje | 47,6 |
| Geresnių atlyginimo perspektyvų užsienyje | 39,7 |
| Nedarbo | 27,9 |
| Artimųjų emigracijos | 18,3 |
| Prastėjančių šalies ūkio perspektyvų | 17,2 |
| Neigiamų visuomeninių –politinių procesų Lietuvoje, pagarbos žmogui, tolerancijos trūkumo | 15,6 |
| Geresnių karjeros perspektyvų užsienyje | 11,7 |
| Geresnių mokslo siekimo perspektyvų užsienyje | 6,9 |
| Kita | 1,7 |
| Iš viso | 100 |
Daugiau stumiančios jėgos
„Vyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, kad gerai užsienyje. Noras išvažiuoti yra daugiau grįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, jog pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje“,- apklausą įvertino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė taip pat mano, kad žmones iš tėvynės gena nusivylimas. „Manau, kad tai perspektyvos nematymas Lietuvoje, nusivylimas, netikėjimas, kad galima kažką pakeisti. Ne vien pagal tyrimu duomenis, o daugiau iš praktikos, susidaro įspūdis, kad dabartinė situacija keičia nuostatas ir tų, kurie anksčiau nė negalvojo emigruoti“, - DELFI sakė ji.
Tuo tarpu VDU docentė J. Kuznecovienė sako, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių skaičius sumažės, dalis emigravusių sugrįš, tačiau, nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugiau dalykų.
„Pasikeitę erdvės, atstumo, net savo-svetimo suvokimai mobilumą paverčia itin dažnai pasitelkiama savo lūkesčių, interesų, siekių, nuostatų įgyvendinimo priemone. Todėl net ir ekonominio stabilumo laikais žmonės judės, - DELFI sakė ji. - O ir judėjimo procesas nebus vienakryptis - ne tik mes kažkur judėsim, bet kažkas taip pat Lietuvą rinksis savo judėjimo tikslu.“
Siūlo įžvelgti ir pozityvias puses
Mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į gilesnes emigracinių nuostatų priežastis ir matyti taip pat ir pozityvias šio proceso puses, pavyzdžiui, savirealizacijos galimybių pasirinkimą.
Pasak jos, viena iš tokių priežasčių – globalūs pokyčiai, pavertę mobilumą beveik neatsiejama gyvenimo būdo dalimi. Dabar, lyginant net ir su tuo, kas buvo vos prieš penkiolika metų, gyvename smarkiai pasikeitusiame informacijos, mobilumo, komunikacijos, kultūrinės sklaidos galimybių ir procesų kontekste.
„Jaunimas, nemaža dalis vidutinio ir net vyresnio amžiaus žmonių turi daug galimybių keliauti, judėti, pažinti, bendrauti - tiek fiziškai, tiek ir virtualiai. Mobilumas, kai išvykstama trumpesniam ar ilgesniam laikui keliauti, svečiuotis ar dirbti į kitą šalį, daugeliui tampa įprastu gyvenimo būdo aspektu. Kitoniškumas, kultūrinių skirtumų prasme, jau negąsdina“, - pastebėjo ji.
J. Kuznecovienė remiasi atliktais įvairiais tyrimais, kurie rodo, jog keičiasi mobiliame pasaulyje gyvenančių žmonių erdvės, teritorijos, atstumo sampratos. Ji pateikia pavyzdį, kad jų tyrime dalyvavę Airijoje, Norvegijoje, Anglijoje gyvenantys lietuviai dažnai argumentuoja taip: „Tai kas čia yra - pora valandų ir aš Lietuvoje“.
Mokslininkė taip pat siūlo lietuviams nesijausti išskirtiniais, nes kintantis požiūris į emigraciją - daugeliui visuomenių būdinga tendencija.
„Tokias pasikeitusias sampratas puikiai iliustruoja jaunimas, kuris tolesnio mokslo įstaigą drąsiai renkasi iš didelio pasaulio universitetų sąrašo. Aplinkos nežinomybės baimė juos mažiausiai stabdo. Taigi, tam tikra dalis mūsų, kurdami savo gyvenimo strategijas galimybių ieško daug platesnėje, negu vienos visuomenės, erdvėje“, - sakė ji.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 17-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!