Ambasada Vokietijoje: mes nesame įdarbinimo, vertėjų, gidų ar laidojimo biuras

 (269)
Nuo gegužės lietuviams panaikinami apribojimai dirbti Vokietijoje. Tai smarkiai pajuto ir Lietuvos ambasada Berlyne, gaunanti nemažai mūsų tautiečių kreipimųsi. Žmonės domisi apie darbą ir įsikūrimą Vokietijoje. DELFI pasiteiravo ambasados apie interesantams kylančius klausimus ir galimus patarimus būsimiems imigrantams iš Lietuvos. Ambasados atsakymo esmė – kreipkitės kitu adresu, nes Lietuvos diplomatinė atstovybė nėra įdarbinimo, apgyvendinimo ir kitų kasdienių problemų sprendimo biuras.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Ambasada nėra ta institucija, kuri tarpininkauja darbo paieškos ir apsigyvenimo Vokietijoje klausimais. Tokią informaciją ir konsultacijas Europos Sąjungos mastu teikia Europos užimtumo tarnybos (EURES) specialistai, taip pat ir EURES Lietuva atstovai, dirbantys Lietuvos teritorinėse darbo biržose“, - rašoma ambasados atsakyme DELFI ir išvardijama, kokiais dar klausimais nederėtų kreiptis pagalbos.

Pabrėžiama, kad ambasada nėra kompetentinga: vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų, teikti laidojimo bendrovių, banko ar pašto paslaugų, tarpininkauti dėl užsienio valstybių vizų, leidimų gyventi ar dirbti jose gavimo, aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa, užtikrinti gydymo ar įkalinimo įstaigose geresnį aptarnavimą, nei jis teikiamas vietos gyventojams, skolinti ar kitaip duoti pinigų, padėti surasti ir samdyti advokatus, apmokėti ligoninės, viešbučio ir kitokias sąskaitas, daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.

Ambasada pataria atsakingai priimti sprendimą emigruoti į Vokietiją: „Lietuvos piliečiams, besirengiantiems išvykti į užsienio šalį dirbti ir gyventi joje, rekomenduotume prieš tai gerai apgalvoti tokį sprendimą. Prieš išvykstant patartume susirasti kuo daugiau informacijos apie darbo ir gyvenimo sąlygas užsienio šalyje, įsitikinti, ar darbo vietas užsienio šalyje siūlančios įdarbinimo agentūros yra patikimos, įvertinti savo užsienio kalbų žinias.“

Berlyne esanti Lietuvos atstovybė akcentuoja, kad viena pagrindinių jos funkcijų yra ne padėti įsikurti svečioje šalyje, o skatinti emigrantus palaikyti nenutrūkstamą ryšį su tėvyne, savo patirtimi ir žiniomis prisidėti prie Lietuvos valstybės gerovės kūrimo. Ambasada tikina, kad jos misija yra skelbti informaciją ir konsultuoti užsienio lietuvius grįžimo į tėvynę, integracijos į Lietuvos politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą klausimais.

Taip pat pabrėžiama, kad į ambasadą reikia kreiptis ne dėl kasdienių emigranto problemų, o atsitikus nelaimei užsienio šalyje – tuomet ambasada yra pasirengusi suteikti Lietuvos piliečiams reikalingą konsulinę pagalbą. Ambasada taip pat tarpininkauja Lietuvos piliečiams tvarkant dokumentus civilinės būklės apskaitymo, pilietybės, paso išdavimo ir keitimo, teikia kitas konsulines paslaugas.

DELFI anksčiau rašė, kad lietuviai domisi Vokietijos teikiamomis galimybėmis - lietuvių bendruomenė kasdien užverčiama tautiečių, ypač ieškančių bet kokio darbo, užklausimais, darbuotojų grupes komplektuoja ir Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros.

Vokietijoje be darbo leidimų jau nuo sausio gali dirbti sezoniniai darbininkai, o nuo gegužės panaikinami apribojimai įsidarbinti visiems darbuotojams iš naujųjų Europos Sąjungos šalių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuviai svetur

Teroras Londone: britų parlamentaras atskleidė daugiau detalių apie kruviną išpuolį (46)

John'as Whittingale'as – vienas iš Jungtinės Karalystės parlamentarų, į kurio darbovietę bandė įsiveržti ginkluotas teroristas. Politikas sutiko „Tiesos“ skaitytojams atvirai papasakoti apie tai, ką išgyveno ir ką jaučia dabar.

Po D. Britanijos sprendimo – liūdnos lietuvių reakcijos: gali tekti rinktis pilietybę (571)

Kovo 13-osios vakarą, Jungtinės Karalystės (JK) Parlamentas galutinai patvirtino „Brexit“ įstatymo projektą – Bendruomenių rūmai (palaikė 335, prieš balsavo – 287 parlamentarai) ir Lordų rūmai 274 balsais prieš 135 pritarė, jog nebeliktų pataisos dėl šalyje gyvenančių Europos Sąjungos (ES) piliečių teisės likti šalyje užtikrinimo. Lietuvos piliečių, gyvenančių JK situaciją aštrina ir tai, kad užuot susivieniję, Lietuvos politikai išeivijos tautiečius lyg atstumia, nesuteikdami jiems teisės į dvigubą pilietybę – išvykusiųjų galimybės efektyviai dalyvauti ir Jungtinės Karalystės, ir Lietuvos demokratiniuose procesuose yra apribotos.

K. Bradūno dukra: Havajuose gyventi nelinkėčiau net aršiausiam priešui (273)

Visiems verta Havajuose paatostogauti bent tris savaites, bet gyventi ten nelinkėčiau net aršiausiam priešui, LRT OPUS laidoje „Švelnūs tardymai“ sako būtent šiose salose gyvenanti poeto Kazio Bradūno dukra etnologė antropologė Elena Bradūnaitė.

Lietuvis, emigracijoje išgyvenęs tikrą siaubą, ieško atsakymų miglotoje istorijoje (97)

Jungtinėje Karalystėje gyvenančiam Stasiui Dobravolskiui 2015-ųjų birželis atmintyje įstrigs amžiams. Tuomet, būdamas 30-ties, lietuvis Velse avarijos metu neteko kojos. Tiksliau, kaip tikina jis pats, įvykio vietoje, po trijų valandų laukimo suknežintame mikroautobuse, koja jam buvo amputuota: „Vaistai dar nebuvo pradėję veikti, aš jutau, kaip man pradėjo pjauti koją. Ir aš netekau sąmonės, manau, ne nuo vaistų poveikio, o nuo skausmo“.

Atmestas ES piliečių teisių garantavimas D. Britanijoje įsiutino imigrantus (137)

Balsavimas prieš Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, teisių garantavimą po „Brexit“ sukėlė baimės ir pykčio protrūkį. Dabartiniai imigrantai skundžiasi, kad jais naudojamasi, kaip derybų žetonais, skelbia „Tiesa.com“.