Ambasada Vokietijoje: mes nesame įdarbinimo, vertėjų, gidų ar laidojimo biuras

 (269)
Nuo gegužės lietuviams panaikinami apribojimai dirbti Vokietijoje. Tai smarkiai pajuto ir Lietuvos ambasada Berlyne, gaunanti nemažai mūsų tautiečių kreipimųsi. Žmonės domisi apie darbą ir įsikūrimą Vokietijoje. DELFI pasiteiravo ambasados apie interesantams kylančius klausimus ir galimus patarimus būsimiems imigrantams iš Lietuvos. Ambasados atsakymo esmė – kreipkitės kitu adresu, nes Lietuvos diplomatinė atstovybė nėra įdarbinimo, apgyvendinimo ir kitų kasdienių problemų sprendimo biuras.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Ambasada nėra ta institucija, kuri tarpininkauja darbo paieškos ir apsigyvenimo Vokietijoje klausimais. Tokią informaciją ir konsultacijas Europos Sąjungos mastu teikia Europos užimtumo tarnybos (EURES) specialistai, taip pat ir EURES Lietuva atstovai, dirbantys Lietuvos teritorinėse darbo biržose“, - rašoma ambasados atsakyme DELFI ir išvardijama, kokiais dar klausimais nederėtų kreiptis pagalbos.

Pabrėžiama, kad ambasada nėra kompetentinga: vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų, teikti laidojimo bendrovių, banko ar pašto paslaugų, tarpininkauti dėl užsienio valstybių vizų, leidimų gyventi ar dirbti jose gavimo, aprūpinti nakvyne ar kitokia gyvenamąja patalpa, užtikrinti gydymo ar įkalinimo įstaigose geresnį aptarnavimą, nei jis teikiamas vietos gyventojams, skolinti ar kitaip duoti pinigų, padėti surasti ir samdyti advokatus, apmokėti ligoninės, viešbučio ir kitokias sąskaitas, daryti įtaką ar kaip nors kitaip kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.

Ambasada pataria atsakingai priimti sprendimą emigruoti į Vokietiją: „Lietuvos piliečiams, besirengiantiems išvykti į užsienio šalį dirbti ir gyventi joje, rekomenduotume prieš tai gerai apgalvoti tokį sprendimą. Prieš išvykstant patartume susirasti kuo daugiau informacijos apie darbo ir gyvenimo sąlygas užsienio šalyje, įsitikinti, ar darbo vietas užsienio šalyje siūlančios įdarbinimo agentūros yra patikimos, įvertinti savo užsienio kalbų žinias.“

Berlyne esanti Lietuvos atstovybė akcentuoja, kad viena pagrindinių jos funkcijų yra ne padėti įsikurti svečioje šalyje, o skatinti emigrantus palaikyti nenutrūkstamą ryšį su tėvyne, savo patirtimi ir žiniomis prisidėti prie Lietuvos valstybės gerovės kūrimo. Ambasada tikina, kad jos misija yra skelbti informaciją ir konsultuoti užsienio lietuvius grįžimo į tėvynę, integracijos į Lietuvos politinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą klausimais.

Taip pat pabrėžiama, kad į ambasadą reikia kreiptis ne dėl kasdienių emigranto problemų, o atsitikus nelaimei užsienio šalyje – tuomet ambasada yra pasirengusi suteikti Lietuvos piliečiams reikalingą konsulinę pagalbą. Ambasada taip pat tarpininkauja Lietuvos piliečiams tvarkant dokumentus civilinės būklės apskaitymo, pilietybės, paso išdavimo ir keitimo, teikia kitas konsulines paslaugas.

DELFI anksčiau rašė, kad lietuviai domisi Vokietijos teikiamomis galimybėmis - lietuvių bendruomenė kasdien užverčiama tautiečių, ypač ieškančių bet kokio darbo, užklausimais, darbuotojų grupes komplektuoja ir Lietuvoje veikiančios įdarbinimo agentūros.

Vokietijoje be darbo leidimų jau nuo sausio gali dirbti sezoniniai darbininkai, o nuo gegužės panaikinami apribojimai įsidarbinti visiems darbuotojams iš naujųjų Europos Sąjungos šalių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Užsienio naujienų prenumerata

Lietuviai svetur

Lietuvis Švedijoje išgyveno pragarą: kitų nusiskundimai dabar jam kelia šypseną (44)

Švedija. Falkenbergas. Čia gyvena lietuvis Saulius Šakinis, kuris, kaip pats sako, išgyveno pragarą. Skaudi netektis, nuo nulio pradėtas, žlugęs ir šiaip ne taip atgaivintas verslas. Problemos su alkoholiu ir jų nugalėjimas. Galiausiai – diagnozė: smegenų auglys.

Lietuvė smuikininkė gyvenimą Maltoje pradėjo grodama gatvėje (6)

Lietuvė Inga Marcel į Maltą atvyko pamačiusi reklamą televizijoje. Kišenėje ji teturėjo vos porą eurų, tačiau noras pakeisti jos netenkinusį gyvenimą buvo kur kas didesnis už visas baimes. Prabėgus penkeriems metams nedidelę Viduržemio jūros salą Inga vadina namais, kuriuose gyvena su paaugliu sūnumi, o į Lietuvą sugrįžta tik aplankyti mamos.

Grįžusieji į Lietuvą paneigia mitą: svarbiausia tikrai ne pinigai (118)

Aukštesnė gyvenimo kokybė, įdomus darbas ir šiuolaikiška darbo kultūra yra svarbiausi motyvai sprendžiant dėl grįžimo gyventi ir dirbti Lietuvoje – sutartinai tvirtina personalo specialistai, darbdaviai ir patys grįžę į Lietuvą darbuotojai. Su specialistu trūkumu susidūrę mūsų šalies darbdaviai nelaukia politikų sprendimų, kaip sustabdyti emigraciją ir susigražinti išvažiavusius, o patys sėkmingai parsivilioja išvykusius lietuvius.

Debatų „Sugrįžtanti Lietuva: utopija ar realybė” vaizdo įrašas (1)

Vis labiau nuogastaujama dėl didėjančių emigracijos tempų iš Lietuvos ir kaip tai paveiks šalies raidą. Vien per 2016 metus iš Lietuvos išvyko apie 30000 piliečių, kurių didžioji dauguma planuoja savo gyvenimą kurti ne Lietuvoje.

Th. May turi gerų žinių lietuvių emigrantams (123)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May teigia, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, „labai prisideda prie mūsų ekonomikos ir visuomenės gerovės“. Tokiu būdu politikė išreiškė paramą tokių žmonių teisei pasilikti jos šalyje Londonui atsiskyrus nuo Briuselio, skelbia standard.co.uk.