Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako R. Kondrotui jau skyręs papeikimą bei žada ir toliau nelikti pasyviu stebėtoju.
Sukilusi mokyklos darbuotojų profesinė sąjunga ir ją remiantys žinomi kultūros veikėjai išsiuntė kreipimąsi prezidentei Daliai Grybauskaitei, premjerui Andriui Kubiliui, švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Valentinui Stundžiui.
Laiške reiškiamas nerimas dėl Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykstančių procesų, kurie esą prieštarauja mokyklos misijai ir uždaviniams, neigiamai veikia mokinių ugdymą, jų profesinį rengimą, taip pat mokytojų galimybes perduoti savo žinias ir visaverčiai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
„Pastarųjų metų mokyklos administracijos veiksmai, vadovaujant R. Kondrotui, pražūtingai atsiliepia Lietuvos kultūriniam gyvenimui: mokiniai pradeda rinktis užsienio mokyklas, o nusipelnę mokytojai patys palieka mokyklą arba yra atleidžiami iš darbo. Administracijos nepakantumas, kolegų profesionalų konstruktyvių siūlymų nepaisymas, viešumo vengimas, mokyklos struktūrų sudarymas pagal lojalumą administracijai, pažeidžiant demokratijos ir skaidrumo principus, kuria nepasitikėjimo ir netikrumo atmosferą. Mokyklos bendruomenę sutrikdė viešoje erdvėje pasirodę pranešimai apie finansinius pažeidimus mokykloje“, - rašoma kreipimesi.
Kaip teigiama kreipimesi, šiais mokslo metais buvo atleistas visas būrys pedagogų, įžymių ir Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių: Vilniaus kvarteto smuikininkė prof. A.Vainiūnaitė, prof. dr. J. Dvarionas, prof. P. Radzevičius, klarnetininkas prof. A. Budrys, LNFO koncertmeisteris V.Gelgotas ir artistas Š. Kačionas, dailininkai M. Šnipas ir nacionalinės premijos laureatas P. Mazūras. Į atleidimo akciją esą pateko ir talentingi jaunieji pedagogai, buvę Menų mokyklos mokiniai.
Laiške kritikos negailima ir R. Kondroto pavaduotojai muzikos ugdymui Eglei Čobotienei bei pavaduotojui dailės ugdymui Romualdui Karpavičiui. Kreipimosi autoriai prašo sudaryti nepriklausomą ekspertų komisiją šiems faktams ištirti ir grąžinti į darbą atleistus pedagogus.
Po kreipimusi pasirašo dirigentas Donatas Katkus, Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorė Birutė Karosienė, Lietuvos kamerinio orkestro artistai, Niko orkestro muzikai, Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Asmik Grigorian, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Martynas Švėgžda von Bekeris.
„Taip, pasirašiau, pasirašė visas mūsų kamerinis orkestras. Ne dėl to, kad tai yra gryna teisybė - tiesiog noriu, kad būtų išsiaiškinta. Dalyvauju kai kuriuose susitikimuose, esu Muzikos ir teatro akademijos tarybos narė, žinau apie tuos signalus. M. K. Čiurlionio mokyklos veikla ir likimas domina visas profesionalaus meno institucijas – vėliau absolventus įdarbiname“, - DELFI sakė Nacionalinės filharmonijos direktorė R. Prusevičienė.
Pasak jos, tokių dalykų negalima palikti savieigai, nes menų mokykla – pagrindinė profesionalių menininkų kalvė Lietuvoje.
R.Kondrotas: nesilaikau įsikabinęs kėdės
„Negaliu sutikti su išsakyta kritika, nes jei sutikčiau, galvočiau, kad elgiuosi neteisingai. O šiaip žmogus ir jo poelgiai visada turbūt susiję su teisingumu. Dėl to išsakytas pastabas laikau nepagrįstomis, švelniai tariant, kalbančiomis netiesą“, - į kreipimąsi reaguoja R. Kondrotas.
R. Kondroto teigimu, dalis skunde minimų profesorių dalyvavo konkurse, bet buvo pasirinkti „amžiumi jaunesni ir perspektyvesni“ atlikėjai.
R. Kondroto vardas neigiamame kontekste linksniuotas dar vasarą. Valstybės kontrolė nustatė, kad Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla valstybės turtą valdė, naudojo ir juo disponavo neefektyviai ir neracionaliai – savo įsteigtoms keturioms viešosioms įstaigoms patalpas išnuomojo neskelbdama konkurso, neskaičiavo mokesčių už komunalines paslaugas, klaidingai apskaičiavo nuompinigius, leido neatlygintinai naudotis mokyklai priklausančiu turtu, kurį viešosios įstaigos nuomojo tretiesiems asmenims.
Dėl neteisėtos veiklos ir neracionalaus turto naudojimo 2011 m. mokykla negavo 570 tūkst. Lt, kuriuos turėjo pervesti į valstybės biudžetą.
R. Kondrotas nemano, kad Valstybės kontrolės išvados teisingos, tad jas apskundė teismui. Jis tvirtina, kad nustatyti pažeidimai „pakankamai formalūs“.
„O kaip patarsite reaguoti? Nepasitiki kas? 5-6 žmonių grupelė, susijungusi į vieną grupelę ir tai sistemingai daro turbūt jau antrus metus. Kaip turėčiau reaguoti? Man tik gaila žmonių, kurie, skaitę ar neskaitę, pasirašė. Bus įdomu su jais padiskutuoti – kai kurie iš pasirašiusiųjų mokykloje yra buvę prieš 20 arba 30 metų. Jų parašas mane šiek tiek stebina“, - į klausimą, kaip ketina reaguoti į išplatintą kreipimąsi, atsakė R. Kondrotas.
„Ministras spręs, tegul jis ir nusprendžia. Ką aš turėčiau daryti? Nesilaikau įsikabinęs kėdės“, - tvirtino 17 metų gimnazijai vadovaujantis R. Kondrotas.
G. Steponavičius: R.Kondrotas turi geltoną kortelę
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius DELFI teigė dar vasarą mokykloje inicijavęs neeilinį auditą. „Jo rezultatai dar kartą patvirtina apie Čiurlionio menų mokyklos trūkumus ir šalia jos įsteigtas viešąsias įstaigas, kai dalis lėšų nebuvo tinkamai apskaitomos ir naudojamos. Po audito direktoriui R. Kondrotui skirta griežta nuobauda – papeikimas. Jei situacija nesikeis, ir toliau nebūsime pasyvūs stebėtojai“, - tvirtina G Steponavičius. Jo teigimu, gilesnė ministerijos analizė tik patvirtino Valstybės kontrolės įžvalgas.
G. Steponavičius teigė atsižvelgęs į menų mokyklos, Vilniaus dailės bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijų siūlymus koreguoti mokyklos tarybos sudėtį. Į ją bus įtraukti šių aukštųjų mokyklų atstovai. Taip esą tikimasi „atsverti dalį įtampų“.
„Vadovas gavo mano, sportiniais terminais šnekant, geltoną kortelę. Papeikimas skirtas už tuos trūkumus, kurie akivaizdūs. Manęs tokia situacija tikrai netenkina“, - į klausimą, ar R. Kondrotas turi jo pasitikėjimą, atsakė G. Steponavičius.