Atrodo, kad miesto valdžiai skaičius vienas yra daug patrauklesnis nei du. Neseniai pertvarkius bendrojo lavinimo mokyklas, į akiratį pateko neformaliojo ugdymo įstaigos. Dailės ir muzikos mokyklų vadovai gūžčioja pečiais, o pedagogai į darbą eina kamuojami nežinomybės.
Panevėžio dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša neslepia nusivylimo dėl valdžios noro sujungti skirtingo profilio mokymo įstaigas. Tiek administracija, tiek pedagogai tokiam sprendimui nepritaria.
„Iki antradienio apie tokius planus jokios rašytinės informacijos mūsų įstaiga nebuvo gavusi“, – „Sekundei sakė V. Tallat-Kelpša.
Antradienį darbo grupei susitikus su mokyklų direktoriais, jiems buvo konstatuotas faktas. Jau nuo rugsėjo 1-osios neformaliojo ugdymo įstaigų auklėtiniai pradės lankyti naują, iš dviejų mokyklų sukurtą įstaigą. Tiesa, šį sprendimą vasario mėnesį dar turi patvirtinti Panevėžio savivaldybės taryba.
Dailės mokyklos direktorius darbo grupės kalbas apie mokyklų reorganizavimo naudą vadina mistinėmis.
„Šiuo metu Dailės mokykloje mokosi apie 400 mokinių, o Muzikos – 750. Įsivaizduokite, kokio masto fabrikas bus sukurtas. Tai tikrai neprisidės prie mokinių ugdymo gerinimo ar geros atmosferos mokykloje kūrimo. Juk to greičiausiai ir siekiama sujungiant mokyklas…“ – kalbėjo V. Tallat-Kelpša.
Dailės mokyklos pedagogai mokyklų sujungimą traktuoja kaip norą jas sunaikinti arba sumenkinti jų reikšmę, kad jos taptų nepastebimos. V. Tallat-Kelpša pažymi, kad apie mokyklų sujungimą būtų galima galvoti tuo atveju, jei jų valdymas būtų neefektyvus ir jas lankytų nedaug mokinių. Netgi tokie nedideli miestai kaip Anykščiai, Kėdainiai ar Radviliškis geba išlaikyti atskiras neformaliojo ugdymo mokyklas.
Šiais metais Dailės mokykla ruošėsi švęsti 50-ies metų jubiliejų, tačiau viską užbraukė valdžios reorganizacijos planai.
V. Tallat-Kelpšos teigimu, visas mokyklos personalas sukrėstas, tačiau rankų nuleisti neketina. Kolektyvas ruošiasi įvairioms akcijoms bei prašo miesto bendruomenės palaikymo.
„Tai yra mokyklų naikinimo pradžia. Kodėl taip daroma, kol kas suvokti nesugebame. Kokios povandeninės srovės lėmė tokį sprendimą, sunku suprasti“, – nusivylimo neslėpė direktorius.
Panevėžio dailės mokyklos direktorius V. Tallat-Kelpša bijo, kad naujoji ugdymo įstaiga taps fabriku, kuriame mokysis daugiau nei tūkstantis mokinių, o jame darbuosis per šimtą pedagogų.
Panevėžio dailės mokyklos direktorius V. Tallat-Kelpša bijo, kad naujoji ugdymo įstaiga taps fabriku, kuriame mokysis daugiau nei tūkstantis mokinių, o jame darbuosis per šimtą pedagogų.
Nors reorganizacija pedagogų neturėtų paliesti, tačiau nukraujuos administracija. Pasak V. Tallat-Kelpšos, toks sprendimas lems, jog vienas asmuo privalės atlikti dviejų ar trijų žmonių darbą. Jis neslepia, jog netgi dabar Dailės mokyklos administracija sunkiai susitvarko su darbo krūviais, tad darbuotojams tenka dirbti ir po darbo valandų.
Mokyklos direktorius dėl savo likimo ramus ir atvirai sako: „Mano likimas jau nuspręstas. Šioje situacijoje tikrai galima sutaupyti direktoriaus sąskaita. O visa kita kelia labai daug abejonių.“
Sujungimą vadina politizuotu
Panevėžio muzikos mokyklos direktorius Gvidas Vilys neslepia, kad naujiena apie planuojamą reorganizavimą buvo tarsi šaltas dušas. Kol kas šios žinios mokyklos administracija mokinių tėvams nepranešė.
G. Vilys miesto valdžios sprendimą sujungti mokyklas vadina politizuotu, o darbo grupės planus – nepagrįstais.
„Antradienį išgirdę tokią naujieną nelabai supratome, kas čia vyksta ir kodėl viską reikia daryti taip skubiai“, – abejonėmis dalijosi Muzikos mokyklos direktorius.
Pasak jo, priimant tokį sprendimą pirmiausia reikėjo kalbėti su mokinių tėvais bei mokyklų bendruomene. Tai nebuvo padaryta. G. Vilys tvirtina, kad darbo grupės nariai netgi nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl reikia sujungti mokyklas.
„Jie kalbėjo tik apie ideologinius užmojus. Mokyklas reikėtų sujungti, nes jos yra po vienu stogu. Tačiau tai irgi nėra tiesa: jos turi netgi du skirtingus adresus, – kalbėjo Muzikos mokyklos direktorius. – Savivaldybės darbuotojai tarsi formuoja nuostatą, jog toks jų sprendimas yra natūralus.“
G. Vilys tvirtina, kad apie mokyklų reorganizavimą ir administracijos personalo mažinimą galvojanti darbo grupė nesuvokia mokslo įstaigų veiklos mastų.
„Prieš priimant sprendimus reikia pasverti darbo krūvius, nes žmonėms reikės dirbti ir tikrai ne už fantastišką atlyginimą“, – pabrėžė G. Vilys.
Jis nėra įsitikinęs, kad mokyklų sujungimas nepadarys įtakos ugdytinių skaičiaus pokyčiui.
G. Vilys tikina, kad savo kėdės įsikabinęs nesilaiko, ir mano, jog jo veiklos tikrinimai galėjo signalizuoti apie planuojamą sujungimą. Muzikos mokyklos direktorius labiausiai rūpinasi neformaliojo švietimo sistemos, kurią gali sunaikinti nepagalvoti valdžios sprendimai, išsaugojimui.
„Man tokie sprendimai primena tarybinius laikus, kai partijos komitetas nusprendžia, o visi kiti vykdo. Tokia demokratija tikrai neskatina noro dirbti. Man keista, jog mes vis dar užsiimame nakties reformomis“, – kalbėjo G. Vilys.
Pašnekovo teigimu, jeigu darbo grupė įrodys, kad mokyklų reorganizavimas sudarys geresnes ugdymo sąlygas, jis būsiąs pirmas, kuris eis ir kalbės su mokytojais ir mokyklos bendruomene, kad tokia sistema įsitvirtintų.
„Šiuo metu darbo grupė pateikė tik politinius norus ir ambicijas, tačiau nieko konkretaus. Man visada keista, kai mes priimame neapgalvotus sprendimus, nors visi esame suaugę, protingi žmonės, tačiau kartais elgiamės kaip paaugliai, vedami emocijų ir įvairių nuotaikų, – pabrėžė Muzikos mokyklos direktorius. – Reikia susėsti ir diskutuoti, numatyti neformalaus ugdymo plėtros strategijas. Aš esu už apgalvotus sprendimus, nes man rūpi meninio ugdymo likimas.“
Įtaria direktoriaus kaltę
Muzikos mokyklos mokytojai taip pat nepalaiko neformaliojo ugdymo įstaigų sujungimo sumanymo. Pedagogai spėja, jog tokio sprendimo miesto valdžia buvo priversta griebtis dėl direktoriaus G. Vilio. Įtariama, kad jį tokiu būdu siekiama pašalinti iš vadovo posto.
Dėl G. Vilio įtartinos veiklos Panevėžio miesto meras jau kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Pastaroji aiškinasi, ar Muzikos mokyklos vadovas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo mokykloje įdarbindamas giminaičius. G. Vilys taip pat galėjo nesąžiningai nuomoti patalpas savo sutuoktinės vadovaujamo meno kolektyvo veiklai. Įtariama, kad savo žmonai už konkursų dalyvių vertinimą direktorius galėjo mokėti ir didesnį atlygį nei kitiems ekspertams.
„Garsiai apie tai niekas nešneka, tačiau manome, kad ir pats direktorius įtaria, kodėl imtasi mokyklų sujungimo klausimo“, – „Sekundei“ sakė viena iš Muzikos mokyklos pedagogių.
Ji neslepia, jog mokyklos personalas žino ir tą faktą, jog abiejų neformaliojo ugdymo įstaigų direktoriai nuolat konfliktuodavo. Muzikos pedagogė netiki ir Savivaldybės pažadais, jog mokytojai sujungus mokyklas nenukentės.
„Kolektyvas mūsų didelis, tad natūralu, jog jis yra susiskaldęs. Direktorių palaikanti pusė skleidžia propagandą ir visus gąsdina, kad būsime atleisti. Mokytojai tokiu atveju pradeda viskuo abejoti ir bijoti“, – atvirai kalbėjo nenorėjusi prisistatyti pedagogė.
Ji pabrėžė, jog mokyklos privalo veikti kaip du atskiri vienetai, nes jos vykdo skirtingas veiklas. Pedagogė išsakė nuogąstavimą, kad naujoji įstaiga netaptų dideliu fabriku.
Vienas iš siekių – sutaupyti
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė pabrėžia, kad apie Muzikos ir Dailės mokyklų sujungimą kalbama nebe pirmą kartą. O šiuo metu ieškoma paties geriausio neformaliojo švietimo įstaigų reorganizacijos sprendimo, kad nenukentėtų mokyklų administracinis darbas.
„Sujungus mokyklas bus sumažintos ne tik valdymo išlaidos, bet ir racionaliai galėsime naudotis turimais ištekliais ir užtikrinsime paslaugų kokybę bei didesnį prieinamumą“, – „Sekundei“ teigė S. Jakštienė.
S. Jakštienė mokyklų bendruomenių priešinimąsi sujungimui vadina logišku.
„Kiekvienam pokyčiui žmonės linkę prieštarauti. Mokyklų bendruomenės savo nuomonę ir matymą galės išsakyti ir kitą savaitę vyksiančiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, kai bus svarstomas šis klausimas“, – tikino administracijos direktoriaus pavaduotoja.
S. Jakštienė neslepia, jog viena iš tokio sprendimo priėmimo priežasčių yra siekis sutaupyti. Sujungus dvi mokyklas per metus būtų sutaupoma nuo 80 iki 85 tūkst. eurų. Imtis įgyvendinti reorganizacijos idėją paskatino ir tai, jog abi mokyklos yra tame pačiame pastate ir jose ugdomi meniniai vaikų gebėjimai. Tačiau jas akivaizdžiai skiria atskiros administracijos ir vadovai.
Mokyklų pedagogai privalės sudaryti darbo sutartis su nauju darbdaviu. O dėl įstaigos direktoriaus pareigų bus skelbiamas konkursas, kuriame galės dalyvauti visi asmenys, atitinkantys Švietimo ir mokslo ministerijos numatytus reikalavimus – taip pat ir dabartiniai mokyklų direktoriai.
Reorganizacija mokytojų ir mokinių nepalies
Tomas JUKNA, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius:
Apie Dailės ir Muzikos mokyklų jungimą mieste kalbama jau seniai. Mokyklos įsikūrusios viename pastate, abi ugdo auklėtinių meninius gebėjimus, tačiau turi atskirus vadovus ir administracijas, dėl to ne tik sunkiau spręsti elementarius ūkinius klausimus – kartu tarsi užprogramuota tam tikra trintis tarp administracijų, išauga administravimo išlaidos. Todėl siūlome Tarybai sujungti abi įstaigas įkuriant menų mokyklą, sujungiant dvi administracijas į vieną.
Po optimizavimo liks viena formalųjį švietimą papildanti mokykla. Likus vienai administracijai, bus operatyviau sprendžiamos ūkinės ir pedagoginės problemos, patalpų eksploatavimo bei jų panaudojimo klausimai bus sprendžiami greičiau ir ekonomiškiau. Be to, tikimės, kad po optimizavimo į gera pasikeis ir emocinė aplinka, nes iš šių įstaigų dažnai gauname nusiskundimų.
Reorganizuojant mokyklas mažės administracijos darbuotojų, tačiau ne pedagogų. Nebus mažinamos ir grupės, lankančių užsiėmimus vaikų skaičius. Mokytojai liks ir toliau dirbti, tiesiog bus sudaromos naujos darbo sutartys su nauju administraciniu vienetu.
Įkūrus menų mokyklą bus mažinamos valdymo išlaidos: sumažės administracijos darbuotojų, ūkio personalo etatų. Taip planuojama sutaupyti apie 80–85 tūkst. Eur per metus. Šios lėšos galės būti panaudojamos jau ne administraciniam aparatui išlaikyti, o mokinių ugdymo kokybei gerinti.
Šiemet planuojame skirti lėšų fotostudijai įrengti, aktų salės kapitaliniam remontui. Po reorganizacijos atnaujintomis patalpomis galės naudotis abiejų dabartinių mokyklų kolektyvai. Sujungus įstaigas, lėšų galėtume skirti gerokai daugiau. Pirmiausia tikimės padidinti prieinamumą, grupių bei lankančių vaikų skaičių. Be to, galėtų atsirasti naujų veiklų, o ateityje planuotume mažesnius mokesčius.
Žinoma, sutaupytos lėšos bus naudojamos ir mokyklos materialinei bazei turtinti (edukacinėms erdvėms, mokymo priemonėms). Tokiu būdu atsiras galimybė ugdymą organizuoti pagal Švietimo ir mokslo ministerijas pateiktas rekomendacijas.