Tokie rektoriaus pareiškimai piktina VU Komunikacijos fakulteto dekaną Andrių Vaišnį. Jo teigimu, socialinius mokslus lengviausia kritikuoti, tačiau bene sunkiausia suprasti.
VU į valstybės finansuojamas vietas iš visų universitetų pritraukė daugiausia studentų – 2502. Kol kas dar neaišku, kiek studentų bus priimta į mokamas vietas. Mokamose vietose universitetas pasiūlė mokytis 1237 studentams – nuo jų irgi labai priklauso universiteto būklė. Kiek studentų bus mokamose vietose, paaiškės po antrojo priėjimo etapo. Rektorius pabrėžia, kad VU priėmimo reikalavimai patys aukščiausi Lietuvoje ir absoliučiai vienodi finansuojamose ir nefinansuojamose vietose.
Populiariausių studijų programų dešimtuke įsitvirtino kelios VU programos: ekonomika, teisė, medicina, politikos mokslai.
Kalbėdamas apie populiariausias VU studijų programas, A. Žukauskas sakė matantis nesutapimą tarp aukštų mokslinių pasiekimų ir minėtų programų populiarumo.
„Aš manau, iš dalies tai yra dėl visuomenės nebrandumo, dar daug kas renkasi specialybę pagal tai, kaip mano, ar sunku ten mokytis, ar ne. Aš turiu paguosti tuos, kurie ateityje žada stoti ypač į socialinių mokslų specialybes – ten mokytis taps sunkiau, nes bus keliamas dėstytojų mokslinis lygis, studentai bus įtraukiami į mokslinius tyrimus. Ten lengvų studijų nebebus“, – žadėjo VU rektorius.
Jo nuomone, Lietuvoje rengiama tikrai per daug teisininkų, tačiau gerų teisininkų per mažai – VU teisininkų darbdaviai ieško. Todėl mažinti į teisę priimamų studentų nenumatoma. „Mes ypač norime pagerinti verslo studijas, ekonomikos srityje, socialinių mokslų, sociologijos, psichologijos srityse pakelti mokslinį lygį. Taip pat politikos mokslų srityje yra populiarios specialybės, tačiau mokslinių tyrimų tarptautiškumas yra labai menkas, jį esame numatę stiprinti“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Pasak rektoriaus, nors bendruomenė šiek tiek burba, tačiau pradeda suprasti, kad kitaip suvirs savo sultyse ir aukštų ambicijų nepatenkins. A. Žukausko teigimu, svarbu, kad ateityje atsirastų ambicijos ir siekiamybės. Pašnekovas mano, kad su tuo susitvarkys ir Komunikacijos, ir Ekonomikos fakultetai, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei kiti socialinių mokslų padaliniai.
Siūlo neįsižeisti
Tokios A. Žukausko mintys sulaukia dalies akademinės bendruomenės nepritarimo. Štai VU Komunikacijos fakulteto dekanas A. Vaišnys ketvirtadienį feisbuke komentuodamas priėmimo rezultatus pastebėjo, kad nors įvairūs pareigūnai, įskaitant VU rektoratą, menkino socialines studijas, jos VU liko populiariausios.
„Stoti tai stoja, bet socialinių mokslų srityje mūsų netenkina pirmiausia mokslinių tyrimų lygis. Mes nekritikuojame, o imamės priemonių – VU pradedama realizuoti socialinių mokslinių tyrimų rėmimo programa, daugiausia priemonių bus nukreipta būtent į socialinius mokslus. Nėra ko įsižeisti – tarptautiniai ekspertai akivaizdžiai parodė, kad ir Lietuvoje, ir VU silpniausia vieta yra socialiniai mokslai“, – atkerta A. Žukauskas. Tuo metu humanitariniai mokslai, pastebi jis, tarptautinių ekspertų įvertinti gerai.
Pasak A. Žukausko, nereikia įsižeidinėti, o ieškoti išeičių ir turėti tam tikrus tikslus. Jo nuomone, šiandien VU trūksta strateginio valdymo – fakultetų dekanams, rektoriui, prorektoriui ir kitų padalinių vadovams reikia turėti aiškius tikslus, siekiamybes ir nuosekliai jų siekti. Šiandien, sako rektorius, šis darbas fragmentinis, tad nuo rudens universitete įvedama valdymo struktūra, atitiksianti strateginius tikslus.
A. Vaišnys: VU prioritetu tampa socialinių studijų niekinimas
Komentuodamas A. Žukausko pasisakymą, A. Vaišnys pastebėjo, kad dabartinės, kaip ir buvusios laikinosios VU vadovybės nariai palyginti kritiškai viešojoje erdvėje atsiliepė ir kartais vis dar atsiliepia apie socialinius mokslus. Dekano teigimu, socialiniai mokslai ir studijos – laukas, kuriam, kai nesi jame, lengviausia pažerti kritikos, tačiau bene sunkiausia suprasti. A. Vaišnys ironizuoja, kad socialinius mokslus išmano „visi“.
Pašnekovas pastebi, kad pirmą kartą per 25 nepriklausomybės metus, tai yra, per Komunikacijos fakulteto plėtros laikotarpį, šiemet VU turėtų būti įkurtos šiuolaikinės vaizdo ir garso studijos.
„Reikšminga tai, kad vaizdo komunikacija yra daug lemianti šiuolaikiniame pasaulyje, bet ar tai supranta kritikai ir tie studijų politikos formuotojai, kurie nustato vienodą socialinių studijų kainą?! Vyriausybė sukūrė sistemą, kad vienodo pavadinimo studijų programų galima registruoti visoje Lietuvoje – įskaitant universitetus „mirtininkus“, bet tai yra galimybė apgauti jauną žmogų. Parengti žurnalistus arba kūrybos vadybininkus, arba leidybos specialistus kainuoja gerokai brangiau nei mano Vyriausybė ir – apgailestauju – kai kurie rektorato nariai, – dėsto Komunikacijos fakulteto dekanas.
Kaip pavyzdį jis pateikia Kūrybos komunikacijos studijų programą. Šįmet ji pagal pageidavimus buvo viena patraukliausių, bet 2011 m. jos įgyvendinimas paties VU administracijos atstovų buvo sužlugdytas.
„Suvokti socialinių mokslų raidą, kaip ir studijų organizavimą, galima tik dialogo būdu su tyrėjais – bet, išėjus rektoriui Benediktui Juodkai, vis labiau stiprėja įspūdis, jog VU yra fakultetų asociacija, kurioje prioritetu tampa „paniekinti“ socialines studijas“, – mano A. Vaišnys.