Įvairių apklausų duomenimis, 82 proc. Europos jaunimo gali lengvai įsigyti alkoholinių gėrimų. 76 proc. Lietuvos jaunuolių taip pat tvirtina, kad per 24 valandas gali labai lengvai gauti tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių. Tik 9 proc. 15-24 metų Lietuvos jaunuolių norėtų, kad alkoholis būtų visiškai draudžiamas, o 16 proc. pasisako už tai, kad jam apskritai nebūtų taikomi jokie apribojimai.
Paaugliai mėgsta „lengvus“ gėrimus, kokteilius. Po dvejų metų nepertraukiamo tokių malonių gėrimų vartojimo (3-4 kartus per mėnesį) prie alkoholio taip priprantama, kad be jo gyvenimas būna nebeįmanomas.
Ar Lietuvos tėvai kaip danai galėtų gurkšnoti mokykloje alų?
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Eugenijus Manelis įsitikinęs, kad vaikai visais laikais lieka vaikais ir nori patirti viską, ką patiria suaugusieji. Todėl natūralu, kad jie eksperimentuoja.
„Aišku, blogai, kai jie pažeidžia taisykles, pridaro netinkamų dalykų, pagaliau pakliūna į nelaimingus atsitikimus. Ne paslaptis, kad visko nutinka ir per mokykloje vykstančias šventes. Kitos šalys šią problemą sprendžia įvairiai. Teko būti stažuotėje Šveicarijoje. Tai tikrai demokratinė šalis, tačiau jie ten nežino, kas yra vakarėlis mokykloje. Kai paklausiau, kodėl neorganizuoja renginių mokiniams, atsakė, kad negali šimtu procentų garantuoti, kad vaikai ko nors neiškrės. Pasak jų, yra kavinės, yra tėvai, o mokykla tuo tikrai neužsiims. Iš tiesų – ar mokykla gali būti atsakinga, jei vaikas jau atėjo išgėręs?
Kad paauglys galėtų paragauti alkoholio, pasak pašnekovo, pirmiausiai jis jo turi įsigyti, o padėti jam gali tik suaugę žmonės. Deja, neretai tai būna mokiniai, jau turintys 18 metų, sutinkantys įvykdyti paauglių prašymą. O patys paaugliai tik žino, greičiausiai remdamiesi namų patirtimi, geresnių gėrimų pavadinimus, bet nežino nei alkoholio veikimo, nei kiek jo gali paragauti, kad kur nors nenugriūtų.
Kaip E. Manelis vertina draudimą neparduoti alkoholio Rugsėjo pirmąją? Pašnekovas papasakojo apie prieš keletą metų matytą vaizdelį.
„Prieš keletą metų, kai dar ir mūsų moksleiviai buvo dvyliktokai, po Rugsėjo pirmosios šventės eidamas namo pastebėjau gatvėje einantį vaikinuką su mergina. Jie paeiliui gurkšnojo iš butelio, įvynioto į spalvotą popierių, kad nesimatytų, kas geriama. Tokiu atveju aš negaliu tiesiog prieiti ir tikrinti, juolab viskas vyksta už mokyklos teritorijos, o ir vaikai net ne mano mokyklos. Ar ne geriau tokiu atveju būtų, jeigu jie galėtų nueiti į kavinę ir ten saugiai išgertų tą taurę vyno? Nesakau, kad reikėtų siūlyti alkoholį, bet jeigu jau jiems sukako tiek metų, kad jie turi teisę įsigyti alkoholio, geriau jį gertų ne kur nors užlipę ant kalno ir pasislėpę, bet viešoje vietoje. Viešuma vis dėlto kontroliuoja žmogaus elgesį. Pagaliau daug kas priklauso nuo bendro visuomenės požiūrio. Ne paslaptis, kad Danijoje tėvai per mokyklos susirinkimą gali gurkšnoti alų, o šalia sėdi vaikai ir mato tai, bet niekam neatrodo, kad tai yra vaikų teisių pažeidimas ar blogas pavyzdys.
Taigi kiekviena visuomenė, kiekviena valstybė turi savo alkoholio vartojimo įpročius, o draudimas – dalykas, visada sunkiai įgyvendinamas. Tačiau galbūt šiandien jis mums tikrai reikalingas. Aš asmeniškai labai palaikyčiau idėją, kad alkoholis nebūtų pardavinėjamas didelių viešųjų renginių, pavyzdžiui, koncertų, metu mieste. O ką mes galime padaryti mokykloje? Noras pažinti tai, kas nepatirta, yra universalus. Ne veltui visose pasakose labiausiai vilioja tos durys, kurių atrakinti neleidžiama. Tačiau turime kalbėtis su mokiniais apie tai, kad jie turėtų jausti ribą, kurios nevalia peržengti. Ir mūsų mokykloje yra buvęs atvejis, kai moksleiviai prie mokyklos bandė vartoti alkoholį, bet tai pamatę iškart paskambino tėvai, mes nustatėme, kas tai darė, išsikvietėme mergaites, iškvietėme jų mamas“, - pasakojo E. Manelis.
Jo manymu, mokykla gal ir galėtų turėti alkotesterį, kuris būtų ypač aktualus kilus abejonėms, ar mokinys blaivus. Šiam tikslui mokykla turėtų pasitvirtinti aiškią tvarką, kada alkotesteris gali būti naudojamas, kas tai gali daryti.
Užsienyje moksleiviai tikrinami alkotesteriais jau dešimtmetį
Pasak UAB „Alkotesteris“ direktoriaus pavaduotojo Jevgenijaus Leončiko, praktikų, kai mokiniai tikrinami alkotesteriais, pasaulyje yra.
„Tokie atvejai žinomi tiek už Atlanto (JAV, Kanadoje), tiek ir Europoje (Didžioji Britanija). Diskusija apie alkoholio žalą vaikams vyksta jau seniai, o pirmosios iniciatyvos tikrinti, ar mokiniai nevartoja alkoholio arba narkotinių medžiagų, pradėtos vykdyti jau maždaug prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, JAV privačioje St. Viator vidurinėje mokykloje (Ilinojaus valstija), mokinių tikrinimas dėl alkoholio vartojimo įvestas dar 2007 m., o nuo 2013 m. atsitiktinė mokinių tikrinimo dėl alkoholio vartojimo tvarka įteisinta visoje Ilinojaus valstijoje“, - teigė pašnekovas.
Kaip tai atrodo praktikoje? Tarkime, vienoje privačioje JAV mokykloje patvirtinta tvarka, pagal kurią atsitiktinėje patikros programoje privalo dalyvauti visi moksleiviai, kurie dalyvauja mokyklos užklasinėje veikloje, sporto renginiuose arba turi teisę mokyklos teritorijoje statyti savo automobilį. Yra pildomos formos, kurias pasirašo moksleivis ir vienas iš tėvų. Jei nustatoma, kad moksleivis vartojo alkoholio, ši informacija lieka konfidenciali, jis iš mokyklos nešalinamas, tačiau netenka teisės dalyvauti užklasinėje veikloje, sporto varžybose arba atvykti į mokyklos stovėjimo aikštelę automobiliu.
Pasak J. Leončiko, viena labiausiai paplitusių praktikų – atsitiktinis mokinių tikrinimas. Tokiu atveju reguliariai atrenkami vis nauji kandidatai, kurie ir turėtų būti tikrinami. Tiesa, jie turi teisę nesutikti. Be to, jei testas būna teigiamas, tokia informacija lieka konfidenciali, o mokinys nešalinamas iš mokyklos. Kita vertus, tam tikrais atvejais tikrinami visi iš eilės. Dažniausiai tai vyksta mokykloje vykstančių švenčių, diskotekų ar išleistuvių metu.
„Apskritai mokinių tikrinimas ir sprendimas dėl to vykdymo arba nevykdymo paprastai yra paliekamas savivaldai ir vietinei bendruomenei. O pagrindinė jo paskirtis – ne bausti, bet padėti tiems, kam reikia pagalbos ir užbėgti įvykiams už akių. Be to, mokyklos imasi tikrinti mokinius dėl to, kad turi pareigą apsaugoti juos nuo nelaimių. Mokyklos atsakomybė – užtikrinti mokinių saugumą. Kaip vertinama tokia praktika vietinėse visuomenėse? Vieningos nuomonės nėra. Nors dažniausiai mokytojų ir tėvų organizacijos pasisako už, tačiau žmogaus teisių gynėjai jiems oponuoja.
Kita vertus, vienoje amerikiečių švietimo specialistų atliktoje analizėje, kurioje buvo susisteminti narkotikų ir alkoholio prevencinių šviečiamųjų veiksmų (informavimo ir papildomo švietimo) rezultatai, nuo pat 1997 m. padaryta išvadą, kad tokios priemonės nepadarė jokios arba mažą įtaką mokinių apsisprendimui vartoti ar ne vartoti alkoholį (ar narkotikus) – naudojimas išliko nepakitęs. Anot jų, tai rodo, kad problema kompleksiška, todėl ją spręsti reikia taip pat kompleksiškai – naudojant daug skirtingų priemonių, viena iš kurių – mokinių patikros alkotesteriais“, - pasakojo pašnekovas.
UAB „Alkotesteris“ direktoriaus teigimu, Lietuvoje dėl blaivumo tikrinimo įrangos įsigijimo į įmonę yra kreipusios kelios švietimo įstaigos. Tai dažniausiai buvo profesinio rengimo mokyklos. Tiesa, su jomis nebuvo kalbama, ką jais tikrins.
Ministerijos atstovas: draudimai pasiteisina
Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Šimaitis paminėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija, pirkdama naujus autobusiukus, įsigijo ir alkotesterių šių autobusiukų vairuotojams tikrinti. Taip nuspręsta ne todėl, kad buvo incidentų.
„Juk yra šalių, pavyzdžiui, Prancūzija, kuriose alkotesteriai privalomi ir nuosavame transporte. Mes tai padarėme dėl vaikų saugumo. Pačią tikrinimo tvarką jau turi numatyti pačios mokyklos, kadangi tai jau vidaus tvarkos dalykas. Pagaliau tai ne nauja praktika – juk tikrinami viešojo transporto autobusų, troleibusų vairuotojai. Tuo rūpinasi pats darbdavys. Psichoaktyvių medžiagų, t. y. narkotikų, vartojimo patikros programos kai kuriose taip pat jau taikomos – mokiniai testuojami. Be to, mokyklos savo vidaus taisyklėse ir anksčiau buvo numačiusios, kad alkotesteriai gali būti naudojami darbuotojų, tiesa, ne mokinių, blaivumui tikrinti. Jei žmogus atsisako tikrintis, šis veiksmas traktuojamas kaip pripažinimas, kad yra neblaivus.
Žinoma, Amerikos mokyklose viskas daroma daug griežčiau. Kokie sprendimo būdai galėtų būti pas mus, kiekvienu atveju turėtų spręsti mokyklos bendruomenė, tačiau pagal galiojančius šalyje įstatymus mokykla tikrai gali įsivesti tokią tvarką. Kita vertus, patikrinimas yra tik techninis procesas. Reikėtų numatyti, kas toliau – gydytojo konsultacija ir pan. Tas pats su testavimu dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Vyko labai didelės diskusijos, ką daryti, kai testas teigiamas, ir galiausiai centralizuotas sprendimas nebuvo priimtas. Buvo kalbama apie tai, kad vaikai gali būti traumuoti, gali būti neteisingai apkaltinti... Tai tikrai jautrus klausimas ir bendruomenė sprendimą turi priimti pati“, - įsitikinęs pašnekovas.
Jo manymu, tikrinimo alkotesteriais praktika, kai moksleiviai žinotų, kad gali būti bet kada patikrinti, galėtų drausminti.
„Tai viena iš veiksmingų priemonių, kaip ir draudimas Rugsėjo pirmąją nepardavinėti alkoholio. Pasak medikų, jis pasiteisina. Jie tikrai sulaukia mažiau nuo alkoholio apsvaigusių ar komoje atsidūrusių paauglių. Nors sakoma, kad draudimais visko neišspręsime, jie taip pat veikia. Jei mokykloje užsiimsime tik švietimu apie alkoholio žalą, to tikrai nepakaks. Turi būti kompleksinis požiūris. Pavyzdžiui, jei mokinys pasiklausys paskaitos apie alkoholio žalą, bet išėjęs galės laisvai jo įsigyti, rezultato nebus. Kitose šalyse teigiamą rezultatą duoda ir draudimo įsigyti alkoholio amžiaus prailginimas iki 21 metų. Taigi ir ši diskusija turi prasmę“, - svarstė A. Šimaitis.