Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus nuomone, tokios nuostatos atspindi šių dienų jaunimą: save vertina ypatingai gerai, o kartais netgi pervertina. Vis dėlto S. Jurkevičius nepataria
materialinio atlygio kelti į pirmąją vietą: pirmiausia reikia parodyti, ką sugebi, o tada reikalauti.
Daugiausia rinktųsi technologinius mokslus
Klausiami, kokios krypties studijas rinktųsi, daugiausia – 29,1 proc. respondentų – nurodė technologijų mokslus. 20,5 proc. apklaustųjų nurodė socialinius mokslus, 10 proc. – biomedicinos, 9,9 proc. – humanitarinius, 8,8 proc. – fizinius. Mažiausiai populiarūs menai – juos rinktųsi tik 5,3 proc. apklaustųjų.
Kaip pastebi tyrėjai, vyrai dažniau rinktųsi technologijų bei fizinius, moterys – socialinius bei humanitarinius mokslus.
Socialiniai mokslai populiaresni tarp respondentų iki 35 m. Vyresni dažniau įvardijo technologijų, biomedicinos bei fizinius mokslus. Menus dažniau rinktųsi jauniausio bei vyriausio amžiaus respondentai.
Daugiausia apklaustųjų – 40,1 proc. – nurodė, kad svarbiausias veiksnys renkantis studijas turi būti žmogaus pomėgiai bei polinkiai. Apie 23 proc. deklaravo, kad renkantis studijas daugiausia lemia galimybė nesunkiai rasti darbą, 21 proc. nurodė galimybę gauti didesnį uždarbį baigus studijas. Vos keli procentai kaip svarbiausia veiksnį renkantis studijas nurodė tėvų, specialistų ir draugų rekomendacijas.
Pomėgius ir polinkius kaip svarbiausius veiksnius dažniau įvardijo moterys, jaunesnio amžiaus respondentai, didmiesčių atstovai. Galimybę nesunkiai susirasti darbą – vyrai, 36 m. ir vyresni respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Galimybę gauti didesnį uždarbį baigus – vyrai, 26-35 m. respondentai, vidutinių pajamų atstovai.
Pagal tyrimą akivaizdu, kad Lietuvos gyventojai teigiamai žiūri į sumanymą po mokyklos daryti metų pertrauką (angl. Gap year). 62,8 proc. respodentų tiems, kurie nežino, ką nori veikti ateityje, siūlo padirbėti, pakeliauti ir tik apsisprendus stoti. 28,2 proc. apklaustųjų nuomone, tokiu atveju reikia rinktis bet kokias studijas, kad nebūtų prarandami metai.
Padirbėti ar pakeliauti dažniau būtų linkę rekomenduoti 18-35 m., aukštesnių pajamų atstovai. Rinktis bet kokias studijas, kad nebūtų prarasti metai – moterys, 36 metų ir vyresni respondentai, vidutinių pajamų atstovai.
Remiantis tyrimu, studijas baigę jaunuoliai tikisi itin gero atlyginimo. Daugiausia – 32,5 proc. – tikisi didesnio nei vidutinio šalyje mokamo atlyginimo, 21,1 proc. tikėtųsi vidutinio šalyje mokamo atlyginimo. Minimalų atlyginimą nurodė tik 1,2 proc. apklaustųjų, 17,2 proc. tikėtųsi didesnio nei vidutinio šalyje mokamo atlyginimo.
Didesnio atlyginimo tikisi/ tikėjosi vyrai, jaunesnio amžiaus respondentai (18-35m.).
Respondentų taip pat klausta, kas, jų nuomone, gali garantuoti gerą darbo užmokestį ateityje. Daugiausia – 38,3 proc. apklaustųjų – nurodė darbo rinkoje paklausią profesiją, 27,6 proc. – unikalius, specializuotus įgūdžius bei žinias. 19,5 proc. apklaustųjų manymu, gerą darbo užmokestį lemia darbo patirtis, 9,6 proc. – aukštojo mokslo diplomas.
Paklausią profesiją dažniau įvardijo vyrai, 36-55 metų, vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. Unikalius specializuotus įgūdžius taip pat daugiausia vardijo vyrai, 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai. Darbo patirtį dažniau nurodė moterys, mažesnių pajamų, vyresnio amžiaus gyventojai.
S. Jurkevičius: šimtukininkams nereikia ieškoti gyvenimo prasmių
„Kai polinkiai susiduria su būsimos materialinės gerovės perspektyva, kartais žmoguje būna tam tikrų kolizijų. Prieš pasirenkant, reikia labai gerai pagalvoti, čia didelę įtaką daro ir tėvai, jie nori matyti tikslingesnį ir geriau aprūpintą vaikų gyvenimą“, – apklausos rezultatus komentuoja Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius.
Licėjaus direktorius pastebi, kad kada žmogus gerai mokosi, jo gyvenimas ir pasirinkimas lengvėja. Pirmiausia, patenki studijuoti ten, kur nori. Taip išsisprendžia daug problemų – tereikia svajoti apie tikslingą pasirinkimą. „Atvirai pasakius, gerai ir labai gerai besimokę nesvajoja apie vadinamus gap year, tai daugiau susiję su tais, kurie mokėsi vidutiniškai, galbūt negali įstoti ten, kur nori, tada bando kažko ieškoti. Geras mokymasis – didelė vertybė – veda tiesesniu keliu į priekį – pasirinkai norimą studijų programą, specializuojiesi, įgyji kvalifikaciją ir viskas po truputį savaime dėliojasi į vietas“, – kalbėjo S. Jurkevičius.
Jo pastebėjimu, dažniausiai šimtukininkai sistemingai žino, kur nori studijuoti – jiems nereikia ieškoti gyvenimo prasmių.
S. Jurkevičius nesistebi, kad žmonės daugiausia nori didesnio nei vidutinio atlyginimo. „Natūralu, kad jauni žmonės nori daugiau, vertina save ypatingai gerai, dabar yra tendencija pervertinti savo gebėjimus. Visi dalykai padaromi žingsnis po žingsnio, niekada nereikia materialinio atlygio kelti į pirmą vietą, pirmiausia reikia parodyti, ką sugebi, turėti žinių ir tada reikalauti tam tikro atlygio, o kai pirma kalbama apie atlygį ir nėra tam tikrų pasiekimų, tai dažnai atrodo labai keistai“, – mąsto prestižinės Vilniaus mokyklos vadovas.
Jo nuomone, lyginti Lietuvos situaciją su kitomis šalimis irgi ne visada teisinga, tikslinga ir protinga – daug kas labai skiriasi.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą šių metų birželio 18-26 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!