V.Būdienė: kam mokyklos, jei jos nesugeba išmokyti skaityti ir rašyti?

Naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė visų pirma turėtų susirūpinti minimaliuoju mokinių raštingumu, – reaguodama į DELFI publikaciją „Raštingiausi Vilniaus vaikai diktante paliko net po 22 klaidas”, teigė prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

Nepakankamas minimalias skaitymo, rašymo ir matematikos žinias nuolat primena ir Lietuvos mokinių rezultatų vieta tarptautiniuose tyrimuose.
„Ypač didelis nerimas dėl jaunimo menko lietuvių kalbos raštingumo. Šį kartą stebimės geriausių pradinukų raštingumu, o kiek klaidų padarytų ne patys geriausieji? Nors, tiesą sakant, dar reikėtų patikrinti, gal tas diktantas buvo per sunkus šio amžiaus vaikams“, – pripažino prezidentės patarėja.

Vis dėlto didžiausią nerimą specialistei kelia vyresniųjų klasių mokinių raštingumas.

„Išanalizavus abiturientų bandomojo brandos egzamino duomenis paaiškėjo, kad lietuvių kalbos raštingumo situacija prasta. Rašybos ir skyrybos klaidų – gausybė. Ką daryti? Inicijuoti mokykloje lietuvių kalbos raštingumo programas įvairioms amžiaus grupėms, išsiaiškinti, ar tikslingai panaudojama 30 mln. litų Europos Sąjungos parama, skirta programai „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“, nukreipti lėšas elektroninio turinio lituanizavimui ir lokalizavimui, organizuoti visuotinius diktantus pvz., po 4, 7 ir 10 klasės. Tokių patikrinimų rezultatai padėtų formuoti individualų mokinio žinojimą, ko jis dar negeba, kur mokiniui reikia pasitempti, ką patobulinti“, – vardijo V. Būdienė.

Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimai taip pat jai nekelia džiaugsmo. „Be to, tyrimai rodo, kad šis mūsų vaikų gebėjimas labai priklauso nuo socioekonominio statuso, todėl mokyklos priedermė į tai kreipti ypatingą dėmesį. Ko jau ko, o gerai skaityti ir rašyti privalome savo vaikus išmokyti. Kam tada mokyklos, jei net to nebegeba? - retoriškai klausė Prezidentės vyriausioji patarėja.

V. Būdienės manymu, atėjo laikas ir e-sąjūdžiui, pavadintam, pavyzdžiui, „Išdidus. Rašau lietuviškai“.

„Visų pirma bent valstybinių įstaigų ir įmonių tarnautojai turėtų elektroninius laiškus, žinutes rašyti lietuviškomis raidėmis. Man būna gėda kai gaunu iš kokios ministerijos tarnautojo elektroninį laišką be lietuviškų raidžių. Matyt, taip bendraujama ir su kitais adresatais.

Taigi savanoriškai atsisakome lietuvių kalbos. Pvz., Valstybinio Lietuvos pašto naujas prekės ženklas „Pay Post“ - nelietuviškas. Tai nei valstybiniam paštui, nei valstybei garbės nedaro, o piliečius demotyvuoja rūpintis savo kalbos kultūra ir taisyklingumu“, - kritikos negailėjo Prezidentūros atstovė.