"Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas. Taip buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, todėl negalėjome įsitikinti, kad buvo pasiektas įstatyme nustatytas pirkimų tikslas - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai paslaugas įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Radome ir kitų pažeidimų, tačiau audituojamieji subjektai geranoriškai reagavo į pateiktas pastabas, daugelį jų ištaisė, o kaltiems asmenims paskyrė nuobaudas", - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai nustatė, kad VU prekes, paslaugas ir darbus pirko pasirinkęs netinkamus pirkimo būdus, o prekių ir paslaugų už 721,6 tūkst. litų įsigijo netaikydamas viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, nesilaikė kompiuterinės įrangos pirkimo sutarties sąlygų ir šią įrangą įsigijo 13,4 tūkst. litų brangesnę.
Auditorių duomenimis, VU, nurašydamas medžiagas remonto darbams už 708,1 tūkst. litų, neįvertino, ar jos faktiškai panaudotos ir ar jas galima nurašyti. Universitetas, sudaręs komisiją, patikrino remonto darbus ir nustatė žalą, kurią iš kaltų asmenų išieškojo ir jiems skyrė drausmines nuobaudas. Be to, universitetas įsipareigojo iki metų pabaigos patikrinti visų remontui sunaudotų medžiagų teisėtumą.
Per auditą nustatyta, kad LEU sudarė autorines sutartis dėl paslaugų pirkimo už 262,6 tūkst. litų, netaikydamas Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų, o teisines paslaugas pirko pasirinkęs netinkamą pirkimo būdą.
Taip pat nustatyta, kad LEU dviem darbuotojams jubiliejinių sukakčių progomis vienkartinių piniginių išmokų išmokėjo 4,6 tūkst. litų daugiau negu numatyta teisės aktuose. Iš šių asmenų darbo užmokesčio minėta suma išskaičiuota ir pervesta į valstybės biudžetą.
Auditorių dėmesio sulaukė ir VGTU, kuris vykdė remonto darbų pirkimą, neteisingai nustatė pirkimo vertę ir įvertino tiekėjų pasiūlymus, nepareikalavo pagrįsti neįprastai mažos kainos, nenurodė visos perkamų darbų apimties ir jiems reikalingų medžiagų, gaminių ir įrenginių techninių specifikacijų, nenustatė užsakovo rezervo kainodaros taisyklių ir be viešųjų pirkimų įsigijo papildomų darbų už 26,7 tūkst. litų.
Tuo tarpu auditoriai nustatė, kad VDA netinkamai vykdė statinių techninę priežiūrą, nepateikė tinkamų dokumentų, kokius ir kokios apimties reikėjo atlikti remonto darbus, nepagrindė jiems reikalingų medžiagų ir gaminių kiekio (58,1 tūkst. litų) bei jų nurašymo (63,9 tūkst. litų).
Valstybės kontrolė aiškina, kad VDA yra viena iš VšĮ "Senoji Panemunės pilis" steigėjų ir dalininkių, todėl pagal steigimo sutartį perdavė 25 tūkst. litų įnašą ir nepareikalavo, kad viešoji įstaiga pateiktų tai patvirtinantį dokumentą, tačiau "Senoji Panemunės pilis" veiklos nevykdo nuo 2010 m., todėl akademija yra įpareigota spręsti klausimą dėl jos veiklos tęstinumo.