Kaip DELFI informavo Aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Žemaitė, svetainėje samburis.lt galima rasti kreipimosi į teismą šabloną. Juo gali naudotis kiekvienas, prašęs darželio, bet negavęs, nepriklausomai nuo to, kokiame Lietuvos mieste gyvena.
„Mes manome, kad vietos valstybiniame darželyje negavę tėvai gali iš savivaldybės prisiteisti bent dalinę kompensaciją už privataus darželio pirkimą tuo atveju, jeigu prašė valstybinio ir dėl vietų stygiaus jo negavo. Jeigu žmonės pageidauja, gali kreiptis į mūsų teisininkus, kad padėtų užpildyti dokumentus“, - sakė R. Žemaitė.
Pasak pašnekovės, teismams pateikti skundai nėra atmesti, tačiau dar laukia svarstymo datų.
Kokios kompensacijos tikisi?
Paklausta apie galimą kompensacijų sumą, R. Žemaitė mano, kad ji priklausys nuo privataus darželio kainos, kurią mokėjo valstybinio darželio negavusios šeimos.
„Tarkime, jei vaikas negavo vietos Pilaitės darželyje ir tėvai jį metus laiko vedė į privatų, kuris per mėnesį kainavo 1000 litų, dalį sumokėtų pinigų gali atgauti. Savivaldybės viešai deklaruojama vienos vietos valstybiniame darželyje kaina per mėnesį, kurią ji sumoka iš savo biudžeto, yra 600 litų. Todėl mes manome, kad bent pusę šios sumos yra sąžininga ir garbinga prašyti“, - sakė Aktyvių mamų sambūrio atstovė.
Paklausta, kiek šeimų iš savivaldybės bando prisiteisti kompensacijas, R. Žemaitė negalėjo tiksliai įvardyti. Minėjo, kad vien iš sambūrio gali būti arti dvidešimties.
G. Petronis: nepateks mažiau nei 700 vaikų
Kaip DELFI informavo Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis, pernai į darželius netilpo 700 vaikų.
Pasak savivaldybės atstovo, priėmimo procesas gali užtrukti ne tik liepą, bet ir rugpjūtį.
„Manau, kad atsiras laisvų vietų, kaip ir praėjusiais metais atsirado 300, kai tėvai neatvyko į įstaigas pasirašyti ugdymo sutarčių – atsisakė paslaugų. Taigi, mes vietoje atsisakiusiųjų papildysime darželius naujais vaikais dar ir rugpjūčio mėnesį“, - sakė G. A. Petronis.
Pasak DELFI pašnekovo, tėvams svarbu iki rugpjūčio 1 dienos pateikti informaciją darželiams, kad vaikučiai lankys grupes. „Jai tokios informacijos tėvai nepateikia, iš karto bus braukiami iš vaikų darželio sąrašų“, - priminė G. A. Petronis.
Neprileidžia prie valdžios
Kaip DELFI skundėsi į darželius nepriimtų vaikų tėvai, savivaldybės darbuotojai jiems sako nieko negalintys padėti, siunčia užsirašyti priėmimui pas A. G. Petronį, tačiau gyventojus priėmimui registruojanti tarnautoja neužrašo, nes nebėra vietų.
„Mums trumpai paaiškino, kad žmogus negali dirbti viršvalandžių. Vietų darželiuose trūksta ir nieko nepadarysi, o kaip mes jaučiamės ir ką galvojame – nesvarbu“, - piktinosi mama Rita.
Moteriai savivaldybėje buvo patarta pretenzijas atsiųsti elektroniniu raštu. Neva, į visus laiškus bus atsakyta. Aktyvių mamų sambūrio atstovei R. Žemaitei toks siūlymas kelia juoką: „Kaip rodo mūsų patirtis, elektroniniu paštu niekas niekam dorai nepaaiškina – mes patys esame su tuo susidūrę“.
Nuosekliai vykdo neigimo politiką
„Tėvai turintys mažus vaikus ir besilaukiantys atžalų turėtų įprasti prie Vilniaus savivaldybės nuosekliai vykdomos neigimo politikos. Dar prieš ketverius metus savivaldybei aiškiai įvardijome nesutapimus tarp jų minimo darželių poreikio ir realybės. Tačiau ne tik Vilniaus, bet ir kitos Lietuvos savivaldybės eina lengviausiu keliu – skaičiuoja vien prašymus pateikusius žmones“, - konstatavo R. Žemaitė.
„Deja, bet šios nuostatos savivaldybė daugelį metų netaiko, nes jai neparanku taip daryti. Kol nebus prievolės, tol savivaldybė ir toliau dangstysis tais parašytais ir nepatenkintais prašymais“, - mano R. Žemaitė.
Jei darželiuose vietų stinga, tėvų nuomone, valdininkai privalo galvoti apie alternatyvą, o ne palikti tai spręsti tėvams. Neteisinga ir tai, kad vaikui nepatekus į valstybės finansuojamą vietą, savivaldybė nieko neprisideda prie paslaugos teikimo privačiai.
„Jeigu ikimokyklinio ugdymo paslaugą tėvai perka iš privataus darželio, savivaldybė savo indelio į tai neįdeda – nusiplauna rankas“, - mano ir Aktyvių mamų sambūrio valdybos narė.
Netiki, kad problema išsispręs savaime
Nusiskundimų dėl vietų stygiaus darželiuose sambūris sulaukia nuolat. „Nepasitenkinimas dėl to nuolatinis ir nesikeičiantis. Kita vertus, justi, kad patys žmonės suaktyvėjo - anksčiau įsivaizdavo, kad nieko padaryti negali ir klausdavo apie galimas išeitis. Dabar vis daugiau tėvų suvokia, kad mokėjo mokesčius ir kad teikti vaikams ikimokyklinio ugdymo paslaugas – savivaldybės pareiga, kurią ji privalo užtikrinti“, - pastebi R. Žemaitė.
Pasak jos, konkretus savivaldybės tarnautojas, kuris dirba konkrečioje vietoje ir į kurį kreipiasi tėvai iš tiesų jiems nieko negali pasakyti ar pakeisti.
„Sprendimus turi priimti Vilniaus miesto taryba – net ne meras. Būtent taryba turi suformuoti aiškią strategiją, kaip bus sprendžiama darželių vietų stygiaus problema. Akivaizdu, kad netgi sukuriant po pusantro tūkstančio naujų vietų darželiuose, jau ketveri metai iš eilės jų vis viena trūksta“, - sakė visuomenininkė.
R. Žemaitė netiki savivaldybės pažadais, jog ateis laikas ir dėl gimstamumo mažėjimo paslaugų teikimo galimybės ir poreikis savaime susivienodins ir problema išnyks: „Statistikos departamento duomenys rodo, kad Vilniuje vaikų ne mažėja, o nuolat daugėja, nes jaunos šeimos linkę judėti didžiųjų miestų link, čia tikisi susirasti darbo, auginti vaikus. Todėl viltis, kad gimstamumo mažėjimas Vilniuje išspręs darželių stygiaus problemas – nerealus“.
Visuomeninės organizacijos atstovė ragino Vilniaus vadovus pagaliau atsimerkti ir pradėti strategiškai mąstyti, problemą sprendžiant iš esmės, o tėvus – aktyviai ginti vaikų teisę į ikimokyklinį ugdymą, kurį garantuoja valstybė.
Jeigu tėvai bus aktyvūs, R. Žemaitės nuomone, savivaldybė neturės kur trauktis. „Net jei privatų darželį lankęs vaikas jau mokyklinukas, jūs iš savivaldybės galite prisiteisti bent jau dalinę kompensaciją, nes skundo terminas – treji metai“, - atkreipė dėmesį Aktyvių mamų sambūrio atstovė.