Už 25 mln. sukūrė tai, ko studentai dar nematė

 (109)
Vienoms aukštosioms braškant dėl mažėjančio studentų skaičiaus, privati Socialinių mokslų kolegija (SMK) už 25 mln. Lt Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, pasistatė naujutėlaičius rūmus.
Už 25 mln. sukūrė tai, ko studentai dar nematė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Modernios architektūros statinys iškilo buvusioje pramoninėje teritorijoje, nugriovus dalį gamyklos pastato. Trečiadienį SMK surengtos pastato atidarymo iškilmės.

Nors statybininkai buvo žadėję, visų darbų laiku nespėjo baigti. Todėl auditorijos iki šiol stovi neįrengtos, baldai neišpakuoti, kai kur trūksta šviestuvų ir lubų. „Mums žadėjo, kad baigs šiandien, šiandien eidama maniau, kad bus pabaigę lubas, bet ne nuo mūsų priklauso“, – kalbėjo SMK direktorė Gabija Skučaitė. Ji pasakojo, kad pati norėtų pakabinti šviestuvus, tačiau tai priklauso ne nuo jos. Statytojai buvo įsipareigoję darbus pabaigti iki rugsėjo 1-osios.

Moderniausi Lietuvoje

Gabija Skučaitė
Gabija Skučaitė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Kiek esu lankiusis aukštosiose mokyklose, taip, tai būtų moderniausias aukštųjų mokyklų pastatų“, – tai, kad naujas kolegijos pastatas geriausias Lietuvoje, sakė G. Skučaitė. Pastato idėjų ji sėmėsi lankydamasi užsienio šalių aukštosiose. Direktorė sakė dirbusi su dizaineriais, baldininkais, architektais – siekė, kad auditorijos būtų nestatiškos, baldai rinkti tokie, kokių nėra Lietuvoje. Pastate naudotas stiklas atvežtas iš Vokietijos. 

Kaip teigiama SMK pranešime, pastato koncepcija paremta nauju požiūriu į aukštąjį mokslą, kuris turi kisti kartu su moderniu laikmečiu. Statinys sukurtas tarsi kūrybiškumo ir socialinių sąveikų avilys. Jame daug atvirų erdvių bendravimui, savarankiškam mokymuisi, renginiams, saviraiškai, poilsiui. Tai tarsi simbolis, kad mokymasis turi būti įdomus, įtraukiantis, aktyvus, kuriantis naujas žinias ir patirtis. Atvira pastato vidaus erdvė susilieja su atriumu, kuris praleidžia dienos šviesą per visą pastato aukštį ir pritraukia dangaus skliautą į kiekvieną aukštą.

Statinyje, kurį suprojektavo bendrovės „Architektūros kūrybinė grupė“ architektai, panaudota 500 tonų plieninių metalo konstrukcijų, 75 tonos stiklo, 620 kubinių metrų betono, 1016 gelžbetonio plokščių. Statybose dirbo daugiau nei 700 žmonių. Pastato plotas - 8.948,76 kv.m.

Vadovė: mes nedejuojame, o darome

Kolegijos direktorė G. Skučaitė DELFI sakė į ateitį žiūrinti labai optimistiškai: SMK jau trečius metus išlieka pačia populiariausia nevalstybine aukštąja mokykla Lietuvoje tarp kolegijų ir universitetų. Pagal studentų priėmimą tarp kolegijų SMK yra šeštoje vietoje. Pagal studentus, kurie renkasi mokamas kolegines studijas, SMK užima 3-iąją vietą. 

„Vadinasi, jei studentas renkasi, kur mokėti už mokslą, jis labiausiai renkasi SMK. Mes džiaugiamės gerais priėmimo rodikliais – šįmet priėmėme 850 studentų, tai ne mažiau nei praėjusiais metais, mes išlaikome augimo tendenciją. Pati aukštojo mokslo konjunktūra Lietuvoje tokia, kad aukštųjų mokyklų per daug – reikia, kad išliktų stambesnės mokyklos. Kai kurios mokyklos yra ant ribos, surenka labai mažai studentų, o su mažai studentų sunku išlaikyti kokybę, infrastruktūrą, surinkti dėstytojus“, – aiškino G. Skučaitė. 

Ateityje SMK ketina didinti užsienio studentų skaičių. Šįmet studentų sulaukta iš Uzbekistano, Kazachstano, Gruzijos, jau keletą metų į SMK važiuojama mokytis iš Azerbaidžano, Nigerijos, Nepalo, Indijos, Kazachstano, Uzbekistano. Pasak G. Skučaitės, vieno studento iš užsienio įžengimas pritraukia dar daugiau – jis perduoda žinią ir SMK tampa patraukli kitiems užsienio studentams. Studentų iš užsienio skaičius kasmet auga 50 proc. 

Iš viso SMK turi 2400 studentų, čia dėsto dėstytojai iš JAV, Portugalijos, Jungtinės Karalystės.
Pastato statyboms SMK gavo 14 mln. paskolą iš DNB banko, taip pat investavo savų lėšų. Ateityje šalia planuojama statyti bendrabutį su moderniu sveikatingumo centru. Taip pat numatoma statyti Inovacijų ir dizaino centrą. Vis šie pastatai sudarys modernų studentų miestelį.

G. Skučaitė tvirtina, kad SMK kitokia – esą valstybinėse mokyklose daug hierarchijos, dogmų, kurie mažina kūrybiškumą. Pasak direktorės, SMK ne dejuoja, o daro.

Šįmet 20-metį mininti SMK – viena pirmųjų nevalstybinių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, 1994 m. įkurta Klaipėdoje.

G. Steponavičius Vyriausybę ir ministeriją kaltina dviveidiškumu

Pastato atidaryme dalyvavo Vilniaus meras Artūras Zuokas, Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas, švietimo ir mokslo viceministrė Svetkana Kauzonienė, verslo atstovai.

Šventėje dalyvavęs buvęs švietimo ir mokslo viceministras Gintaras Steponavičius Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovus kaltino dviveidiškumu.

Gintaras Steponavičius
Gintaras Steponavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Besišypsančiais veidais atvyksta Vyriausybės ar ministerijos politinio pasitikėjimo žmonės, kurie kerpa juostelę, sveikina ir linki sėkmės, o tuo pačiu Vyriausybė jau baigia svarstyti ir į Seimą iškeliauja įstatymo projektas, kuriuo privačios aukštosios mokyklos bus tiesiog nustumtos į užkampį nebegaunant galimybių per studijų stipendijas ar kitais būdais pritraukti motyvuotų studentų“, – DELFI piktinosi G. Steponavičius.

Jo žiniomis, Mokslo ir studijų įstatymo pataisose numatoma naikinti studijų stipendijas privačioms aukštosioms mokykloms. Tai reiškia, kad gabūs studentai negalės nemokamai studijuoti privačiose aukštosiose mokyklose.

Kokias, esant demografinei krizei, perspektyvas eksministras piešia SMK? „Tai drąsus žingsnis prisiimant riziką dėl investicijų. Bet pastarieji metai rodo, kad mažėjant studentų, pastaraisiais metais dėl vadybos, labai sistemingo ir kryptingo darbo, šitoje kolegijoje studentų skaičius net nemažėjo, o net didėja“, – kalbėjo G. Steponavičius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Atsisakyti dešimtbalės sistemos universitetuose svarstoma nuo kito rugsėjo (8)

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo.

Pareiškimas Vilniaus darželyje: tu nesišluostysi užpakalio, kol neatneši popieriaus (500)

Į DELFI kreipėsi moteris, neapsikentusi rinkliavų Vilniaus Justiniškių rajone esančiame lopšelyje-darželyje „Pelenė“. Ją papiktino ne tik jos, bet ir įstaigos atstovų elgesys – nesulaukę paramos jie ėmė terorizuoti vaikus.

Paaiškino jaunimo politinės apatijos priežastis (18)

Latvijoje ir Estijoje tokio didelio nusiteikimo prieš visą politiką, kaip Lietuvoje, nėra, sako politologė Ainė Ramonaitė. Naujausio tyrimo atskleidžiamą menką jaunimo politinį aktyvumą ji aiškina ir tuo, kad jaunimas beveik nevartoja žiniasklaidos, ir problemomis švietimo sistemoje. Tuo metu politologas Lauras Bielinis teigia, kad trūksta ir politinių idėjų, kurios uždegtų jaunimą.

Beveik pusšimtyje Kauno vaikų darželių formuojamos per didelės grupės (11)

Kauno savivaldybė pasidžiaugė išsprendusi vietų vaikų darželiuose trūkumo problemą, tačiau higienistų atliktų patikrinimų rezultatai rodo, kad tuo džiaugtis lyg ir ankstoka.

Kūrėjai tikisi, kad elektroninis parašas moksleiviams ateityje leis naudotis bankininkyste (10)

Elektroninio parašo alternatyvos moksleiviams kūrėjai tikisi, kad ateityje tai leis ne tik prisijungti prie elektroninio dienyno, bet ir peržiūrėti egzaminų ir žinių patikrinimų rezultatus ar net naudotis kai kuriomis bankų paslaugomis.