Universitetai šito nenorėtų išgirsti: paaiškėjo, kurie vertinami prasčiausiai

 (221)
Prasčiausiai dėstymo kokybę vertina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Klaipėdos universiteto studentai, save nesąžiningiausiais laiko Aleksandro Stulginskio universiteto ir VGTU ugdytiniai.
Universitetai šito nenorėtų išgirsti: paaiškėjo, kurie vertinami prasčiausiai
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Tai atskleidė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atlikta apklausa, kuri paviešinta šią savaitę pasirodžiusiame naujame žurnale „Reitingai“.

LSS šių metų kovą apklausė daugiau nei 4600 studentų iš 43 aukštųjų mokyklų. Universitetų studentams skirtame klausimyne buvo pateikta dvylika klausimų. Apklausa vykdyta internetu, elektroninio pašto adresai atsitiktiniu būdu buvo atrinkti iš Lietuvos studento pažymėjimo duomenų bazės. Kiekvienai aukštajai mokyklai buvo sudaroma atskira imtis.

Daugiausiai dėmesio studentų apklausoje buvo skirta dėstymo kokybei įvertinti. Studentų buvo klausiama apie dėstymo metodus ir pedagogines kompetencijas, per paskaitas pateikiamą medžiagą bei dėstomo dalyko žinias.

Studentų nuomone, tarp valstybinių universitetų geriausiais dėstytojais pasižymi ir viso reitingo lyderiai yra Vytauto Didžiojo, Šiaulių ir Vilniaus universitetai. Prasčiausiai dėstymo kokybę vertino VGTU ir Klaipėdos universiteto studentai. Tarp nevalstybinių aukštųjų mokyklų lyderiauja ISM.

Savo aplinką kaip sąžiningiausią vertina Šiaulių ir Vilniaus universitetų studentai. Tarp nevalstybinių aukštųjų mokyklų aiškiai pirmauja ISM vadybos ir ekonomikos universitetas. O save nesąžiningiausiais laiko Aleksandro Stulginskio ir VGTU studentai. Tarp nevalstybinių aukštųjų mokyklų – Balstogės universiteto filialo Ekonomikos ir informatikos fakulteto studentai.

„Mūsų vertinimu, studentas yra pagrindinis visos aukštojo mokslo sistemos dalyvis, aplink kurį kuriasi kiti elementai. Dėl šios priežasties studentų nuomonė vertinant savo Alma Mater turėtų būti viena svarbiausių, į ją turėtų atsižvelgti ir aukštosios mokyklos, ir abiturientai. Juk kas kitas, jei ne studentas gali geriau įvertinti jį supančią aplinką, vykstančius studijų procesus, dėstymo ir aptarnavimo kokybę bei išreikšti savo nuomonę, kaip jaučiasi studijuodamas vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas

Paulius Baltokas
Paulius Baltokas
© Asmeninio archyvo nuotr.

LSS prezidentas mano, kad prieš apsisprendžiant dėl studijų, privalu apsilankyti aukštojoje mokykloje ir su ja susipažinti iš vidaus: reitingai visos situacijos neparodys. Vis dėlto, sako P. Baltokas, universitetų reitingas yra vienas būdų abiturientams objektyviai pažvelgti į aukštąsias mokyklas ir susumavus visus kriterijus išsirinkti labiausiai poreikius tenkinančią aukštąją mokyklą.
Pasak P. Baltoko, kolegijų studentai labiau patenkinti savo aukštosiomis mokyklomis. Taip gali būti ir dėl to, kad jie yra mažiau kritiški nei universitetų studentai. Privačių kolegijų studentai taip pat yra labiau patenkinti už valstybinių.

Kurioms kolegijoms kliuvo labiausiai 

LSS apklausė daugiau nei 2500 studentų iš 24 Lietuvoje veikiančių kolegijų. Kolegijų studentams skirtame klausimyne buvo pateikta dvylika klausimų, kuriuos galima suskirstyti į keturias kategorijas: dėstymo kokybė, kolegijos ištekliai, reikalingi kokybiškoms studijoms organizuoti, studijų organizavimas ir studentų įtraukimas bei akademinio sąžiningumo situacija kolegijoje.
Tarp valstybinių kolegijų dėstymo kokybę geriausiai įvertino Utenos, Žemaitijos ir Alytaus kolegijų studentai, o tarp nevalstybinių geriausiai savo dėstytojus vertina šv. Ignaco Lojolos, Šiaurės Lietuvos ir Vilniaus verslo kolegijų studentai. Mažiausiai dėstymo kokybe patenkinti Kauno technikos, Marijampolės ir Klaipėdos valstybinės kolegijų studentai. 

Antrasis klausimų blokas buvo skirtas kolegijos ištekliams, reikalingiems kokybiškoms studijoms organizuoti, įvertinti. Pagal šį kriterijų tarp valstybinių kolegijų pirmauja Alytaus kolegija, nežymiai lenkianti Utenos kolegiją, tarp nevalstybinių – Šiaurės Lietuvos kolegija, antroje vietoje palikusi Vilniaus verslo kolegiją.

Trečiuoju klausimų bloku buvo siekiama įvertinti studijų organizavimą ir studentų įtraukimą. Taip siekta išsiaiškinti, ar studentų darbai vertinami nešališkai ir objektyviai. Pagal šį parametrą tarp valstybinių kolegijų pirmauja Utenos kolegija, antroje vietoje liko Žemaitijos kolegija, o tarp nevalstybinių – Šiaurės Lietuvos ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijos. 

Studentai taip pat vertino akademinio sąžiningumo padėtį jų kolegijose. Daugiausiai nesąžiningo elgesio savo aplinkoje pastebi valstybinės Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai ir nevalstybinės V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos studentai. Tarp valstybinių aukštųjų mokyklų sąžiningiausiais save laiko Žemaitijos kolegijos, tarp nevalstybinių – Klaipėdos verslo aukštosios mokyklos studentai.

Labiausiai savo studijomis tarp valstybinių mokyklų patenkinti Žemaitijos ir Utenos kolegijos studentai. Prasčiausiai studijų kokybę vertina Kauno technikos ir Marijampolės kolegijos studentai. Tarp nevalstybinių kolegijų pirmauja Šiaurės Lietuvos ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijos.

Taip blogai, kad darbdaviai net neturi nuomonės?

Jonė Kučinskaitė
Jonė Kučinskaitė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Manome, jog stojantiesiems būtina pamatyti studentų vertinimą. Studentai tikrai nevynioja savo nuomonės į vatą, rėžia labai atvirai. Ir kai kurioms aukštosioms mokykloms gal ir nepatiks tas studentų tiesmukumas, bet kas, jei ne dabartiniai studentai, geriausiai gali pasakyti, ko jiems trūksta studijuojant konkrečioje aukštojoje mokykloje“, – sako žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo projektų skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė. 

Kaip DELFI jau rašė, antradienį žurnalas „Reitingai“ paskelbė geriausius šalies universitetus, kolegijas bei gimnazijas

J. Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad sudarant reitingus atsižvelgta ir į darbdavių nuomonę apie alumnų parengimą. „Apie kai kurių aukštųjų alumnus beveik 60 proc. darbdavių iš 1008 apklaustų darbdavių neturi nuomonės. Tai kiekvienas stojantysis, mano galva, turėtų susimąstyti: o jeigu aš pasirinksiu konkrečią aukštąją mokyklą, baigsiu, ateisiu į darbo pokalbį ir darbdavys neturės nuomonės?“, – sakė J. Kučinskaitė.

Darbdavių nuomonės aspektas sudarant reitingus nebuvo vertinamas, tačiau, sako J. Kučinskaitė, gauti duomenys tėvams ir vaikams suteikia galimybę susimąstyti.

Daugiausia vertinant universitetus atsižvelgta į universitetų moksliškumą (citavimą mokslo žurnaluose) ir darbdavių nuomonę. Taip pat rezultatą lėmė akademinis personalas, alumnų kuriama pridėtinė vertė, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje, materialinė bazė, studentų požiūris.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Vilniuje planuojama sukurti beveik 1 000 naujų vietų darželiuose (19)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius aplankė naują lopšelio-darželio "Kodėlčiukas" skyrių, kurį nuo šio rugsėjo pradėjo lankyti 117 mažųjų vilniečių.

Paauglių alkoholio vartojimo rodiklis – žemiausias nuo 1995 m. (25)

Pernai apklausus paauglius visoje Europoje paaiškėjo, kad Lietuvoje mažiau nei vidutiniškai kitose šalyse penkiolikmečių ir šešiolikmečių per pastarąjį mėnesį buvo gėrę alkoholio.

Mokytojų nuotaikos niūrios: skaičiuoja, ko neteks (366)

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus kreiptasi į Europos Sąjungos teisingumo teismą, sako Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas. Jo teigimu, kitąmet įsigaliosiantys pokyčiai darbo rinkoje skaudžiai paveiks ir mokytojus, kurių gyvenimas gerokai apkars.

Buvęs Karo akademijos viršininkas: mokyklose būtinas savanoriškas karinis parengimas (46)

Šalies mokyklose būtina sudaryti galimybę savanoriškai lankyti karinio parengimo pamokas, teigia buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius.

Prabangioje Vilniaus mokykloje išbūti nebegali nei mokiniai, nei mokytojai (305)

Ateities mokykla pristatytoje Balsių progimnazijoje, kurios išlaikymui Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo 25-erius metus kasmet skirti po maždaug 2 milijonus eurų, nebegali tverti nei vaikai, nei mokytojai.