Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą

 (10)
Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą kaip svarbiausią veiksnį renkantis studijas nurodė daugiau kaip 40 proc. ketinančių studijuoti, pasirenkamą studijų programą - apie 35 proc. atliktos apklausos respondentų. Mažiau kaip 10 proc. apklaustųjų svarbiausia yra būsima aukštoji mokykla bei miestas, kuriame ji yra įsikūrusi.

Aukštosiose mokyklose studijuoti ketina 79 proc. moksleivių, profesinio išsilavinimo ketina siekti 11 proc. respondentų. Daugiausia apklaustųjų, maždaug trečdalis, sieks socialinių mokslų diplomo, po penktadalį studijuos technologijų ir biomedicinos mokslus.

Iš ketinančiųjų studijuoti aukštojoje mokyklose, 88 proc. planuoja stoti iš karto baigę mokyklą. 9 iš 10 moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, likusieji mėgins laimę užsienyje.

Analizė atskleidė gana sudėtingas statistinio Lietuvos studento gyvenimo sąlygas. Didžiosios dalies (51 proc.) bakalauro pakopos studentų pagrindinis pajamų šaltinis yra šeimos parama, o daugumos - 60 proc. pirmos pakopos studentų pajamos įskaičiavus stipendijas per mėnesį nesiekia 800 litų. Studentų analizė pagal tėvų išsilavinimą parodė, jog neturinčių aukštojo mokslo tėvų vaikai dažniau išsilaiko patys, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniausiai yra išlaikomi jų.

Daugiausiai studentai išleidžia maistui ir būstui. Su studijomis susijusios išlaidos - knygos, mokymosi priemonės ir kt. sudaro apie dešimtadalį studentų pajamų.

Statistika rodo, jog paskolos studentų tarpe taip pat nėra populiarios, jas yra pasiėmę apie 7 proc. visų studentų.

2012 m. tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo išlaidos studentų stipendijoms ir kitai paramai, pernai sumažėjo ir iki tol augęs socialinių stipendijų gavėjų skaičius.

Nuo 2008-ųjų metų studentų Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 150 tūkst. studentų.

ELTA
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Seimas svarstys pataisas, kurios uždraustų vaikams taikyti fizines bausmes (71)

Seimas svarstys pataisas, kurios uždraustų bet kokių formų smurtą prieš vaikus, taip pat ir fizines bausmes.

Reformos, iš kurių noriai pasimokytų visi darbdaviai: kaip padvigubinti krūvį už tą pačią algą (181)

„Mus nori išdulkinti per visas įmanomas kūno angas“, – planuojamus pokyčius Vilniaus universitete (VU) nevyniodamas žodžių į vatą įvertino profesorius Mikas Vengris.

S. Skvernelis neatsisako pažado pensininkams (149)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai neatsisako idėjos pensijas nuo kitų metų didinti 40 eurų, nors naujai paskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis dar neseniai sakė nežinantis, kaip tai reikėtų įgyvendinti.

A. Pitrėnienė įvertino naują ministrę: tikiuosi, kad jai seksis geriau nei man (113)

Kadenciją baigianti švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įvertino naują savo įpėdinę.

Įvertino, kas Lietuvos moksleiviams sekasi prasčiausiai, kas geriausiai (168)

Nors Lietuvos moksleivių rezultatai matematikos ir gamtos mokslų srityse nėra itin prasti, akis bado jau 4 klasėje išryškėjantys skirtumai tarp mergaičių ir berniukų. Be to, pasiekimai mūsų šalyje glaudžiai susiję su tuo, kokioje ir kur esančioje mokykloje tu mokaisi, kokia tavo socialinė padėtis – o čia skirtumai kone milžiniški.