Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą

 (10)
Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą kaip svarbiausią veiksnį renkantis studijas nurodė daugiau kaip 40 proc. ketinančių studijuoti, pasirenkamą studijų programą - apie 35 proc. atliktos apklausos respondentų. Mažiau kaip 10 proc. apklaustųjų svarbiausia yra būsima aukštoji mokykla bei miestas, kuriame ji yra įsikūrusi.

Aukštosiose mokyklose studijuoti ketina 79 proc. moksleivių, profesinio išsilavinimo ketina siekti 11 proc. respondentų. Daugiausia apklaustųjų, maždaug trečdalis, sieks socialinių mokslų diplomo, po penktadalį studijuos technologijų ir biomedicinos mokslus.

Iš ketinančiųjų studijuoti aukštojoje mokyklose, 88 proc. planuoja stoti iš karto baigę mokyklą. 9 iš 10 moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, likusieji mėgins laimę užsienyje.

Analizė atskleidė gana sudėtingas statistinio Lietuvos studento gyvenimo sąlygas. Didžiosios dalies (51 proc.) bakalauro pakopos studentų pagrindinis pajamų šaltinis yra šeimos parama, o daugumos - 60 proc. pirmos pakopos studentų pajamos įskaičiavus stipendijas per mėnesį nesiekia 800 litų. Studentų analizė pagal tėvų išsilavinimą parodė, jog neturinčių aukštojo mokslo tėvų vaikai dažniau išsilaiko patys, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniausiai yra išlaikomi jų.

Daugiausiai studentai išleidžia maistui ir būstui. Su studijomis susijusios išlaidos - knygos, mokymosi priemonės ir kt. sudaro apie dešimtadalį studentų pajamų.

Statistika rodo, jog paskolos studentų tarpe taip pat nėra populiarios, jas yra pasiėmę apie 7 proc. visų studentų.

2012 m. tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo išlaidos studentų stipendijoms ir kitai paramai, pernai sumažėjo ir iki tol augęs socialinių stipendijų gavėjų skaičius.

Nuo 2008-ųjų metų studentų Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 150 tūkst. studentų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

S. Skvernelis kritikuoja reformai besipriešinančius universitetus (73)

Premjeras Saulius Skvernelis ragina universitetus neprieštarauti Vyriausybės planams pertvarkyti aukštojo mokslo institucijų tinklą.

Įstatymo pataisa pagelbėtų dvynukų ir trynukų susilaukusioms šeimoms (12)

Siūloma sudaryti vienodas sąlygas gauti išmoką gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui nuo vaikų gimimo dienos iki jiems sukaks 2 metai ir pagerinti šeimų, auginančių dvynukus, trynukus ir didesnį skaičių vaikų, gimusių vienu metu ir nesukakusių 2 metų, finansinę padėtį.

Derasi dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo (56)

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir švietimo profsąjungos derasi dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo principų.

D. Grybauskaitė: turime kalbėti ne apie universitetų kiekį, o studijų kokybę (36)

Lietuvai reikalingų universitetų skaičius paaiškės tuomet, kai bus pradėta reali studijų kokybės reforma, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

S. Skvernelis žada, kad studijos regionuose išliks (21)

Universitetinės studijos regionuose privalo išlikti, bet aukštojo mokslo įstaigos neturi veikti tik dėl to, kad pateisintų savo buvimą, sako premjeras Saulius Skvernelis.