Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą

 (10)
Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą kaip svarbiausią veiksnį renkantis studijas nurodė daugiau kaip 40 proc. ketinančių studijuoti, pasirenkamą studijų programą - apie 35 proc. atliktos apklausos respondentų. Mažiau kaip 10 proc. apklaustųjų svarbiausia yra būsima aukštoji mokykla bei miestas, kuriame ji yra įsikūrusi.

Aukštosiose mokyklose studijuoti ketina 79 proc. moksleivių, profesinio išsilavinimo ketina siekti 11 proc. respondentų. Daugiausia apklaustųjų, maždaug trečdalis, sieks socialinių mokslų diplomo, po penktadalį studijuos technologijų ir biomedicinos mokslus.

Iš ketinančiųjų studijuoti aukštojoje mokyklose, 88 proc. planuoja stoti iš karto baigę mokyklą. 9 iš 10 moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, likusieji mėgins laimę užsienyje.

Analizė atskleidė gana sudėtingas statistinio Lietuvos studento gyvenimo sąlygas. Didžiosios dalies (51 proc.) bakalauro pakopos studentų pagrindinis pajamų šaltinis yra šeimos parama, o daugumos - 60 proc. pirmos pakopos studentų pajamos įskaičiavus stipendijas per mėnesį nesiekia 800 litų. Studentų analizė pagal tėvų išsilavinimą parodė, jog neturinčių aukštojo mokslo tėvų vaikai dažniau išsilaiko patys, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniausiai yra išlaikomi jų.

Daugiausiai studentai išleidžia maistui ir būstui. Su studijomis susijusios išlaidos - knygos, mokymosi priemonės ir kt. sudaro apie dešimtadalį studentų pajamų.

Statistika rodo, jog paskolos studentų tarpe taip pat nėra populiarios, jas yra pasiėmę apie 7 proc. visų studentų.

2012 m. tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo išlaidos studentų stipendijoms ir kitai paramai, pernai sumažėjo ir iki tol augęs socialinių stipendijų gavėjų skaičius.

Nuo 2008-ųjų metų studentų Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 150 tūkst. studentų.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Profesinės mokyklos priėmė penktadaliu daugiau mokinių nei planavo (7)

Galutiniais duomenimis, šiais mokslo metais į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Tai 1800 mokinių, arba 8 proc., daugiau nei pernai ir 20 proc. daugiau nei buvo numatyta priimti.

Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams – naujo lygio pagalba (6)

Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams bus teikiama naujo lygio pagalba. Kaune atidarytas pirmasis Lietuvoje centras, kuriame tokių sutrikimų turintys vaikai mokysis ir gyvens.

Lietuvių kalbą studijuojantiems užsieniečiams skirtos K. Būgos premijos (1)

Užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams skirtos Kazimiero Būgos stipendijos.

Mokytojų algų kėlimo programa nuo sausio neprasidės (73)

Darbo grupei antradienį bandant pakoreguoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektą, ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad ilgalaikė pedagogų darbo užmokesčio didinimo programa nestartuos nuo 2017 metų sausio.

Švietimo ministrės A. Pitrėnienės „ačių“ juokina feisbuką (658)

„Ačiū“ - lietuviškas žodis, kurio rašymo ypatumų mokomės pirmose mokyklos klasėse. Šis žodis rašomas su raide „ū“, tačiau ši taisyklė ne kiekvienam įkandama. Tačiau, kai klaida „puošia“ švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės rinkiminės kampanijos lankstinukus, tai užsuka pašaipų virtinę.