Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą

 (10)
Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą kaip svarbiausią veiksnį renkantis studijas nurodė daugiau kaip 40 proc. ketinančių studijuoti, pasirenkamą studijų programą - apie 35 proc. atliktos apklausos respondentų. Mažiau kaip 10 proc. apklaustųjų svarbiausia yra būsima aukštoji mokykla bei miestas, kuriame ji yra įsikūrusi.

Aukštosiose mokyklose studijuoti ketina 79 proc. moksleivių, profesinio išsilavinimo ketina siekti 11 proc. respondentų. Daugiausia apklaustųjų, maždaug trečdalis, sieks socialinių mokslų diplomo, po penktadalį studijuos technologijų ir biomedicinos mokslus.

Iš ketinančiųjų studijuoti aukštojoje mokyklose, 88 proc. planuoja stoti iš karto baigę mokyklą. 9 iš 10 moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, likusieji mėgins laimę užsienyje.

Analizė atskleidė gana sudėtingas statistinio Lietuvos studento gyvenimo sąlygas. Didžiosios dalies (51 proc.) bakalauro pakopos studentų pagrindinis pajamų šaltinis yra šeimos parama, o daugumos - 60 proc. pirmos pakopos studentų pajamos įskaičiavus stipendijas per mėnesį nesiekia 800 litų. Studentų analizė pagal tėvų išsilavinimą parodė, jog neturinčių aukštojo mokslo tėvų vaikai dažniau išsilaiko patys, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniausiai yra išlaikomi jų.

Daugiausiai studentai išleidžia maistui ir būstui. Su studijomis susijusios išlaidos - knygos, mokymosi priemonės ir kt. sudaro apie dešimtadalį studentų pajamų.

Statistika rodo, jog paskolos studentų tarpe taip pat nėra populiarios, jas yra pasiėmę apie 7 proc. visų studentų.

2012 m. tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo išlaidos studentų stipendijoms ir kitai paramai, pernai sumažėjo ir iki tol augęs socialinių stipendijų gavėjų skaičius.

Nuo 2008-ųjų metų studentų Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 150 tūkst. studentų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Siūloma keisti rektorių rinkimų ir atleidimo tvarką (23)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas užregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis lemiamas vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme grąžinamas universiteto akademinę bendruomenę atstovaujančiam Senatui.

Psichiatras: atrodo, kad dabar tėvai bijo vaikų (43)

Tėvystės reikia mokytis kaip abėcėlės, tik tada bus galima su vaikais susitvarkyti, jų nebijoti – kartais atrodo, kad vyrauja pedofobija, suaugusieji mano, kad, vos ką nors pasakę vaikams, pateks į kalėjimą.

J. Petrauskienė: dėl aukštojo mokslo reformos reikia diskutuoti (66)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimo pirmininko pristatytą Vytauto Didžiojo universiteto viziją dėl jungimosi sako vertinanti kaip reikalingą diskusiją.

V. Pranckietis: VDU siekis prisijungti kitus universtitetus neprieštarauja Vyriausybės planui (28)

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planas prisijungti kitus universitetus ir tapti nacionaliniu neprieštarauja Vyriausybės paskelbtam aukštųjų mokyklų pertvarkos planui, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Valstiečiai“ siūlo leisti mokyti tik turintiems magistro laipsnį (175)

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir dar penki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos parlamentarai siūlo, kad mokytojais galėtų dirbti tik magistro laipsnį turintys asmenys.