Tyrimas: kas lemia moksleivių studijų pasirinkimą

 (10)
Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą kaip svarbiausią veiksnį renkantis studijas nurodė daugiau kaip 40 proc. ketinančių studijuoti, pasirenkamą studijų programą - apie 35 proc. atliktos apklausos respondentų. Mažiau kaip 10 proc. apklaustųjų svarbiausia yra būsima aukštoji mokykla bei miestas, kuriame ji yra įsikūrusi.

Aukštosiose mokyklose studijuoti ketina 79 proc. moksleivių, profesinio išsilavinimo ketina siekti 11 proc. respondentų. Daugiausia apklaustųjų, maždaug trečdalis, sieks socialinių mokslų diplomo, po penktadalį studijuos technologijų ir biomedicinos mokslus.

Iš ketinančiųjų studijuoti aukštojoje mokyklose, 88 proc. planuoja stoti iš karto baigę mokyklą. 9 iš 10 moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, likusieji mėgins laimę užsienyje.

Analizė atskleidė gana sudėtingas statistinio Lietuvos studento gyvenimo sąlygas. Didžiosios dalies (51 proc.) bakalauro pakopos studentų pagrindinis pajamų šaltinis yra šeimos parama, o daugumos - 60 proc. pirmos pakopos studentų pajamos įskaičiavus stipendijas per mėnesį nesiekia 800 litų. Studentų analizė pagal tėvų išsilavinimą parodė, jog neturinčių aukštojo mokslo tėvų vaikai dažniau išsilaiko patys, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniausiai yra išlaikomi jų.

Daugiausiai studentai išleidžia maistui ir būstui. Su studijomis susijusios išlaidos - knygos, mokymosi priemonės ir kt. sudaro apie dešimtadalį studentų pajamų.

Statistika rodo, jog paskolos studentų tarpe taip pat nėra populiarios, jas yra pasiėmę apie 7 proc. visų studentų.

2012 m. tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo išlaidos studentų stipendijoms ir kitai paramai, pernai sumažėjo ir iki tol augęs socialinių stipendijų gavėjų skaičius.

Nuo 2008-ųjų metų studentų Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 150 tūkst. studentų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Jaunimo sodas

Stoja piestu prieš ilgesnus mokslo metus: geresnių rezultatų tai neduos (31)

Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlytam mokslo metų ilginimui nepritaria nei tėvai, nei profsąjungos, nei patys moksleiviai, pranešė profsąjungų ir tėvų atstovai Lietuvos naujienų agentūroje ELTA kovo 30 d. surengtoje spaudos konferencijoje.

Pamėgtų saldumynų priedai turi ir papildomą efektą (2)

Konservantai ir dirbtiniai dažikliai vaikų pamėgtuose skanumynuose – ryškiaspalviuose gėrimuose ir saldainiuose – gali skatinti hiperaktyvumą. Tokią išvadą padarė britų mokslininkai. Į jų tyrimų rezultatus atsižvelgė Didžiosios Britanijos maisto produktų standartų agentūra.

Keturi jaunuoliai siekia parodyti, kad Kaunas jau seniai nėra marozų miestas (136)

Ultramadingi, veiklūs, drąsūs kauniečiai Justas Vonžodas, Diana Pūraitė bei Rokas Krilavičius, projekto ir paskyros „Cool Kids Of Kaunas“ socialiniame tinkle „Facebook“ pradininkai, susibūrė tam, kad visiems įrodytų, koks įdomus yra Kauno miestas. Pozityvumą skleidžiantis jaunimas teigia, kad būti cool nėra taip sunku.

Prezidentė: investuodami į vaikus, investuojame į visos Lietuvos ateitį (93)

Šeštadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ trečią kartą vyksta edukacijos ir švietimo konferencija „Atsakinga tėvystė“. Konferencijos dalyvius sveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė

Pasidavė ir geriausias A. Maldeikienės mokinys: po pusmečio VU – atviras laiškas feisbuke (730)

Kiek daugiau nei pusmetį dėstytoju Vilniaus universitete (VU) dirbantis Tautvydas Marčiulaitis savo ateities su šia profesija nebesieja. Pašnekovo teigimu, problema yra tai, kad Lietuvai dėstytojų nereikia ir tuo esą jis įsitikino asmeniškai.