Elektroninėje erdvėje vykdytos apklausos rezultatai byloja – beveik pusė tyrime dalyvavusių jaunų Lietuvos žmonių prieš laikydami egzaminus jaučiasi pozityviai, o kiti – kovoja su neigiamomis emocijomis.
29 procentai apklaustų Lietuvos moksleivių ir studentų mano, kad prieš egzaminus jaučiasi ramiai, 28 procentai tikisi geriausio. Ketvirtadalis apklaustųjų egzaminų tiesiog bijo (25 procentai), o 18 procentų – pyksta dėl susiklosčiusios situacijos. Tokie rezultatai užfiksuoti identifikuojant jaunų žmonių emocinę savijautą, kurią jie išgyvena prieš brandos ar kitokios rūšies egzaminus, taip pat rengdami baigiamuosius darbus.
Besimokančiųjų nuotaiką žaismingu ir moderniu būdu nusprendė išmatuoti Kauno kolegijos komunikacijos specialistų komanda, į pagalbą pasikvietusi lietuviškų elektroninių žaidimų kūrėjus. Pavasarį sukurtas ir gegužės pradžioje internete buvo pristatytas elektroninis įrankis – nuotaikometras, padedantis nustatyti dominuojančią emociją. Kartu jaunimas turėjo galimybę pažaisti paprastą ir trumpą animacinį žaidimą, kurio tikslas – praskaidrinti nuotaiką ir padėti pažvelgti į situaciją tarsi iš šalies.
Elektroniniame žaidime ir kartu apklausoje apie jaunų žmonių savijautą prieš egzaminus per daugiau kaip mėnesį jau spėjo sudalyvauti virš 2000 Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip 70 procentų tyrime būseną apibūdinusių asmenų interaktyvų įrankį išbandė prisijungdami Kauno, Vilniaus, Klaipėdos regionuose.
„Egzaminai įprastai sukelia stresą. Į stresą reaguojame skirtingai, vieni labai stipriai – kad net užmirštame, ką mokėjome, kiti išliekame palyginti ramūs. Džiugu, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių jaunuolių turi įgūdžius streso metu mobilizuoti savo jėgas ir siekti rezultatų, nors ir ne visiems tai pavyksta,“ – statistinius duomenis pranešime spaudai komentuoja Kauno kolegijos psichologijos dėstytoja Ilona Kupčikienė, paneigdama girdimą nuomonę, esą šiuolaikinis jaunimas auga tarsi šiltnamio gėlės, todėl jaunuoliai nepratę prie įtampos.
Psichologė aiškina: stresas patiriamas fiziologiniame, kognityviniame ir emociniame lygmenyse, todėl apsimesti, esą emocijos neegzistuoja, beprasmiška. Daug svarbiau save pažinti. Jeigu žmogus įpratęs atpažinti savo ir kitų emocijas, to paties jis imsis ir patirdamas įtampą. Jeigu savęs pažinimo nebuvo iki tol, stresinėje situacijoje prognozuoti save taps dar sunkiau.
Psichologės manymu, perdėta jaunimo reakcija į egzaminus ypač dažnai būna susijusi su aplinkos spaudimu, kurį netgi nesąmoningai kelia artimieji, mokytojai, vieši pasisakymai, tarsi pabrėžiantys, kad nuo rezultatų priklausys visa ateitis. „Tas sureikšminimas ydingas, net jeigu ir patiriama nesėkmė. Jaunam žmogui per mažai kalbama apie antrąjį šansą, realybėje gyvenimas sulig egzaminų rezultatais nesibaigia, sprendimo variantų gali būti įvairių,“ – teigia I. Kupčikienė. Ji akcentuoja, kad įveikiant stresą svarbu orientuotis į problemą, ją įvardinti ir racionaliai ieškoti sprendimo galimybių. Vis dėlto ne mažiau svarbu atrasti sau tinkamą ir pozityviai nuteikiantį relaksacijos būdą, kas paskatintų ne tik teigiamus potyrius, bet ir organizmui naudingus biocheminius procesus, užkertančius kelią streso poveikiui.
Nuotaikometro kūrėjai atvirą prieigą prie įrankio ketinantiems nustatyti emocijas ir išbandyti žaidimą suteikia iki pat egzaminų sesijos pabaigos. Didžioji dauguma Lietuvos abiturientų brandos egzaminus laikys iki birželio 21 dienos – tiek truks pagrindinė egzaminų sesija. Moksleiviai jau spėjo išsilaikyti valstybinius lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, istorijos egzaminus, šią savaitę dar laukia chemijos, informacinių technologijų, biologijos ir kiti egzaminai.