Pradinuko mama Marija Matulytė tvirtina, kad jos vaikas į mokyklą susikrauna sunkią kuprinę. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad nebus sunku – tik pora pratybų, pora vadovėlių, bet žiūriu, kad vos paneša, kai viską susikrauna. Visą laiką nešu pati“, – sako ji.
Moteris tikina nuolat tikrinanti, ar vaikas neįsideda ko nors nebūtino, nes nešti net pačiai sunku.
Mergaičių kuprinės sunkesnės
Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Samaitienė teigia, kad, kalbant apie sunkių kuprinių problemą, labai svarbų vaidmenį atlieka patys tėvai. Ruošdami pradinuką mokyklai jie esą turi atsižvelgti ne tik į pačių kuprinių, bet ir į įvairių priemonių svorį.
„Pastebėjome, kad mergaičių kuprinės būna sunkesnės, nes, tarkim, tėvai nuperka pieštukinių ar segtuvų, kurie daug sveria. Taigi reikėtų atkreipti dėmesį, kokias priemones tėveliai perka“, – sako J. Samaitienė.
Anot jos, visi vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai yra griežtai sveriami ir kiekvienos dienos vadovėlių, pratybų ir sąsiuvinių komplektas tikrai atitinka higienos normų reikalavimus. Mokykloje esą stengiamasi, kad kuo daugiau darbų vaikas atliktų klasėje ir kuo mažiau namuose, veikia pailgintos dienos grupė, kur atliekami namų darbai.
Tuo metu priemones, skirtas dailei ir technologijoms, vaikai gali palikti spintelėse.
„Apie tai kalba ir mokytojos per klasės valandėles. Per pasaulio pažinimo pamoką net yra tema „Kas gyvena tavo kuprinėje?“. Tačiau turi bendradarbiauti ir tėveliai. Mažą vaiką reikia kontroliuoti ir tėveliai turi dažniau atlikti reviziją. Randame ir žaisliukų, ir įvairiausių kitokių daiktų, kurių nereikia mokykloje“, – pabrėžia J. Samaitienė.
Pirmoje–antroje klasėje vadovėlių galima nesinešti?
Su tuo sutinka ir pradinuko mama M. Matulytė – reikalinga didesnė tėvų kontrolė. Moteris akcentuoja, kad pradinukai yra dar maži ir išsiblaškę. „Kol vaikas mažas, jis arba kažką pasideda į spintelę ir pamiršta, arba susikrauna viską į kuprinę ir nešioja ją po mokyklą. Paskui ateini, sukrauni atgal į spintelę, primeni visko nenešioti. Nuolat kalbamės, aiškiname, bet vis tiek arba pamiršta, arba susikrauna viską“, – teigia M. Matulytė.
Ji primena, kad vaikai įsideda ir maisto bei gėrimų, o šie irgi sveria.
M. Matulytės manymu, vadovėlių vaikai galėtų nešiotis ir mažiau. Ji teigia girdėjusi, kad kai kuriose mokyklose užtenka vieno vadovėlio ir vienų pratybų matematikai, pasaulio pažinimui, lietuvių kalbai. „Tai jau iškart trimis vadovėliais mažiau. Šiandien sukroviau šešis – trejas pratybas, tris vadovėlius“, – skaičiuoja pradinuko mama.
Savo ruožtu Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja sako, kad sunkių kuprinių problemą išspręsti galima tik bendradarbiaujant mokytojui, vaikui ir tėvams. Ji atkreipia pradinukų tėvelių dėmesį – pirmoje ir antroje klasėje visi darbai turi ir gali būti atlikti mokykloje.
„Pirmoje klasėje jokių namų darbų nėra. Bet dažnai tėveliai patys sako – parsinešk „Šaltinėlį“, paskaitysime dar, o mokytoja negali drausti neštis. Trečioje ir ketvirtoje klasėje, jei nelieka pailgintos dienos grupėje, vaikai parsineša į namus, bet vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai nėra tokie sunkūs ir atitinka reikalavimus“, – sako J. Samaitienė.
Didžiausia problema – laikysenos sutrikimai
Vilniaus Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Vilma Jankauskienė sako, kad, kalbant apie vaikų sveikatos sutrikimus, didžiausia problema esą vaikų laikysenos sutrikimai. „Pradinukai – ta amžiaus grupė, kai stuburas auga intensyviausiai (mergaičių 4–6 metų, berniukų 6–8 metų). Tuo metu auga stuburo slanksteliai, o raumenys, raiščiai atsilieka maždaug metais ar dvejais. Būtent šiuo metu raumenų jėgos nepakanka“, – aiškina gydytoja.
Paklausta, kokio amžiaus vaikams diagnozuojama daugiausiai su stuburu susijusių problemų, gydytoja sako, kad po pirmųjų mokslo metų – ydinga pradinukų laikysena. Kita amžiaus grupė, susidurianti su šia problema, esą paaugliai.
Gydytojos teigimu, netaisyklingai laikysenai turi įtakos ir sunki kuprinė, ir sėdėjimas. „Tame amžiuje labai daug lemia visos šitos priežastys, nes dar nepakanka raumenų jėgos ir raumenys yra silpni“, – komentuoja V. Jankauskienė.
Pagal reglamentą kuprinės svoris turėtų būti 10 proc. viso vaiko svorio. Vaikų ligų gydytojos V. Jankauskienės manymu, pradinukui tai gana nedaug, turint galvoje, kad jis įprastai sveria apie 20–25 kg. „2–2,5 kg nėra labai daug“, – įsitikinusi vaikų ligų gydytoja.
Auga fiziškai silpnesnė karta
Norėdami, kad vaikai būtų sveiki, tėveliai turėtų pasirūpinti patogiomis kuprinėmis ir prižiūrėti, ar jos deramai nešiojamos. Gydytoja V. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad kuprinė turėtų būti su plačiais, patogiais, minkštais diržais, nešiojama taisyklingai: būtinai – ant abiejų pečių, neturėtų būti žemiau juosmens.
„Sunkiausi daiktai – arčiau nugaros. Tokiu atveju svoris nežalos“, – sako V. Jankauskienė.
Ji taip pat teigia, kad, norint, kad vaikai būtų sveiki, vien patogios ir tinkamai nešiojamos kuprinės nepakanka. Vaikų gyvenimo būdas turėtų būti kitoks, įsitikinusi gydytoja. Kompiuteriniai žaidimai esą atėmė malonumą pabūti lauke, todėl dabartinė vaikų karta auga fiziškai silpnesnė.
„Kaip jau minėjau, pradinukų stuburas auga intensyviai, o raumenukai nespėja taip tvirtėti, kad išlaikytų stuburą tiesų. Būtent dėl to kiekvieną dieną reikia judrių žaidimų lauke – neužtenka vien kūno kultūros pamokų“, – mano vaikų ligų gydytoja.