VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) magistrantas V. Sinica sureagavo į DELFI publikaciją „Kada studentai per egzaminus krenta kaip lapai rudenį“. Jis pateikė savo situacijos vertinimą.

„Visi vyresnių kursų TSPMI studentai stebisi, kad klausimas iškilo tokiu keistu kampu, nes jau praktiškai pusę metų instituto bendruomenė kalba apie tai, kokios didelės akademinio lygio problemos kilo dėl kasmet augančio studentų skaičiaus“, – tvirtina V. Sinica.

Pasak V. Sinicos, jau antrus metus TSPMI didinamas studentų skaičius – nuo 120 iki 150, o vėliau ir iki 160. Pasak V. Sinicos, šis žingsnis pirmam kursui dėstančių profesorių Ainės Ramonaitės ir Alvydo Jokubaičio buvo gana vieningai sutiktas kaip kenkiantis studijų kokybei, o pernykščiai dėstytojų įspūdžiai tik patvirtino nuogąstavimus.

Vytautas Sinica, J.Levin nuotr.
„Krentant žemiausiam balui, su kuriuo į TSPMI priimami studentai, krenta ir bendra studijų kokybė, motyvacija ir požiūris į pačias studijas. Tai, kad studentai dėl prastų savo rezultatų kaltina dėstytoją, tik liudija požiūrio problemas. Taip žiūrint į studijas, jiems dar teks dėl ne vieno kurso rezultatų skųstis ir po pavasario sesijos“, – dėsto TSPMI magistro studentas, 2010-2013 m. buvęs studentų atstovu bakalauro studijų komitete, 2012 m. – studentų atstovu TSPMI taryboje bei Studentų tarybos pirmininku.

Jo tvirtinimu, minėto filosofijos egzamino neišlaikė mažiau, nei skelbė DELFI kalbintas studentas –esą tikrai ne 50, o 20-30 studentų.

R. Vilpišauskas: skaičiai to nerodo

Reaguodamas į V. Sinicos išsakytus argumentus, TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas pateikė skaičius. Jei žiūrėsime tik į dieninių studijų studentus, jų pastaraisiais metais gerokai padaugėjo: nuo 112 studentų 2010 m. iki 158 pernai.

Tačiau bendras bakalauro studentų skaičius pastaraisiais metais ne augo, o mažėjo. 2010 m. iš viso priimti 158 studentai, 2011 m. - 151, 2012 m. - 144, pernai – 158. Palyginimui dar 2009 m. studentų skaičius siekdavo per 200. Šiuos pakitimus nulėmė, kad nuo 2012 m. institute nebeliko ištęstinių studijų, kurios anksčiau vadintos neakivaizdinėmis.

„Keista, kad naudojami seni argumentai, kurie kažkada buvo keliami instituto taryboje. Dėl studentų skaičiaus studijų kokybė veikiausiai neturėjo kristi. Statistika nerodo ir to, kad priimami studentai su mažesniais balais“, – tvirtino R. Vilpišauskas. Pasak jo, daugiausia klausimų dėl studijų kokybės kėlė neakivaizdinės studijos, kurių jau nebėra.
Ramūnas Vilpišauskas

Stojančiųjų į institutą vidurkiai rodo, kad politikos mokslai išlieka prestižine specialybe VU. Praėjusiais metais daugiau šimtukininkų priimta tik į medicinos studijas. Politikos mokslai yra VU studijų programų, į kurias priimti geriausi stojantieji, dešimtuke. Praėjusiais metais stojamojo balo vidurkis sudarė 19,85 balo.

„Taigi vertinant išsamiai, bendrą piešinį, o ne atskirus fragmentus, dabar studijų kokybė aukštesnė“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.