Jie neaimanavo dėl esą per sunkių egzaminų užduočių, o tiesiog nuėjo ir susižėrė šimtukus.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Būrys geriausių šių metų abiturientų pirmadienį pagerbti naujutėlaitėje Vilniaus universiteto bibliotekoje Saulėtekyje.

Čia juos sukvietė ir jau devintus metus iš eilės apdovanojo SEB bankas. Šiemet pasveikinti 58 moksleiviai. Jiems bankas padovanojo mokėjimo korteles ir skyrė po 200 Lt čekį investavimui. Atlikęs šių abiturientų apklausą bankas sužinojo, kad daugiau nei pusė jų mokslus ketina tęsti Lietuvoje. Didelė dalis jų pasirinko medicinos studijas.

Augustinas Šukys
Augustinas Šukys
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos auklėtinis Augustinas Šukys gavo tris šimtukus: iš matematikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos. Augustinas pasirinko fizikos studijas Edinburgo universitete Škotijoje. „Pasirinkau užsienį, nes ten studijuoti įdomiau, gali pamatyti daugiau įvairesnių žmonių. O Edinburgas gražus miestas“, – DELFI sakė Augustinas.

Augustino manymu, jei turi galvą, sugebi mokytis, gerų rezultatų gali pasiekti ir mokydamasis provincijoje. Po studijų jis tikisi grįžti dirbti į Lietuvą. Vaikino įsitikinimu, Lietuvoje tikrai galima gerai gyventi.

Koją kiša lietuvių kalba

Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos absolventui Aidui Liaudanskui klausimas apie Kembridžo universitetą skaudus: šimtukininkas dar nežino, ar universitetas jį priims.

Aidas Liaudanskas
Aidas Liaudanskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Iš viso jis laikė 6 egzaminus. Aidas gavo tris šimtukus: iš fizikos, matematikos, chemijos. 95 procentus Aidas gavo iš biologijos, 98 – iš anglų kalbos. „Lietuvių kalba man nepadėjo gauti atestato su pagyrimu – gavau 68”, – apgailestavo kaunietis. Lietuvių kalba jam nebuvo sėkmingiausias dalykas, tačiau gautas rezultatas nustebino: tiek mažai jis nebuvo gavęs net per bandomuosius egzaminus. Parašyta apeliacija rezultatų nedavė.

Tokia situacija Aidui prilygsta tragedijai, mat Kembridžo universitetas buvo iškėlęs sąlygą iš visų valstybinių egzaminų turėti 95 proc. vidurkį. Dabar vidurkis siekia 93,5 proc. Ir viskas dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.

Universitetas nurodė palaukti iki rugpjūčio 18-tos. „Dar lauksiu galutinio atsakymo iš Kembridžo“, – vilčių nepraranda abiturientas, kuriam kaip atsarginis variantas liko studijos Kauno technologijos universitete.

Aidas prisipažino matematikos egzaminui beveik nesirengęs, minimaliai laiko skyrė ir fizikai. Daugiau vaikinas padirbėjo ties chemija, biologija ir, žinoma, lietuvių kalba.

„Egzaminai nei lengvi, nei sudėtingi, tik kartais trūksta konkretumo: man nepatinka, kai egzamino esmė būna ne patikrinti žinias, o pabandyti suprasti egzaminuotojų klausimą. Kartais klausimą galima suprasti labai dviprasmiškai, kartais net triprasmiškai. Viskas, ko norėčiau ateities kartoms, kad egzaminų klausimai taptų konkretūs ir juos būtų galima suprasti iškart“, – kalbėjo Aidas. Po studijų užsienyje Aidas norėtų grįžti į Lietuvą.

Studijoms pasirinko Lietuvą

Vilniaus licėjaus auklėtinė Augustė Butkevičiūtė triumfavo per lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir chemijos egzaminus. Augustė pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete. Ji eina tėvų ir senelių medikų pėdomis.

„Iš tiesų egzaminai sunkesni nei praėjusiais metais, pavyzdžiui, labai sunkus biologijos egzaminas. Tačiau įmanoma gauti ir šimtą“, – sakė būsima medikė, kuri tiek šimtukų nesitikėjo.

Augustė norėtų likti dirbti Lietuvoje, tačiau neatmetė, kad ją gali pavilioti ir užsienis.

Vilniaus licėjaus auklėtinis Simonas Juodis gavo 100 procentų iš anglų kalbos, informacinių technologijų ir matematikos egzaminų. Jis pasirinko programų sistemų studijas Vilniaus universitete. „Pirmas egzaminas sunkiausias, nes nežinai, ko tikėtis. Man sunkiau buvo lietuvių kalba, tačiau paskutiniai egzaminai nebuvo tokie sudėtingi“, – pasakojo Simonas.

Jo nuomone, Lietuvos universitetai pakankamai geri, be to, studijuoti užsienyje galima pagal mainų programas. „Man mokytis nebuvo sunku, jei labai stengiesi, darai namų darbus, nesudėtinga“, – kalbėjo ateitį su Lietuva siejantis Simonas.

S. Jurkevičius: egzaminai parodo realią situaciją

Pagal šimtukininkų skaičių Vilniaus licėjus šįmet vėl pirmauja Lietuvoje. Pasak licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus, šiųmetė egzaminų sesija niekuo neišsiskyrė nuo ankstesnių.

Saulius Jurkevičius
Saulius Jurkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Iš esmės Egzaminų centras veikia kaip tam tikra sistema, tik esminis skirtumas, kad kiekvienais metais ažiotažas aplink egzaminus ir bet kokių minimalių problemų sureikšminimas kartais sukelia įvaizdį, kad vyksta kažkas neadekvataus. Aš manau, kad šie metai niekuo ypatingai nesiskyrė“, – DELFI teigė S. Jurkevičius. Jo nuomone, ne mažiau debatų kiltų, jei priėmimą ir savus egzaminus rengtų pačios aukštosios mokyklos.

S. Jurkevičiaus teigimu, natūralu, kad kartais užduotyse pasitaiko niuansų, tačiau to esą neišvengia ir pačios geriausios Anglijos ar Škotijos sistemos. „Egzaminų sistema kelia ažiotažą, nes atveria realią situaciją. Egzaminų sistema rodo pakankamai grėsmingą mokinių nepasiruošimo lygį“, – mano S. Jurkevičius. Mokantis mokykloje pažymiai kartais atrodo neblogi, tačiau egzaminų metu atverčiamos tikrosios kortos.

S. Jurkevičius atkreipia dėmesį, kad pagrindinių egzaminų – istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos – neišlaikiusiųjų skaičius svyruoja ties 10-12 proc. Tai reiškia, kad nemažas procentas mokinių negali peržengti net minimalių reikalavimų. Tai – susimąstyti verčiantis faktas. „Išlaikyti egzaminą Lietuvoje tikrai nesudėtinga – tiek matematikos, tiek istorijos, tiek kitų. Didelis klausimas, kaip sugebame padaryti, kad didelė dalis abiturientų apskritai negali parodyti net minimalių gebėjimų“, – kalbėjo licėjaus direktorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (35)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (83)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (86)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (85)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...