Tėvai vėl gąsdinami skandinavais: berniukai bus verčiami žaisti lėlėmis

 (358)
Nespėjo pasimiršti skandalas, susijęs su „Gender Loops“ projektu, kai tėvai pasipiktino, kad jų darželinukams vaikams bus sekamos pasakos apie du princus, o jau įsiplieskia naujos aistros ta pačia tema. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) pradėjo skalambyti pavojaus varpais dėl gerąją danų patirtį perteikiančios metodinės medžiagos, patariančios, kaip vaikams skiepyti lyčių lygybės principus. Anot siekiančiųjų, kad ši informacija nepasiektų plačiosios visuomenės, bendri berniukų ir mergaičių žaidimai esą augins moteriškus vyrus arba, dar blogiau, homoseksualus.
berniukas žaidžia su lėle, berniukas maitina lėlę
© Shutterstock nuotr.

Bendri berniukų ir mergaičių žaidimai sutrikdys lyties tapatumo formavimąsi?

Neseniai Seimo narė Asta Baukutė išplatino pranešimą, kuriame teigia sulaukusi susirūpinusių tėvų skundų, neva ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams bus siekiama įteigti, kad berniukai ir mergaitės bei jų poreikiai – vienodi.

„Pasidomėjusi šiuo „nesusipratimu“, sužinojau, kad net ir žiniasklaidą jau pasiekė informacija, kad vaikų darželiuose nuo rudens ketinama įgyvendinti projektą, vadinamą pagarsėjusio „Gender Loops“ antrininku. Sunerimusi dėl tokio akibrokšto pamatinėms lyčių vertybėms ir šios informacijos „slėpimo“, nedelsdama inicijavau šio klausimo diskusiją Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame savo neaiškią poziciją minėto projekto atžvilgiu išreiškė ir Švietimo ir mokslo ministerija, nors iš jos tikėjausi išsamios informacijos pateikimo ir griežtų nuostatų dėl ankstyvojo vaikų ugdymo“, - tikino A. Baukutė.

Asta Baukutė
Asta Baukutė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Oficialiai teigiama, kad projektą sudaro danų autorės vadovėliai apie lyčių lygybę ikimokyklinio amžiaus vaikams, skirti darželių personalui. Taip pat skelbiama, kad vadovėliai verčiami ir adaptuojami pagal šalių situaciją ir poreikius. Šiam tikslui buvo suburta ekspertų darbo grupė, kurioje dalyvavo ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovė V. Kuliavienė. Šią inovatyvią Lietuvoje idėją NŠTA vertina labai prieštaringai. Jų nuomone, projektas gali sutrikdyti savo lyties tapatumo formavimąsi. V. Kuliavienė teigia, kad „psichologine prasme „tapimo lytimi“ požiūris, kurį nešasi ši programa, yra pavojingas tuo, kad verčia norma tai, kas yra galimo lyties tapatybės sutrikimo simptomas“. Ji priduria, kad įgyvendinus šį projektą, galima turėti daugiau žalos negu naudos. NŠTA atstovai šiuo klausimu teigia esantys ignoruojami, neįsiklausoma į jų nuomonę ir griežtą poziciją. Aš, kaip mama, norinti savo vaikams, mano supratimu, geriausio, visiškai su jais sutinku“, - rašo A. Baukutė.

Tiesa, A. Baukutė pačio teksto nematė ir neskaitė, o jeigu tai darė, informacija ją pasiekė neteisėtai. Mat specialiai šiam projektui sudaryta darbo grupė yra nusprendusi teksto kol kas neplatinti, kadangi jis dar nėra tinkamai parengtas. Šiuo metu juodraštinis vertimas iš danų kalbos redaguojamas ir su ikimokyklinio ugdymo specialisto pagalba adaptuojamas Lietuvos kontekstui. Taigi jau visais įmanomais mitais apipinto teksto dar net nėra.

Tėvai gąsdinami nebūtais dalykais

Juratė Šeduikienė
Juratė Šeduikienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip DELFI pasakojo projektą vykdančio Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė, minėtos metodinės knygutės tekstas pirmiausiai bus pristatytas smulkiam specialistų ratui. Jei specialistai nuspręs, kad tekstą galima pristatyti ikimokyklinėms įstaigoms, tai bus padaryta, tačiau tai nereiškia, kad ši praktika turės būti ir įgyvendinta.

„Tai metodinė knygutė, daugiausiai skirta ikimokyklinio ugdymo specialistams apie moterų ir vyrų lygių galimybių problematiką – kaip reikėtų apie tai kalbėtis su vaikais. Pavyzdžiui, kalbama, kad galbūt berniukai taip pat norėtų žaisti lėlėmis, virtuvėlėse, o mergaitės – futbolą, todėl auklėtojai turėtų atsisakyti stereotipinių nuostatų, kad tai nedera. Taigi kviečiama visiems žaisti kartu. Tokia yra pagrindinė šios knygutės idėja.

Jei darbo grupė nuspręs, kad Lietuvai ši informacija netinkama, kad nesame iki jos priaugę, nors aš asmeniškai nematau tam priežasčių, ji ir nepasirodys. Todėl man yra labai skaudu, kad kai kurie politikai, net neskaitę teksto, jį komentuoja. Netgi teko girdėti, kad jau rugsėjį programa privalomai bus įdiegta ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iš tiesų dar net teksto nėra – galbūt jis pasirodys iki šių metų pabaigos, o gal tik kitų metų pavasarį, ir tikrai nekalbama apie jokius konkrečius projektus, kaip bandoma gąsdinti visuomenė“, - stebėjosi pašnekovė.

Anot projektą inicijavusio Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktoriaus Bo Haraldo Tillbergo, knygelių „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“, taip pat metodinės medžiagos vertimas ir pritaikymas Lietuvos darželiams atitinka Šiaurės ir Baltijos šalių lyčių lygybės bendradarbiavimo programos prioritetus.

„Švietimu lyčių lygybės srityje pirmiausia siekiama skatinti tarptautiniu mastu apibrėžtus lygybės principus. Šiaurės šalyse tvirtai tikima, kad lyčių lygybės klausimai yra neatsiejami nuo tvarios Šiaurės – Baltijos regiono plėtros. Tikimės, kad projektas suteiks galimybę jauniems žmonėms kritiškai pažvelgti į lyčių stereotipus ir su jais susijusias tendencijas švietime ar darbo rinkoje“, - teigė pašnekovas.

Vaiko vežimėlį stumiantis vyras prieš keletą metų dar buvo egzotika

Anot J. Šeduikienės, tekste iš tiesų gali būti detalių, kurios Lietuvos visuomenei gali būti nepriimtinos. Pavyzdžiui, berniukas atsikėlė ir pamatė kambario sienas išdažytas rožine spalva. Specialistai taip bando griauti nežinia kodėl susiformavusį stereotipą, kad rožinė spalva tinkama tik mergaitėms. Arba pasakojama apie berniuką, kuriam patinka su mergaitėmis žaisti namus, o iki tol jo niekas niekur nekviesdavo. Kad būtų aišku, ką specialistai nori savo pavyzdžiais pasakyti, tekstas yra adaptuojamas – rašomos išnašos, paaiškinimai.

„Pasiklausius oponentų, susidaro įspūdis, kad jeigu mergaitės žais futbolą, jos išaugs berniukais. Arba jeigu berniukai žais lėlėmis, jie išaugs mergaitėmis. Tačiau juk ir berniukus mes turime išmokyti būti tėvais. Jie taip pat kažkada susilauks vaikų ir turės mokėti jais rūpintis, juos prižiūrėti. Arba kodėl 2-3 metų susižeidusiam berniukui liepiame neverkti, nes jis „turi būti vyras“, nors jam skauda taip pat, kaip ir tokio amžiaus mergaitei, kuri iškart guodžiama? Mano manymu, dabartinis berniukų auklėjimas – viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje toks didelis vyrų savižudybių skaičius.

Kita vertus, kas bus, jei mergaites skatinsime būti tik namų šeimininkėmis? Šalies ekonomikai reikia, kad moterys dirbtų, be to, tik vienas asmuo šiandien negali išlaikyti šeimos. Tuo tarpu mergaitės, kurioms skiepijamas tik nuolankumas ir paslaugumas, tiek darbo rinkoje, tiek šeimoje negali tinkamai ginti savo interesų. Reikia leisti mergaitėms žaisti aktyvius žaidimus, kad jos ir savo gyvenime būtų aktyvios. Juk žaisdami vaikai labai daug ko išmoksta. Taigi ši metodinė medžiaga tiesiog siūlo sudaryti vienodas galimybes visiems, o kaip jau vaikas norės, taip pasirinks“, - svarstė J. Šeduikienė, kad taikyti prievartos prieš vaikus niekas nesiūlo.

Anot pašnekovės, išjudinti nusistovėjusius stereotipus visada nelengva. Mat jie gyvuoja taip ilgai, kad atrodo, jog taip ir turi būti. Beje, prieš 30 metų buvo smerkiamos ir kelnes dėvinčios moterys, o dabar jas dėvi, ko gera, 95 proc. moterų. Vaiko vežimėlį stumiantis vyras jau nėra didelė egzotika, tačiau dar prieš keletą metų tai buvo visiškai nevyriškas darbas.

„Kažkodėl bijoma, kad stereotipai subyrės. Ir kas tuomet atsitiks? Vyrai taps moterimis, o moterys – vyrais? Manau, vyrai tiesiog bijo dalintis valdžia, nes įpratę ją turėti savo rankose. Juk dabar net dėl šeimos griovimo kaltinamos moterys, nes jos dažniausiai yra skyrybų iniciatorės. O dabar jas nuo darželio pradės mokyti, kad jos turi dar aktyviau atstovauti savo interesams. Tuomet ir visai nebereikės šeimos koncepcijos, nes neliks šeimos“, - ironizavo J. Šeduikienė.

D.Pūras: mūsų saugomas tautinis paveldas – moterų mušimas

Vaikų psichiatras Dainius Pūras dar griežtesnis – esą kada gi pradėti kovoti su lyčių nelygybe, jei ne vaikystėje?

Dainius Pūras
Dainius Pūras
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Man neramu, kad Lietuvoje ir toliau tęsiasi tos pačios fobijos – „tik nedarykime to, ką Europa daro“. Ar Seimo narė skatina mus grįžti į Žemaitės laikus? Tuomet berniukai užaugę ir toliau muš moteris – tai mūsų kultūrinis, tautinis paveldas. Įdomiausia, kad politikai deklaruoja viziją pasiekti skandinavų lygį. Jeigu mums patinka jų pasiekta gyvenimo gerovė, mokykimės iš jų, o ne gąsdinkime – pažais berniukai su mergaitėmis ir iš karto taps mergaitėmis. Šis cirkas tęsiasi jau keletą metų – mes giname savo tautinį paveldą, kurio esmė – prievarta. Tačiau ar tikrai turime juo žavėtis ir saugoti? Nesuprantu, kaip skandinavai gali mus sugadinti, kai jie šimtą kartų sveikesni už mus? Jei taip kaimo moteriškė šnekėtų, suprasčiau, bet kai Seimo nariai stengiasi, kad neateitų pažangūs metodai į Lietuvą, tai jau nelaimė“, - tikino pašnekovas.

Anot buvusio Lietuvos atstovo Jungtinių Tautų Vaikų teisių komitete, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija ir visos kitos tarptautinės konvencijos remia tokius projektus, kad nuo vaikystės berniukai būtų šviečiami ir suaugę netaptų mačo, pripažįstantys jėgos tiesą.

„Kalbant iš psichiatro pozicijų, jei berniukui patinka žaisti tik su lėlėmis, kiekvienu atveju reikia vertinti individualiai – galima įtarti ir lyties tapatumo sutrikimą. Tačiau lyties tapatumo sutrikimas neatsiranda vien dėl to, kad berniukui parodysi lėlę. Mokslas nėra įrodęs, kad auklėjimas formuoja seksualinę orientaciją, todėl ši diskusija – tik ideologinio lygio. Yra tam tikros grupės, kurios nuolat gąsdina, kad kažkas mus išves iš kelio. Labiau mūsų išvesti iš kelio, nei esame dabar, jau neįmanoma. Taigi reikėtų perimti pažangią patirtį, užuot gąsdinus, kad skandinavai pavers mūsų vaikus iškrypėliais“, - teigė psichiatras.

Švedijoje lėlės naudojamos socialiniams įgūdžiams ugdyti

Tais pačiais metodais, kurių Lietuva kratosi, jau seniai dirbama Švedijos darželiuose. Vaikai, kiekvienas pagal savo amžių, čia supažindinami ir su lyties tapatybe. Iš pradžių tai daroma per lėles, vėliau per kitus žaislus ir daiktus.

Vaikų ugdymo programų koordinatorė Yvonne Häll.
Vaikų ugdymo programų koordinatorė Yvonne Häll.
© DELFI (I.Saukienės nuotr.)

„Nors iš berniukų ir mergaičių visuomenėje tikimasi šiek tiek skirtingų dalykų, mes siekiame diegti ir lyčių lygybės principus. Nors mes turime šiek tiek tradicinių žaislų – skirtų mergaitėms arba berniukams, stengiamės juos sudėlioti taip, kad jie nebūtų išskirti. Mūsų tikslas, kad berniukai ir mergaitės žaistų kartu. Taip pat ir „parduotuvėje“ tradiciškai vyriškai ir moteriškai veiklai priskiriamus daiktus sumaišome. Mano manymu, yra gerai, kad vaikai mato tokią maišytą aplinką“, - DELFI anksčiau pasakojo Stokholmo centre esančio darželio „Täppan“ vaikų ugdymo programų koordinatorė Yvonne Häll.

Beje, lėlės yra pagrindinė veiklos ašis 1-2 metų amžiaus vaikų grupėje, kurioje su vaikais dirba net trys pedagogai. Jiems skirtoje patalpoje kiekvienas darželinukas, nesvarbu, berniukas ar mergaitė, turi po savo lėlę, imituojančią kūdikio formas. Būtent šios lėlės yra pagrindinė veiklos ašis. Vaikai jas migdo specialiose lovelėse, eina su jomis į parduotuvę, į gimnastikos salę ar dar kur nors. Taip kūdikiai, vadovaujami pedagogių, jau pradeda susipažinti su suaugusiųjų pasauliu bei, darydami tai, kas jiems įdomu, ugdo kalbinius įgūdžius.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Jaunimo sodas

Įvertino Lietuvos aukštąsias mokyklas: kai kurie universitetai bankrutuoja morališkai (213)

Renkantis universitetą dažnam abiturientui tenka išgirsti visokių replikų, pavyzdžiui, koks universitetas ruošia tik ūkininkus, ten mokytis labai sunku arba čia įstoja visi, kurie turi pinigų. Komunikacijos specialistai sako, kad universitetų įvaizdis yra jų darbo atspindys.

Stojantiesiems antrame etape liko per beveik 2 tūkst. nemokamų studijų vietų (5)

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.

Aukštosiose – dramatiška padėtis: kai kurios nukraujavo kone perpus (344)

Dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų atsidūrė itin nepavydėtinoje padėtyje. Paskelbus pagrindinio priėmimo į studijas rezultatus paaiškėjo, kad jų duris šiemet greičiausiai pravers kone dvigubai mažiau studentų.

Iš Lietuvos sprunka, kas gali: specialistai, kurių netrukus nebeliks (1842)

Emigracijos mastai jau nebestebina, o tiesiog šiurpina. Svetur išvyksta ne tik vos mokslus baigę abiturientai, ilgalaikiai bedarbiai, bet ir išsilavinę jaunuoliai kartu su profesionaliais specialistais.

Mokytoja ekspertė įvertino 38 balus gavusio abituriento rašinį (508)

Praėjusią savaitę į DELFI kreipęsis abiturientas sakė esąs nusivylęs gautu 38 balų įvertinimu. Tačiau rašinį perskaičiusi lietuvių kalbos mokytoja ekspertė mano, kad jaunuolis gavo netgi per daug.