Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Siekdama tinkamo konstitucinių vertybių balanso ir atsižvelgusi į tai, kad dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas, LVAT nustatė, jog ginčyta įsakymo nuostata laikoma panaikinta nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

"Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas", - paskelbė teismas.

Bylą LVAT išnagrinėjo praėjusią savaitę, buvo išklausyti skundo autoriai konservatorius Valentinas Stundys ir buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės.

ŠMM atstovės tvirtino, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams turėjo būti palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami. ŠMM specialisčių teigimu, tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų, palyginti su lietuviškomis mokyklomis.

Tuo metu LVAT ministro įsakymą apskundusių parlamentarų poziciją išdėstę parlamentarai argumentavo, kad dėl skirtingų lietuvių kalbos egzamino reikalavimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams moksleiviai atsiduria nelygiavertėse sąlygose, o nelygų mokymosi valandų skaičių kompensavo ankstesni palengvinimai - leidimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams padaryti daugiau klaidų.

LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.

"Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui", - rašoma teismo pranešime.

Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Nustačiusi, jog ministro įsakymu buvo nustatyta skirtinga egzamino rašinio apimtis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad "reguliavimas lietuvių kalba ir tautinių mažumų kalba besimokančių moksleivių atžvilgiu buvo akivaizdžiai skirtingas".

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.

LVAT akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai - tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.

"Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi", - konstatavo LVAT.

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog įsakymo pagrįstumui turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Diskriminacinių nuostatų įtvirtinimas, teismo vertinimu, nagrinėtu atveju sukeltų itin neigiamas pasekmes - būtų ne tik pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai vienodomis sąlygomis įstoti į aukštąsias mokyklas, tačiau ir diskredituojama valstybinė kalba, kaip konstitucinė vertybė.

LVAT nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministerija, priimdama ginčijamą įsakymą, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, rėmėsi tik dalimi reikšmingų aplinkybių, kurios tiksliai neatskleidė susiklosčiusių teisinių santykių visumos ir asmenų teisinės bei faktinės padėties skirtumų.

Todėl išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad atsakovas neįrodė, jog įsakyme įtvirtintos lengvatos tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams buvo pagrįstos.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog šis teismo sprendimas 2013 metų brandos egzaminų sesijos rezultatams bei šios sesijos metu brandos egzaminus laikiusių asmenų teisėms studijuoti aukštosiose mokyklose jokios įtakos neturi, ir ateityje neturės.

Teismas skundą pradėjo nagrinėti abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.

D.Pavalkis: LVAT sprendimas padės siekti strateginio tikslo - vienodo egzamino

Teismas: tautinių mažumų abiturientams palengvintas egzaminas prieštarauja lygybės principui
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pozicija, jog palengvintas lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, padės jį suvienodinti visiems abiturientams.

"Labai geras sprendimas, man padės, nes šitas sprendimas pasako dar kartą, užtvirtina tai, kas yra mūsų strateginis tikslas - kad visi Lietuvos jaunieji piliečiai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikytų tokį patį, kaip kad yra mūsų kaimyninėse šalyse, kaip yra daugumoje Europos šalių", - BNS sakė ministras.

D.Pavalkio teigimu, sprendimai dėl to, kuo pakeisti teismo sukritikuotą jo įsakymą, bus priimti sulaukus lietuvių kalbos egzamino vertinimų.

"Iki šių metų galo, ko gero, terminais negaliu pasakyti labai tiksliai, bet mes turime dar kokius šešis mėnesius, kad to egzamino laikymo tvarkos pakeitimus galėtume patvirtinti nauju įsakymu. Tada, kai turėsime rezultatus, liepos viduryje, tada ir žiūrėsime, kiek mes ką keičiame. Aš sakiau visą laiką viešai - ir prezidentei, ir visiems kitiems, kad bus peržiūrėta ta tvarka praėjus metams, taip kad aš nuo savo žodžių nepasitraukiu", - aiškino jis.

LLRA atstovė: jei po teismo sprendimo egzaminas bus suvienodintas, tai reikš diskriminaciją

Teismas: tautinių mažumų abiturientams palengvintas egzaminas prieštarauja lygybės principui
© DELFI / Tomas Vinickas

Jei po teismo sprendimo lietuvių kalbos egzaminas bus suvienodintas, tai reikš tautinių mažumų moksleivių diskriminaciją, teigia valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė.

"Yra toks teismo sprendimas. Nors iš tikrųjų mes galvojame, kad vis dėlto nesuteikus vaikams lygių galimybių pasirengti, negali būti priimtas sprendimas dėl suvienodinto egzamino, koks tai dalykas bebūtų, čia neina kalba vien apie lietuvių kalbą. Paprasčiausiai lietuvių kalba suvienodinta, neleidus tinkamai pasiruošti vaikams iki to egzamino. Ir manome, kad jis tikrai buvo diskriminuojantis tautinių mažumų moksleivius, ir tos nedidelės išlygos, palengvinimai leido išlaikyti tą egzaminą moksleiviams", - BNS teismo sprendimą antradienį komentavo R.Tamašunienė.

Anot R.Tamašunienės, jei po teismo sprendimo bus siekiama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino reikalavimus, tai reikš diskriminaciją.

"Tuomet egzaminas bus iš tikrųjų diskriminacinis, nes ir per vienerius metus niekaip negalės išlyginti 870 valandų skirtumo. Tas skirtumas kitąmet bus mažesnis, bet šiemet jis buvo 800 valandų. Reikia palaipsniui priaugti iki to ir tuomet suvienodinti", - teigė LLRA atstovė.

Jos tvirtinimu, "su visa pagarba valstybinei kalbai" valstybinė lietuvių kalba tautinėms mažumoms nėra gimtoji, o išmoktoji.

"Egzaminai iki šių metų abitūros egzaminų buvo nevienodi. Buvo valstybinės lietuvių kalbos egzaminas ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminas. Ir gimtoji kalba visiems yra gimtoji kalba, o valstybinė, su visa pagarba valstybinei kalbai, ji vis tiek yra išmoktoji kalba. Tai nebus gimtoji kalba, kurios metu patikrinami vaiko gebėjimai samprotauti, naudoti literatūrinius kūrinius ir tai savo samprotavimams pagrįsti", - sakė R.Tamašunienė.

Klausiama, kokių politinių veiksmų toliau gali imtis valdančiajai koalicijai priklausanti LLRA, frakcijos seniūnė svarstė, jog šiuo atveju nebus nusileidžiama: "Registruosime įstatymo pataisas ir bandysime rodyti, kalbėti kolegoms, kad taip nėra".

G.Steponavičius: atsakomybę turi prisiimti koalicinė Vyriausybė

Gintaras Steponavičius
Gintaras Steponavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios lietuvių kalbos egzamino tvarkos turi prisiimti koalicinė Vyriausybė, pasidavusi vienos iš politinių partnerių (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - BNS) spaudimui, teigia Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

"Ypatingo džiugesio dėl tokio sprendimo nėra, nes buvo pakankamai akivaizdu, kad tai yra plikas politinis sprendimas, nepagrįstas nei jokiais ekspertiniais vertinimais, nei realia situacija pagal tautinių mažumų moksleivių valstybinės kalbos mokėjimo lygį. Aišku, kad žala šiųmetiniams abiturientams yra padaryta, nes nuo šito vienintelio privalomo egzamino stojant į aukštąsias mokyklas priklauso, kiek yra užtikrintos lygios galimybės abiturientams stoti į universitetus ir kolegijas Lietuvoje", - BNS antradienį sakė G.Steponavičius.

"Kadangi sprendimas įsigalioja nuo rugsėjo pirmos dienos, šių metų situacija nebus pakeista ir elementarus įpareigojimas šios ministerijos vadovybei ir koalicijai - kuo greičiau koreguoti teisės aktus, kad jie būtų suderinti tiek su Konstitucija, tiek su Švietimo įstatymu. Ir be abejo, atsakomybę už tokį bravūrišką kavaleristinį, jau faktiškai likus keliems mėnesiams iki sesijos pradžios, teisės aktų keitimą tenka šiai koalicijai ir visų pirma tiems, kurie nusileido nepagrįstam vienos iš koalicijos partnerių spaudimui", - teigė G.Steponavičius.

Pasak jo, pats švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis buvo pripažinęs, kad sprendimas rengti palengvintą lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams yra politinis veiksmas.

"Pats ministras buvo pripažinęs, kad tai yra politinis, o ne ekspertų išvadomis grindžiamas sprendimas, ir jis buvo tiesiog bejėgis koalicijos padiktuotų sprendimų įkaitas. Man gaila, kad ministras neparodė stuburo šioje situacijoje. Bet šiuo atveju atsakomybė tenka pačiai koalicinei Vyriausybei, kuri negalvodama apie pasekmes daro tokius neatsakingus sprendimus", - teigė G.Steponavičius.

A. Kubilius: D.Pavalkis turi prisiimti asmeninę atsakomybę

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius antradienį teigė, kad ministras D.Pavalkis turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl sukeltos sumaišties.

"Po sukeltos sumaišties, kai pataikaudamas koalicijos partneriams ir remdamasis aiškiai klaidinga logika pasirašė antikonstitucišką įsakymą, ministras D.Pavalkis pirmiausia turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių ir ypač - abiturientų. Nuo šiol visiškai nebeaišku, ar universitetai baigiamojo lietuvių kalbos egzamino balus laikys teisėtais, kaip ir kokiais rezultatais remiantis abiturientus turės priiminėti aukštosios mokyklos", - išplatintame pranešime cituojamas A.Kubilius.

Pasak konservatorių vadovo, švietimo ir mokslo ministras nedelsdamas privalo paaiškinti, kaip nuo šiol elgtis būsimiesiems studentams ir universitetų vadovybei.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (49)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (46)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (101)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (100)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1140)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...